- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-187-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00518-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „Molesta“
- Atsakovas
- G. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 187–755/ 2014
NUTARTIS
2014 m. gegužės 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-678-324/2013 pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui G. V. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2832 panaikinimo iš dalies,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Molesta“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-30 sprendimą Nr. DGKS-2832 dalyje dėl 3 392,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti su G. V. laiką priteisimo bei iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atleidimo dieną atsakovui liko neišmokėta 2 758,10 Lt su darbo santykiais susijusi suma atskaičius mokesčius, tačiau atleidimo dieną šalys susitarė dėl atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos, t. y. jog už laiku nesumokėtas sumas bus skaičiuojami delspinigiai, o ne vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Tokiu būdu, šio ginčo atveju turi būti vadovaujamasi šalių pasirašytu susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo ir jame įtvirtintomis nuostatomis. Ieškovo manymu, darbo ginčų komisija šio susitarimo nuostatas interpretavo ir traktavo neteisingai. Be to, nurodė, kad įmonei yra keliama restruktūrizavimo byla, jos materialinė padėtis yra sunki, todėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas yra neadekvati sankcija.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad tarp šalių 2011-04-28 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1938, kuri nutraukta nuo 2013-01-11 pagal DK 127 str. 2 d. Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-104-11734/2013 nusprendė išieškoti atsakovo naudai 3 427,48 Lt darbo užmokesčio ir 3 392,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką DK 141 str. 3 d. pagrindu, be to, nurodė sprendimą vykdyti skubiai dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio (513,72 Lt) išieškojimo. Taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-01-16 nutartimi priėmė UAB „Molesta“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau tokia byla dar neiškelta. 2013-02-01 nutartimi, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, šis teismas leido sumokėti darbo užmokestį darbuotojams. Tuo tarpu ieškovo minimu 2013-01-11 šalių susitarimu UAB „Molesta“, nors ir įsipareigojo atsiskaityti su darbuotoju G. V. iki 2013-01-30, tačiau ne tik iki šio laiko su juo neatsiskaitė, bet netgi neįvykdė ginčijamo sprendimo dalyje dėl 513,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo skubos tvarka. Teismo vertinimu, toks darbuotojui primestas buvusio darbdavio susitarimas, kuris savo esme yra nenaudingas ir pažeidžiantis darbuotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus, nebuvo įvykdytas dėl ieškovo kaltės. Neatsiskaitydamas su juo atleidimo iš darbo dieną, ieškovas pažeidė ne tik įstatymo nustatytas pareigas (DK 35 str.), bet ir teisėtus buvusio darbuotojo (atsakovo) interesus – už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis, taip apribodamas jo konstitucinę teisę į nuosavybę (Konstitucijos 23 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Molesta“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys, nutraukdamos darbo sutartį bendru šalių sutarimu, susitarė dėl nutraukimo sąlygų, dėl sankcijų bei atsakomybės, todėl ginčo atveju turi būti vadovaujamasi šalių pasirašytu 2013-01-11 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo ir jame įtvirtintomis nuostatomis. Šiuo atveju akivaizdu, jog darbuotojas, pasirašydamas susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir jame esant nuostatai dėl delspinigių už laiku nesumokėtas sumas, atsisakė reikalavimo teisės į DK 141 str. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, dėl jos nepasisakė, į ją neatsižvelgė. Be to, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti laiką priteisimas pažeidžiant šalių pasirašytą 2013-01-11 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo yra neadekvati sankcija UAB „Molesta“, kurios taikymas pažeistų ne tik darbo teisės principus, bet ir sutarčių laisvės, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, taip pat galėtų padaryti dar didesnės žalos kitų darbuotojų interesams, dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų įmonės darbuotojai ir kreditoriai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atmetė ieškovo ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-30 sprendimo Nr. DGKS-2832 dalyje panaikinimo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo apmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 2 d.), o kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Pagrindas taikyti DK141 str. 3 d. nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Taigi, nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 str. 3 d. nustatytus padarinius.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aiškinant ir taikant DK 141 str. 3 d. svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. Pažymėtina, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; kt.).
Šiuo atveju su buvusiu darbuotoju po darbo sutarties nutraukimo iki šiol ( pagal bylos duomenis) neatsiskaityta nė dalinai, vien neišmokėto darbo sutarties nutraukimo dienai suma sudaro keletos mėnesių vidutinį darbo užmokestį( b.l.18).
Kolegija taip pat pastebi, jog darbo sutartis pasibaigė DK 127 str.2 d. ( dėl ligos). DK 140 str.3 d. numato, jog tokiu atveju darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinė sutartis nenustato kitaip. Iš bylos dokumentų nematyti, jog G. V. tokia išeitinė išmoka būtų buvusi bent paskaičiuota( b.l.18), nepateikta duomenų, kad ieškovo bendrovėje buvo ( yra) kolektyvinė sutartis, kuri būtų kitaip nei DK nustačiusi jos dydį. Iš darbo ginčo nagrinėjimo medžiagos, komisijos sprendimo taip pat matyti, jog darbo ginčas šiuo aspektu ginčas nebuvo nagrinėtas ir išeitinė išmoka trečiajam asmeniui nepriskaičiuota.
