Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1453-737/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
e1-1453-737/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07591-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1453-737/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07591-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07591-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), paskyrus kardomąją priemonę, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 3 MGL dydžio bauda;

2) 2019 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme, skiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, 72 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones (arešto bausmę atliko 2019 m. rugpjūčio 27 d., teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine J. V. metu, tyčia ranka suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. V. ekchimozes (poodines kraujosruvas) apatinio žandikaulio projekcijoje ir kakle – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 20 d., vakare jis kartu su sutuoktine J. V. nuėjo į svečius pas pažįstamą Č. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su jais buvo ir pažįstamo sugyventinė A. G. Apie 23 val., jis pasakė sutuoktinei, kad reikia eiti į namus. J. V. norėjo dar pabūti svečiuose, tačiau jis nenorėjo sutuoktinės palikti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis abiem rankomis paėmė J. V. už dešinės rankos ir tempė į save, norėjo ją išsivesti. Tuomet sutuoktinė paėmė kažkokį daiktą (galimai degtinės butelį), su kuriuo jam vieną kartą sudavė per galvą. Butelis sudužo, ant grindų mėtėsi šukės. Jis suėmė J. V. už pečių ir ją stūmė nuo savęs, todėl ji nugriuvo ant grindų. Ji buvo nerami, muistėsi, todėl jis viena kažkuria ranka sugriebė jai už kaklo ir spaudė stipriai, kad ji nusiramintų. Jis jos klausė, ar ji nusiramins, o ji pasakė, kad taip, tada ją paleido. Kuriuo momentu ir kokiu būdu J. V. susipjaustė koją, jis neįsidėmėjo. Dėl to, kad J. V. buteliu jam sudavė per galvą, kaltina pats save ir mano, kad sutuoktinė gynėsi. Jis žino, kad J. V., apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, tampa pikta, todėl pats galėjo neprovokuoti konflikto. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 87–88, 103).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2020 m. vasario 20 d., vakare, kartu su sutuoktiniu A. V. nuėjo į svečius pas A. G. ir Č. J., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ji prieš tai buvo vartojusi alkoholinių gėrimų, svečiuose taip pat buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Būtent dėl to, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio, dalies įvykio aplinkybių neprisimena. Būnant svečiuose, kažkuriuo momentu tarp jos ir A. V. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji nenorėjo eiti į namus. Kiek prisimena, sutuoktinis suėmė rankomis už jos kažkurios rankos ir tempė į save. Jai fizinis skausmas dėl rankos tempimo sukeltas nebuvo. Prisimena, kad jie apsistumdė, tačiau plačiau aplinkybių paaiškinti negali, neįsidėmėjo. Prisimena, kad ji su sutuoktiniu neišlaikę pusiausvyros nugriuvo. Ji nugara krito ant stalo, o nuo stalo slydo ir nukrito ant žemės. Dėl kritimo fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Ji neprisimena, kad būtų sutuoktiniui sudavusi smūgį degtinės buteliu. Jeigu sutuoktinis nurodė, kad ji jam sudavė degtinės buteliu, tai jo žodžiais tiki. Po to prisimena, kad jis jai ranka ar rankomis sugriebė už kaklo ir jį spaudė, klausė, ar ji nurims, nes tuo metu ji muistėsi. Po to jis ją paleido. Ji tada atsistojo, stojantis įsipjovė į stiklo šukes kairę koją. Sutuoktiniui dėl įvykio pretenzijų neturi (b. l. 28, 35–36).

Liudytoja A. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. V. ir A. V. yra jos draugai, jie visi gyvena tame pačiame kaime. 2020 m. vasario 20 d., vakare, pas ją į namus (duomenys neskelbtini) atėjo J. ir A. V., kurie atsinešė alaus. Namuose buvo ir Č. J. Jie visi gėrė alų, kiek išgėrė alaus neskaičiavo, bet jautėsi apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų. Kažkuriuo metu J. V. su A. V. ėmė pyktis. Po to prisimena, kad J. V. nugriuvo ant stalo ir susipjaustė į stiklo šukes koją. Iš kur atsirado šukės jos bute, neprisimena. Ji nematė, kad J. V. būtų su buteliu sudavusi smūgį A. V., taip pat nematė, kad A. V. būtų smaugęs savo sutuoktinę. Dėl to, kad J. V. susipjaustė koją, ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Į jos butą buvo atvykę medikai ir policijos pareigūnai (b. l. 50–51).

Liudytojas Č. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. V. ir J. V. pažįsta apie 10 metų. 2020 m. vasario 20 d. vakare, A. V. su J. V. atėjo pas jį į svečius. Jie visi, kartu ir jo sugyventinė A. G., vartojo alkoholinius gėrimus. A. V. kažkuriuo momentu norėjo eiti namo, o J. V. norėjo dar pasilikti, todėl jie tarpusavyje pradėjo pyktis. Jis buvo neblaivus, todėl įvykio aplinkybių neprisimena. Jis nematė, kad A. V. būtų smaugęs savo sutuoktinę, taip pat nematė, kad J. V. jam būtų su buteliu sudavusi smūgį į galvą. Jis neprisimena, kokius veiksmus sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu atliko, nes įvykio atidžiai nestebėjo. J. V. įvykio metu susipjaustė koją į stiklo šukes. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai (b. l. 55–56).

2020 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą – butą (duomenys neskelbtini), daiktų ar pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nerasta (b. l. 17–21).

2020 m. vasario 21 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2020 m. vasario 20 d., apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), adresu: išgertuvių metu J. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (jai nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (girtumas)) smaugė sutuoktinis A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) , taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konflikto metu J. V. su stiklo šukėmis susižalojo pėdą (b. l. 22–26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. G 567/2020(02) nustatyta, kad J. V. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) apatinio žandikaulio projekcijoje ir kakle; žaizda kairėje pėdoje, vertinta kaip pjautinė. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina pirštais. Remiantis medicininiais dokumentais, žaizda kairėje pėdoje padaryta aštriu, pjaunančiu savybių turinčiu daiktu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius ir pateiktus medicininius dokumentus, jie padaryti paros iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 5 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų J. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. G 568/2020(02) nustatyta, kad A. V. konstatuota žaizda galvoje, vertintina kaip muštinė. A. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 98).

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 21 d., 00.23 val., J. V. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (girtumas), 08.33 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (girtumas), 2020 m. vasario 21 d., 7.53 val., A. V. nustatytas 0,55 promilės neblaivumas (girtumas) (b. l. 59–65).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Tas, kas nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas pagal kvalifikuotą nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtį (BK 140 str. 2d .).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine J. V. metu, tyčia ranka suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. V. ekchimozes (poodines kraujosruvas) apatinio žandikaulio projekcijoje ir kakle, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 68–77), baustas administracine tvarka (b. l. 79–80), duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą byloje negauta, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 81, 82).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, sutinka (b. l. 109–112, 113–114). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 115).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91–92), paliktini galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 40 valandų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

A. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė