Panevėžio apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hjellegjerde Baltija“ ieškinį atsakovui UAB „Superlon Baltic“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutraukus detalių gamybą, ieškovas pareikalavo formas grąžinti, bet atsakovas jų nesugrąžino. Ieškovas 2017 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovą bei informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog šis atsisako grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančias porolono liejimo formas bei į tai, jog dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patiria finansinius nuostolius ir negali tęsti baldų gamybos, ieškovas bus priverstas naujai pasigaminti porolono liejimo formas, kurių gamybos išlaidas privalės atlyginti atsakovas.

2014 m. birželio 10 d. porolono liejimo formų laikino naudojimo sutartimi ieškovas, kaip sutarties objekto, t. y. formų – ,,Convita“ savininkas, perdavė atsakovui naudoti 4 liejimo formas ,,Convita“, konkrečiai: Convita 20 Sete F-1032 (a); Convita 20 Rygg F-1033 (b); Convita 20 Nakke Std. F-1479; Convita 20 Nakke Reg. F-2052 (sutarties 5 punktas), o atsakovas savo ruožtu įsipareigojo porolono liejimo formas priimti ir naudoti gaminant Ieškovo užsakomus gaminius (sutarties 2 punktas). Sutartimi šalys taip pat sulygo, jog sutarties 5 punkte išvardintos 4 Convita liejimo formos nuosavybės teise priklauso ieškovui, formos perduodamos atsakovui tik laikinai naudoti, o formų savininku išlieka ieškovas. Sutarties 4 punkte numatė, kad esant ieškovo reikalavimui atsakovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo tokio reikalavimo pareiškimo dienos privalo grąžinti Ieškovui nuosavybės teises priklausančias porolono liejimo formas.

Tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, galima būtų vertinti, kaip panaudos teisinius santykius ( CK 6.629 straipsnis). CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad panaudos sutartimi panaudos objektas panaudos gavėjui perduodamas tik laikinai valdyti bei naudotis, kas savaime reiškia, kad nuosavybės teisė į perduodamą panaudos sutarties objektą panaudotos gavėjui nepereina.

2014 m. kovo 25 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi atsakovas, kaip pardavėjas įsipareigojo parduoti ieškovui porolono liejimo formas ,,Living 12“, konkrečiai šiam ginčui aktualios formos: forma Nr. - 702 (Poroloninė detalė Mantovani seat hard 3-2-1 E1HR3737-304-detalė-702), forma Nr. 230 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard 1-2-3 S E1HR3737-304-detalė-230); forma Nr.231 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard duo E1 HR3737-304-detalė-231. R60442003058); forma Nr. 233 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard 90 corner E1HR3737-304-DET.233-061024.), forma Nr.712 (Poroloninė detalė sėdynė (97cm) R62490325058, forma Nr. - 706 (poroloninė detalė sėdynė ENDM seat Endmodul R62415327060),forma Nr.-3060 (poroloninė detalė sėdynė SEATINGCORNER R62490233060), forma Nr.-60 (Poroloninė deatlė sėdynė Maxi seat Maxi corner R62490480060) nuosavybes teise po to, kai ieškovas sutartyje numatyta tvarka sumokės sutartyje sulygtą kainą.

Ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakovu už porolono liejimo formas, todėl vadovaujantis reglamentavimu bei sutarties nuostatomis, nuo tinkamo atsiskaitymo dienos nuosavybės teisė į turtą, t. y. į porolono liejimo formas Living 12, perėjo ieškovui.

Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d. 1 p.). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą. Sutartis nėra įvykdyta ir pasibaigusi, nes porolono liejimo formos ieškovui perduotos nebuvo ir toliau jas valdo be jokio teisinio pagrindo.

2015 m. gegužės 15 d. gamybos sutartimi UAB ,,Achatas“, kaip gamintojas įsipareigojo suprojektuoti ir iš savo medžiagų, savo lėšomis ir savo rizika pagaminti ir perduoti užsakovui, t. y. ieškovui, nuosavybės teise, baldų minkštosios dalies gamybai skirtas formas ,,Living 15“, konkrečiai: Lieta sėdynė 235-2015 (90 large kampo) Nr. R62715035058; lieta sėdynė ENDM-2015 Nr. R6715327060; lieta sėdynė Maxi-2015 Nr. R6279048006, o ieškovas savo ruožtu, kaip užsakovas, įsipareigojo formas priimti ir už jas sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovas gavo pagamintas formas, tinkamai atsiskaitė su UAB ,,Achatas“. Ieškovas sudarydamas gamybos sutartį ir pilnai pagal ją atsiskaitęs įgijo nuosavybės teisę į sutarties vykdymo metu pagamintas porolono liejimo formas Living 15.