Apeliantas kelia klausimą, ar vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti laiką priteisimas atitiks protingumo, proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. DK 141 str. tiesiogiai nenumato šios išmokos sumažinimo galimybės, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymo ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Pažymėtina, jog atsakovas įmonėje dirbo nuo 2011-04-28; darbo sutartis nutraukta nuo 2013-01-11 pagal DK 127 str. 2 d. (dėl ligos); atsakovo darbingumas tik 30 procentų; pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam pinigai itin reikalingi gydymui, be to, jis yra bedarbis; uždelsta atsiskaityti pakankamai ilgą laiką. Aptariamas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuris savo esme yra nenaudingas ir pažeidžiantis darbuotojo, kaip silpnesnės šalies interesus, nebuvo įvykdytas dėl ieškovo kaltės (neatsiskaityta nei iki 2013-01-30, nei bent dalimi iki šiol, neįvykdytas Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl 513,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo skubos tvarka), ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, priešingai apelianto argumentams dėl neva neatsižvelgta į sunkią UAB „Molesta“ turtinę padėtį, į tai, kad nagrinėjama restruktūrizavimo byla, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių visumą bylos kontekste įvertino.
Taigi, įvertinus uždelsimo aplinkybes,terminą, įsiskolinimo dydį darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, priešingai apelianto argumentams, buvo pagrindas taikyti sankciją už darbo užmokesčio sumokėjimo uždelsimą, tokia sankcija yra adekvati, ji suderinama su DK 2, 35 str. įtvirtintais principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu.
Priešingai skundo teiginiams teismui palikus galioti darbo ginčo komisijos sprendimą, jos nutarta išieškoti už pavėluotą atsiskaitymą vidutinio darbo užmokesčio suma nėra lygi darbinių išmokų paskaičiuotų pagal DK sumai, bet yra mažesnė, todėl nelaikytina neadekvačia sankcija darbdaviui.
Kolegija sutinka su teismo pateiktu ieškovo ir G. V. 2013-01-11susitarimo vertinimu kaip primesto darbuotojui, jam nenaudingo ir pažeidžiančio darbuotojo kaip silpnesnės šalies interesus, ignoruojantį darbo sutartyje deklaruotus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Nesutiktina su skundo argumentu, neva darbuotojas, pasirašydamas 2013-01-11 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir jame esant nuostatai dėl delspinigių už laiku nesumokėtas sumas, atsisakė reikalavimo teisės į DK 141 str. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas klaidingai aiškina minėto rašto sąlygas.
DK 141 str.1 d. leidžia nustatyti kitokią nei atsiskaitymo atleidimo dieną tvarką, kas suprastina kaip mokėjimo terminai, periodiškumas ir pan., bet nenumato, kad galima būtų susitarti dėl įstatyme nustatytos sankcijos už pavėluotą atsiskaitymą netaikymo. Be to, šalių pasirašytame 2013-01-11 susitarime priešingai nei teigia apeliantas nesuformuluotas G. V. atsisakymas nuo DK 141 str. 3 d. įtvirtintos garantijos. Galiausia netgi esant tokiam kaip aiškina apeliantas susitarimui( atsisako vidut.darbo užmokesčio mokėjimo) toks susitarimas būtų niekinis kaip bloginantis darbuotojų padėtį palyginti su ta , kurią nustato DK, įstatymai ir kiti norminiai aktai ir negalėtų būti taikomas ( DK 94 str., 4 str.4 d.).
Vertinant 2013-01-11 susitarimą taip pat pažymėtina, kad UAB „Molesta“, nors ir įsipareigojo atsiskaityti su G. V. iki 2013-01-30, tačiau ne tik iki šio laiko su juo neatsiskaitė, bet netgi neįvykdė ginčijamo Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje dėl 513,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo skubos tvarka.
Toks teismo atliktas susitarimo įvertinimas negali būti laikomas kaip bylos nagrinėjimo ribų peržengimas , nes pagal CPK 414, 417 str .darbo bylose bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Galima būtų abejoti dėl to ar buvo pagrindas , esant susitarimui atsiskaityti iki 2013-01-30, vidutinį darbo užmokestį skaičiuoti nuo paskutinės darbo dienos-2013-01-11, bet pagrindo dėl to keisti sprendimą kolegijos nuomone nėra, nes kaip matyti iš atsakovo elgesio, jis neišmokėjo darbuotojui jokių išmokų nuo 2013-01-11 iki pat bylos išnagrinėjimo. Tad skaičiuojant neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, įsiskolinimo suma būtų ženkliai didesnė nei DGK paskaičiuota. Dėl šio vadovaujantis ir teisingumo, protingumo , sąžiningumo principais išieškotinos sumos nemažintinos.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, sudaro 10,87 Lt (b. l. 69), jos priteistinos iš ieškovo UAB „Molesta“ CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria :
ieškovo UAB „Molesta“ apeliacinį skundą atmesti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Molesta“, į. k. 16755383, 10,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.