Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-888-327/2015;

Teisėja Snaigė Juknevičienė Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00019-2015-4;

2015 m. gruodžio 15 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Rolandai Buč­mie­nei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistojo J. R. gy­nėjai ad­vo­ka­tei Marytei Vietaitei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo J. R. ape­liacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuos­prendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 284 str. 1 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., nuosprendžiu pa­s­kirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Iš J. R. priteista 152,24 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalai atlyginti re­g­re­so tvarka, 500 Eur nukentėjusiajam R. S. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai at­ly­gin­ti, taip pat 600 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui R. S..

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į suėmimą, J. R. suimant teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. P., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad kartu su E. P. 2014 m. gruodžio 3 d. apie 14 valandą prie namo (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, būdami neblaivūs, pažeidė viešąją tvarką, būtent – jie be jokios priežasties kitų žmonių akivaizdoje prikibo prie R. S. ir Ž. J., įžūliai demonstruodami nepagarbą aplinkiniams panaudojo prieš juos fizinį smurtą, t. y. J. R. kumščiu smogė R. S. į galvą ir dar du kartus į veidą, taip jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o E. P. smogė kumščiu Ž. J. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nuro­dy­tais motyvais.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. R. ape­liacinis skundas atmetamas.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas J. R. kaltu, rė­mė­si įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia­mos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas J. R. bausmę, tiek ją subendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, laikėsi ben­drųjų baus­mės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas baus­mės sky­rimui reikš­min­gas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytos nu­si­kals­ta­mos veikos pavojingumą. Teisėjų kole­gi­jos nuomone, nu­teis­tajam J. R. paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytai nusi­kals­ta­mai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Apy­lin­kės teismas ap­kal­tinamajame nuosprendyje išva­das dėl bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o ape­lia­ci­nis skundas atmetamas.

J. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusi­kaltimams (BK 11 str. 3 d.), anksčiau buvo teistas tris kartus. Šį nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesnės bausmės nepakeitė kaltinamojo polinkio nusikalsti, ir jam, kaip recidyvistui parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į J. R. atsakomybę lengvinančią ap­lin­ky­bę – į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusi­kals­ta­mas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo at­sa­komybę sun­ki­nan­čias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas ap­svai­gęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dė­me­sį į tai, kad J. R. septynis kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, niekur nedirba, darbo neieško. Visos apy­lin­kės teis­mo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nu­teistojo padaryta nusikalstama veika nėra at­si­tiktinė, yra nu­lem­ta susiformavusių neigia­mų verty­bi­nių nuos­ta­tų, kad anksčiau paskirtos baus­mės nepadarė poveikio J. R. elgesiui. Apy­lin­kės teismas, skir­da­mas J. R. griež­čiausią inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijoje nu­matytą bausmę, atsižvelgė į nusi­kals­ta­mos veikos pobūdį ir į pami­nė­tas nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čias aplinkybes. Pirmos instancijos teis­mo paskirta didesnė, negu BK 284 str. 1 d. sankcijoje nu­ma­ty­ta bausmė nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė bendrų­jų bausmių sky­rimo ir subendrinimo tai­syk­lių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str., 63 str. Be to, esant rei­kia­moms sąlygoms, nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ str. įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė su­mažinta vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas vei­­kas paskirta galutinė bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo J. R. nu­ken­tėjusiojo R. S. naudai priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir nukentėjusiojo įsta­ty­mi­niam atstovui – 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuteistasis J. R. nurodo, kad šios pri­teis­tos sumos yra per didelės, be to, nebuvo atsižvelgta ir į nuteistojo turtinę padėtį.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emo­ci­nė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teis­mo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dva­sinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patir­tus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteis­ti­no neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis tris dienas buvo gy­domas stacionariai. Dėl kaltų J. R. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą. Nukentėjusysis buvo sumuštas klasės draugų akivaizdoje, dėl ko patyrė pažeminimą, iš­gy­ve­no moraliai, vėliau jį lydėjo baimės jausmas, sumažėjo noras bendrauti, tapo uždaresnis. Teismų prak­tikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tai, kad šiuo metu nuteistasis neturi turto, darbo, kitų teisėtų pajamų šaltinio, nesudaro pagrindo priteisti nu­kentė­ju­sio­jo naudai mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinky­bes, susijusias su neturtinės žalos, padarytos nuken­tė­ju­sia­jam, kompensavimu. Nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę atlyginti nu­ken­tėjusiajam padarytą žalą ateityje. Priteista neturtinės žalos suma santykinai nėra didelė, jos dydis neprieštarauja teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pri­pa­žinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuos­pren­dį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nu­kentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nuken­tė­ju­sio­jo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms ap­mo­kėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo priteistos šioje byloje nukentėjusiojo turė­tos išlai­dos advokatui yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, jos santykinai nėra dide­lės, jų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Res­pub­li­kos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo priteisti už­mokesčio dydžio ir neprieštarauja teismų praktikai priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms ap­mo­kėti bei teisingumo, protingumo ir propor­cin­gu­mo principams, todėl mažinti jas nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo J. R. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.