Minimos porolono liejimo formos Living 15, pasirašius 2015 m. liepos 3 d., 2015 m. liepos 10 d. bei 2015 m. liepos 31 d. ilgalaikio materialinio turto perdavimo aktus, buvo perduotos atsakovui porolono gaminiams pagal ieškovo pateikiamus užsakymus gaminti. Formos perduotos neatlygintinai laikinai naudoti. Atsakovas iš gautų daiktų laiku ieškovui negrąžino, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad be minimų porolono liejimo formų negalėjo vykdyti baldų gamybos ir tai kėlė jam didelius finansinius nuostolius, buvo priverstas minimas formas pasigaminti naujai. Kadangi, atsakovas ieškovo reikalavimo dėl formų grąžinimo, laiku neįvykdė ir tai padarė neturėdamas jokio teisinio pagrindo laiko, kad atsakovas turi pareigą atlyginti nuostolius ieškovui.Dėl atsakovo kaltės ir konkrečių jo neteisėtų veiksmų – porolono liejimo formų Living 15 negrąžinimo – ieškovas negalėjo tęsti baldų gamybos ir tai lėmė nuostolių atsiradimą – ieškovas turėjo naujai pasigaminti jam baldų gamyboje ypač reikalingas porolono liejimo formas Living 15, kurių gamybos vertė siekė 9 300 EUR

Dėl liejimo formų (Convita) laikino naudojimo sutarties teigia, kad 2014-06-10 liejimo formų laikino naudojimo sutartis yra suklastota. Atsakovas jos nėra pasirašęs ir apie tokios sutarties egzistavimą atsakovui iki pretenzijų bei ieškinio pateikimo nebuvo žinoma. Manome, kad ši sutartis yra pasirašyta atgaline data arba buvo pasirašyta 2014 metais neįgalioto sudaryti sandorius asmens, buvusio atsakovo darbuotojo D. M. . Pažymi, kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju tokia sutartis negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

Darant hipotetinę prielaidą, jog ši sutartis nėra suklastota,ieškovo reikalavimas pagal ją yra nepagrįstas.Nepateikta nei sutartis dėl nuosavybės teisių perleidimo,nei duomenys, kad ieškovas suprojektavo (arba jam pagal jo užsakymą buvo suprojektuota) arba pagamino (arba užsakė pagaminti) sutartyje nurodytas liejimo formas. Ieškovas siekdamas įrodyti, jog būtent jam priklauso šių liejimo formų nuosavybės teisė privalo pateikti įrodymus, kad būtent jis arba jo darbuotojas parengė liejimo formų projektą (6.700-701) ir jis pats pasigamino arba užsakė pas kitą subjektą pagaminti jam pagal jo projektą ginčo liejimo formas.

Dėl reikalavimo pagal 2014 m.kovo 25 d.pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį teigia, kad sutarties 3.1 p. numato, jog pirkėjas (Ieškovas) sumokėjęs visą sumą tampa teisėtų prekės savininku. Sutarties 3.2 punktas numato, kad pirkėjas patvirtina tinkamą prekių gavimo faktą savo parašu pirkimo dokumentuose. Prekių priėmimo perdavimo aktą atitinka abiejų šalių pasirašyta PVM sąskaita faktūra, jeigu nesudaromas kitas dokumentas. Sutarties 3.3 p. nustatė, kad pardavėjui negavus pretenzijų dėl prekės kokybės per 10 d. nuo prekės perdavimo, laikoma, kad prekė yra kokybiška ir neturi kitų trūkumų ar defektų. Atsakovas visiškai įvykdė visas jam sutartyje numatytas pareigas - suprojektavo, pagamino ir fiziškai perdavė Ieškovui sutartyje numatytas liejimo formas. Abi sutarties šalys patvirtino tai pasirašydamos 2014 m.balandžio 11 d. sąskaitą faktūrą SUP Nr. 6133 .

2014 m.kovo 25 d. sutartis yra visiškai įvykdyta tiek iš ieškovo, tiek ir iš atsakovo pusės. Todėl bet kokios šios sutarties pagrindu kylančios prievolės yra pasibaigusios tinkamu sutarties įvykdymu. Nutraukti įmanoma tik neįvykdytą sutartį. Nagrinėjamu atveju sutartis yra visiškai įvykdyta, todėl kelti klausimą dėl jos nutraukimo yra teisiškai ydinga.

Dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovas nutraukė gaminių pagal šias liejimo formas užsakymą , tačiau už jau pagamintus ir ieškovui perduotus gaminius neatsiskaitė ir liko skolingas atsakovui. Dėl šios priežasties ieškovui pareiškus pretenzijas atsakovas naudojasi jam įstatymo suteikta daikto (prievolės vykdymo) sulaikymo teise (6.46 , 6.58 straipsniai bei CK ketvirtos knygos XIII skyrius (daikto sulaikymas)) ir negrąžino liejimo formų, kol nebus tinkamai atsiskaityta už patiektas prekes. Proceso metu ieškovas skolą sumažino, todėl sutinka, kad ieškovas šias ginčo formas pasiimtų.

Dėl 2015-05-15 sutarties bei liejimo formų 235-2017; Ende modul bei Maxi corner (Living 15) pastebi, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklauso šios liejimo formos, privalo pateikti duomenis patvirtinančius, kad jis ne tik fiziškai pagamino (arba užsakė pagaminti atitinkamas liejimo formas) bet taip pat privalo pateikti ir duomenis, jog būtent jis yra liejimo formų projekto autorius arba tokio projekto savininkas, pateikti šių liejimo formų brėžinius, o ne abejotinos kilmės sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatė, jog 2009 m.spalio 1 d.jos sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.T200910 ( tripliko priedas Nr.1) pagal kurią ieškovas kaip pirkėjas įsipareigojo priimti prekes bei už jas sumokėti. Sutartyje nėra nurodyta kokios tai prekės( paslaugos) , bet atstovų paaiškinimais nustatyta, jog pagal šią sutartį ieškovui užsakius atsakovas gamino įvairias porolonines detales baldų gamybai.Tuo tikslu ieškovo užsakymu buvo gaminamos poroloninių detalių liejimo formos, kurių projektą parengdavo atsakovo darbuotojas( konstruktorius) E. P.. Pagamintos formos buvo perduodamos atsakovui ir šis pagal jas gamino ieškovui reikiamas detales. Ginčo detalės įtrauktos į ieškovo buhalterinę apskaitą. Nuo 2017 m. pradžios gamyba pagal ginčo formas ieškovo interesais nebevykdoma, šalių bendradarbiavimas nutrūkęs.Visos ginčo formos yra pas atsakovą. Ieškovas raštu pareikalavo sugrąžinti formas, nurodė sugrąžinimo terminą, bet jos iki šiol nesugrąžintos.

Nors atsakovas teigia, jog dalis formų - Convita ir Living 15 priklauso jam, bet nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad kuri nors iš ginčo detalių priklausytų jam nuosavybės teise( jo paties ar jam pagaminta, įgyta sutarties pagrindu ir pan.) ar būtų valdoma įstatymo ar sutarties pagrindu.

Dėl detalių Convita

2014 m. birželio 10 d. sutartimi tarp šalių ieškovas perdavė atsakovui laikinam naudojimui keturias liejimo formas( iekšinio priedas Nr.3). Sutartyje fiksuota,jog detalių savininkas yra ieškovas,o atsakovas-jų naudotojas, jis įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo pareikalavimo sugrąžinti formas savininkui-ieškovui. Atsakovas neginčija,jog šios formos yra pas jį.

Atsakovo teiginiai,jog sutartis suklastota, kad atsakovo atstovas D. M. neturėjo įgaliojimo atstovauti bendrovei, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie formų įsigijimą nuosavybės teise vertinami kaip neįrodyti ar teisiškai nereikšmingi. Įrodymų apie sutarties suklastojimą, apart tokio pareiškimo, atsakovas nepateikė. Kokius įgaliojimus pas atsakovą turėjo tuometinis jo darbuotojas D. M. nereikšminga, nes nėra ginčo,jog formos yra pas atsakovą, jos ieškovo buvo prduotos atsakovui ir naudotos gamyboje.Apie formų valdymą nuosavybės teise atsakovas , minėta, nepateikė.Tai, jog jo darbuotojas E. P. parengė minėtų formų brėžinius, jų projektą ar pan., nuosavybės teisių į daiktą atsakovui į daiktą nesukūrė. Manant esant turtinių nesutarimų dėl šio darbo ( paslaugos) atlygintinamumo , atsakovas gali teikti ieškovui atitinkamą reikalavimą. Iš sutarties turinio sprendžiama,jog tarp šalių sudaryta turto panaudos sutartis. Šalys susitarė,jog ieškovui pareikalavus formos turi būti jam grąžintos per konkretų terminą- 3 darbo dienas ( sutarties 4 p.). Nėra ginčo, jog ieškovas pareikalavo formas sugrąžinti,terminas tam praėjo, bet formos negrąžintos. Atsakovas nesilaiko šios sutarties sąlygos, jo elgesys prieštarauja ir CK 6.629 straipsnio 1 dalies nuostatai įpareigojančiai panaudos gavėją grąžinti panaudai gautą daiktą, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkinamas.

Ieškovas savo teises gina - reikalauja grąžinti panaudos dalyką remdamasis sutartiniu, o ne daiktinės teisės pagrindu, todėl neturi teisinės svarbos kam nuosavybės teise priklauso pats daiktas, nes panaudą reglamentuojančios teisės normos nereikalauja, jog panaudos davėjas privalo perduodamą panaudai turtą valdyti tik nuosavybės teises. Dėl šio atsakovo atsikirtimai,jog ieškovas turi pateikti formų brėžinius, projektus, apmokėjimo už jas dokumentus vertinamai kaip nepagrįsti, nes šie duomenys ginčui išspręsti nereikalingi , yra pertekliniai.

Dėl Living 12 formų

Dėl šių formų nuosavybės ginčo nėra, jas ieškovas įsigijo šalių 2014 m. kovo 25 d. Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr.201401 pagrindu. Sutartis pilnai įvykdyta – formas ieškovas pilnai apmokėjo, pastabų dėl jų kokybės nepateikta, jomis ieškovas disponavo savo nuožiūra- jos buvo perduotos atsakovui, kuris šiomis formomis ieškovui gamino porolono detales. Pilnai apmokėjus formas, ieškovas tapo jų savininku ( sutarties 1.3 p.). Šalių ūkinei veiklai nutrūkus, ieškovas 2017 m. sausio-vasario mėn., pareikalavo sugrąžinti formas, bet jos iki šiol ieškovui neperduotos.

Sutinkamai su CK 4.95 straipsniu ,savininkas turi teisę išreikalauti turtą iš svertimo neteisėto valdymo. Šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovas formų atžvilgiu yra svetimas. Jo valdymas neteisėtas, nes sutartinis formų valdymas, šalims nutraukus bendradarbiavimą ir ieškovui pareikalavus formas sugrąžinti, pasibaigė.

Kaip ir Convita formų valdymo atveju, Living 12 ( ginčo) formomis buvo naudotasi panaudos pagrindu, nepaisant to,jog duomenų apie rašytinę sutartį nepateikta. Panaudai pasibaigus, formos turi būti sugrąžintos panaudos davėjui-ieškovui.

Formų atsakovas neperdavė motyvuodamas tuo, jog ieškovas jam buvo skolingas už patiektą produkciją, tad jis naudojosi daikto sulaikymo teise. Proceso metu atsakovo atstovas nurodė, jog sutinka formas grąžinti , nes ”įsiskolinimas sumažintas iki toleruotinos skolos ribos( 5000 Eur)”( 2017-08-21 prašymo Nr. DOK4676 priedai), t.y. su šiuo reikalavimu sutinka, todėl detaliau dėl grąžinimo reikalingumo teismas nebepasisako.

Netenkinamas reikalavimas nutraukti šalių 2014 m. kovo 25 d. Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį ir priteisti ieškovui šio sumokėtas už formas lėšas.

Pagal CK 6.217 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šiuo atveju ieškovas ne pats nutraukė sutartį, o prašo teismo nutraukti sutartį, kas yra leidžiama “kitais” straipsnyje nenurodytais pagrindais, o tai leidžia suprasti, jog ieškovas neįrodinėja esant esminį sutarties pažeidimą.

Sutarties nutraukimas šiuo atveju negalimas, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis jau yra įvykdyta, taigi nbegalima nutraukti to, kas jau pasibaigė tinkamai įvykdžius sutartį.

Pagal CK IV knygos V skirsnį savininkas turi teisę išreiaklauti turtą iš svetimo neteisiėto valdymo, įstatyme numatyta kokie atsiskaitymai galimi tokį turtą grąžinant( CK 4.95, 4.96 straipsniai), tačiau tarp gynybos būdų nenumatyta galimybė papildomai siekti ir daikto įgijimo išlaidų atlyginimo, tokios gynybos būdai nenumatyti ir CK 1.138 straipsnyje.

Dėl Living 15 formų

Ieškovo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo sugrąžinti šias formas natūra tenkinamas.

Reikalavimas teikiamas dviem - sutartiniu ir daiktinės teisės pagrindais. Yra pagrindas išreikalauti ginčo turtą abiem pagrindais.

Nors atsakovas teigia, jog jis yra šio turto savininku, nes jo darbuotojas-konstruktorius E. P. parengė formų projektą, dokumentaciją, bet ši šalių neginčijama aplinkybė pati savaime nesukūrė atsakovui nuosavybės teisių į ginčo formas, nepaisant to kaip šalys ir ar atsiskaitė už projektavimą. Toks atsakovo nurodomas nuosavybės teisės atsiradimo būdas CK 4.47 straipsnyje nenumatytas.

Nėra ginčo, kad Living 15 formas atsakovas gavo iš ieškovo, jomis buvo gaminama produkcija, nenustatyta, jog šalys būtų susitarę, jog už naudojimąsi formomis ieškovui bus atlyginta. Taigi, kaip ir ankstesniais atvejais, formomis buvo naudotasi panaudos sutarties pagrindu .Jai pasibaigus ir panaudos davėjui pareikalavus grąžinti panaudos dalyką-formas, atsakovas kaip panaudos gavėjas turi sugrąžinti ieškovui formas ieškovui kaip panaudos davėjui nepaisant to ar pastarasis yra turto savininku ar jį perdavė panaudai turtą pats valdydamas kitu pagrindu. Dėl šio neturi teisinės svarbos ar turto perdavimo aktai , sudaryti 2015-07-03,2015-07-10, 2015-07-31 datomis, kaip teigia atsakovas yra sudaryti tuo ar kitu laiku ( kaip įrodinėja atsakovas atgaline data), todėl dėl šių teiginių nepasisakoma.

Yra teisinis pagrindas išreikalauti formas ir daiktinės teisės pagrindu.Ieškovas pateikė įrodymus, jog formas pagal 2015-05-15 gamybos sutartį ieškovui pagamino UAB”Achatas” , už jas ieškovas apmokėjo, jos įtrauktos į įmonės turto apskaitą ( ieškinio priedai Nr.6,11).Nors atsakovas teigia, jog sutartis suklastota, o apmokėta pagal kitą ūkinę operaciją,bet, teismo vertinimu, bent kiek patikimesnių to įrodymų atsakovas nepateikė, sutarties savarankišku reikalavimu neginčija.

Reikalavimas priteisti žalą, kuri pasireiškė 9300 € dydžio išlaidomis naujoms analogiškoms Living 15 formoms pagaminti, atmetamas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo būtina nustatyti visas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalos faktą (CK 6.249 straipsnis), jų priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų ( neįrodė) , jog nuo 2017 m. vasario mėnesio,kai atsakovas nesugrąžino jam Living 15 formų jis negalėjo vykdyti veiklos- baldų , kuriuose būtų naudojamos šių formų pagalba pagamintos porolono detalės, gamybos. Tokį teiginį ieškovas nurodė ieškinyje, pakartojo triplike, bet tai patvirtinančių konkrečių įrodymų, pvz. apie sumažėjusias gamybos apimtis, pažeistas tiekimo įsipareigojimus ir pan., nepateikė. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vykdo parengiamjų dokumentų būdu, surengtas ne vienas teismo posėdis, šalims atstovavo profesionalūs teisininkai, suvokiantys įrodymų pateikimo pareigą ir jos nevykdymo procesines pasėkmes, todėl vertinama,jog įrodymų pateikimo galimybės šalių buvo pilnai išnaudotos.

Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, jos taikymas ir žalos atlyginimas priteisimas negalimi.

Netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo neįrodžius esant visas civilinės atsakomybės sąlygas , kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių susirašinėjimu, dokumentų sudarymo laiku ir pan. kaip perteklinės ir ginčui teisiškai nereikšmingos neanalizuojamos.

Ieškinys patenkintas dalinai – atsakovas įpareigotinas perduoti ieškovui ginčo formas natūra, reikalavimai dėl lėšų sugrąžinimo, žalos atlyginimo priteisimo atmesti, todėl tarp šalių , atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Ieškinio kaina buvo 84141,1 Eur, iš jos 61431,6 Eur sudarė reikalavimas dėl piniginių sumų priteisimo. Jis atmestas, taigi ieškinys patenkintas 22709,5 Eur sumai, kuri atitinka išreikalautino turto vertei (84141,1 Eur - 61431,6 Eur).Tai sudaro 27 % ieškinio.

Pagal šį santykį iš atsakovo ieškovui priteistina 399 Eur šio sumokėto žyminio mokesčio( 1479 Eur x 27 % x 100).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovas pateikė įrodymus apie 4170,88 Eur, atsakovas - apie 4850 Eur išlaidas advokatų darbui apmokėti. Ieškovas taip pat patyrė 92,14 Eur vertimo išlaidų.

Vertinant atlygintinų atstovavimo išlaidų dydį, reikalinga atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte nurodyti maksimalaus užmokesčio dydžiai , kurių dydis priklauso nuo suteiktos paslaugos pobūdžio.

Apskaičiuotą šalių išlaidų dydį teismas vertina kaip pagrįstą, neviršijantį Rekomendacijose nustatyto dydžio ir atlygintiną.

Procentine išraiška ieškinys tenkintas apie 27 proc., atmesta 73 proc., bet CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priklausomai nuo šalių procesinio elgesio, išlaidų susidarymo priežastis. Šiuo atveju proceso priežastimi buvo išimtinai atsakovo elgesys nesant teisinio pagrindo negrąžinant ieškovui ginčo formų, todėl teismas sprendžia, jog šalys turi atlyginti dalį viena kitos patirtų atstovavimo išlaidų-atsakovas ¾ ieškovui šio patirtų atlygintinų išlaidų – 3128,16 Eur ( 4170,88 x 75 %x100) , visas vertimo išlaidas 92,14 Eur(viso 3220,3 Eur) ,o ieškovas atsakovui ¼ jų dalį- 1212,5 Eur ( 4850 x 25 % x 100). Atliekant įskaitymą, atsakovas turi atlyginti ieškovui šių išlaidų 2007,8 Eur, pridėjus mokėtiną 399 Eur žyminio mokesčio dalį, viso 2406,8 Eur.

Valstybė patyrė 3,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių 2,7 Eur ( ¾ ) priteisiama iš atsakovo. Ieškovo mokėtina šių išlaidų dalis nesiekia dydžio, kuriam esant jos priteisiamos, todėl šios išlaidos iš jo nepriteisiamos.

Atsakovas sumokėjo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų užstatą, bet neatsiradus būtinumo tokias išlaidas atlyginti, ši suma jam grąžintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93,96,98,259,270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

įpareigoti UAB ,,Superlon Baltic“, kodas 148441361, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti UAB “ Hjellegjerde Baltija“ iš jos gautas porolono liejimo formas: Convita 20 Sete F-1032 (a); Convita 20 Rygg F-1033 (b); Convita 20 Nakke Std. F-1479; Convita 20 Nakke Reg. F-2052; Nr. - 702 (Poroloninė detalė Mantovani seat hard 3-2-1 E1HR3737-304-detalė-702), Nr. 230 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard 1-2-3 S E1HR3737-304-detalė-230); Nr. 231 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard duo E1 HR3737-304-detalė-231. R60442003058); Nr. 233 (Poroloninė detalė Living seatfoam hard 90 corner E1HR3737-304-DET.233-061024.), Nr. 712 (Poroloninė detalė sėdynė (97cm) R62490325058,Nr. 706 (poroloninė detalė sėdynė ENDM seat Endmodul R62415327060), Nr.3060 (poroloninė detalė sėdynė SEATINGCORNER R62490233060), Nr. 60 (Poroloninė detalė sėdynė Maxi seat Maxi corner R62490480060),lieta sėdynė 235-2015 (90 large kampo) Nr. R62715035058;lieta sėdynė ENDM-2015 Nr. R6715327060; lieta sėdynė Maxi-2015 Nr. R6279048006, kurių bendra vertė 22709,5 Eur.

Kitus reikalavimus atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas teismo 2017-03-31 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti UAB “ Hjellegjerde Baltija“ naudai iš UAB ,,Superlon Baltic“, kodas 148441361, 2406,8 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti UAB ,,Superlon Baltic“, kodas 148441361, bylinėjimosi išlaidų užstatą 100 Eur. Užstato grąžinimą vykdyti pavesti teismo buhalterijai.

Priteisti valstybei iš UAB ,,Superlon Baltic“, kodas 148441361, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 2,7 Eur.

Sprendimui įsiteisėjus , grąžinti UAB “ Hjellegjerde Baltija“jos teismui 2017-08-22 teismo posėdyje pateiktų dokumentų originalus( 14 lapų voke prie bylos ).

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.