Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas ir pirmininkas), Romualdos Janovičienės ir Danguolės Martinavičienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-104-544/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl dalies pareikštų reikalavimų bei atmestas prašymas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės ieškovui skyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams N. R. (Lasienei), R. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl 2007 m. sausio 8 d. UAB „Terama“ akcijų pirkimo-pardavimo pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo; pagal N. R. (Lasienės) reikalavimą atsakovui M. L. dėl 4 000 Lt skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų LUAB „Terama“; pagal atsakovės N. R. priešieškinį ieškovui M. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe; pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams UAB „Art Deco“, LUAB „Terama“, tretieji asmenys N. R. (Lasienė), R. R., dėl 2007 m. lapkričio 9 d. akcijų pasirašymo sutarties, 2007 m. lapkričio 10 susitarimo dalies, 2007 m. lapkričio 9 d. turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nekilnojamojo turto grąžinimo LUAB „Terama“ nuosavybėn.

Trečiasis asmuo R. R., kuris yra ir atsakovo UAB „Art Deco“ direktorius, pateikė prašymą paskirti ieškovui M. L. teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant išsiaiškinti, ar jis šiuo metu gali sudaryti taikos sutartį, ar supranta savo veiksmų esmę ir pasekmes, nes jis ateityje gali kelti klausimą dėl proceso atnaujinimo pareikšdamas, jog nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Prašymui pagrįsti atsakovas nurodė, kad 2008 m. liepos 9 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82 TPK-24 nurodyta, kad ieškovo ligos išgijimas negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Šioje byloje ginčas pradėtas po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą teigdamas, kad 2004 metais pasirašydamas atstovavimo sutartį su atstove bei pasirašydamas procesinius dokumentus negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas pateikė duomenis apie gydymąsi ligoninėje, o teismas byloje paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. 2008 m. liepos 9 d. – rugsėjo 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-24 konstatuota, kad dabartiniai M. L. psichikos būsenos pakitimai atitinka šizoafektinio sutrikimo mišraus tipo klinikiniam vaizdui (F 25.2). Ekspertai nurodė, kad ieškovas 2004 m. vasario 18 d., 2004 m. vasario 19 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. pasirašant procesinius dokumentus ir gaunant teismo sprendimą sirgo šizoafektiniu sutrikimu mišraus tipo (paūmėjimo periodas), dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertų padarytos išvados leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2004 metais nei ieškovo atstovė, nei teisėja ar kiti proceso dalyviai teismo posėdžio metu M. L. psichinės sveikatos sutrikimo, dėl kurio, kaip vėliau nustatyta, jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nepastebėjo todėl, kad nei atstovė, nei teisėjas bei kiti proceso dalyviai, nėra specialistai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ieškovui.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors sergant šizoafektiniu sutrikimu intelektinės funkcijos nukenčia mažiausiai, tačiau ieškovas, turėdamas tokį sutrikimą ir atlikdamas konkrečius veiksmus (pasirašydamas atstovavimo sutartį, procesinius dokumentus, dalyvaudamas teismo posėdyje) savo veiksmų reikšmės negali suprasti ir jų valdyti.Pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą taikos sutartį patvirtinti turėjo tik pašalinęs abejones dėl ieškovo psichinės sveikatos būklės. Derantis su ieškovu dėl taikos sutarties sąlygų, ieškovo atstovas ne kartą užtikrino, kad ieškovas pateiks pažymą dėl savo psichikos sveikatos būklės, kad būtų užkirstas kelias ateityje naujiems ginčams analogišku pagrindu kilti, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė.Šiai dienai nepašalinus byloje nustatyto fakto - ieškovui diagnozuoto psichikos būsenos pakitimo, atitinkančio šizoafektinio sutrikimo mišraus tipo klinikiniam vaizdui, ir esant menkai pasveikimo tikimybei bei galimiems didesniems ar mažesniems ligos atsinaujinimams, yra pagrindas teigti, kad taikos sutartį pasirašė asmuo, negalintis suprati savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kas reiškia, kad tokios sutarties teismas neturėjo pagrindo tvirtinti.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas nusakomas jo veiksnumu, kurį asmuo įgyja sulaukęs pilnametystės. CK 2.6 straipsnio 1 dalis draudžia riboti fizinio asmens veiksnumą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atvejus, kada fizinio asmens veiksnumas gali būti apribojamas, numato CK 2.10 straipsnio nuostatos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir CK 2.11 straipsnio nuostatos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu, kuris gali būti nustatytas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu atskiros kategorijos civilinėse bylose, nagrinėjamose CPK XXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Atitinkamai CPK 38 straipsnio 1 dalis fizinio asmens civilinį procesinį veiksnumą, t.y. galėjimą įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą teisme, saisto su asmens veiksnumu aukščiau aptartų materialiųjų teisės normų pagrindu. Ieškovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, jokia civilinė byla dėl jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nėra užvesta, todėl ieškovas gali savo veiksmais įgyti tiek civilines teises ir pareigas, tiek įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą teisme (ieškovas turi tiek materialųjį, tiek procesinį civilinį veiksnumą).Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį ir įgyvendindamas CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą nenustatė, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis, kurios viena iš šalių yra ieškovas, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, taip pat pagal CPK 376 straipsnio nuostatas būdamas aktyvus, nes byloje pareikšti reikalavimai yra išvestiniai iš šeimos teisinių santykių, nenustatė, kad pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos kaip nors pažeistų ieškovo teises ar teisėtus interesus arba sudarytų sąlygas jų pažeidimui kilti ateityje.Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas, sudarydamas 2015 m. vasario 6 d. taikos sutartį, galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismui, turinčiam duomenis apie ieškovo psichikos sveikatos būklę, buvusią 2004 metais ir jos pagerėjimą nuo 2007 metų, tiesiogiai susiduriant su ieškovu, kuris dalyvavo teismo posėdžiuose, nekilo jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Juo labiau, nei pačioms taikos sutarties šalims, nei jų atstovams nekilo abejonių dėl ieškovo gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.Ieškovą atstovauja kvalifikuoti advokatai, kurie ne tik atstovauja jį teismo procese, bet ir derybose su priešingomis šalimis ir jų atstovais, teikia ieškovui teisinio pobūdžio patarimus visais su byla susijusiais klausimais ir kitaip vykdo savo profesines pareigas veikti išimtinai atstovaujamojo interesais bei tinkamai pasirūpinti savo atstovaujamojo materialiųjų ir procesinių teisių apsauga, juo labiau, kad vienas iš ieškovą atstovaujančių advokatų ieškovo interesams ginčuose su atsakovais nepertraukiamai atstovauja nuo bylos dėl proceso atnaujinimo iškėlimo Kauno m. apylinkės teisme 2007 metais ir disponuoja duomenimis apie ieškovo psichikos sveikatos būklę. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovo atstovas ne kartą užtikrino, jog ieškovas pateiks pažymą apie savo psichikos sveikatos būklę, o tokių argumentų nepagrįstumą rodo tai, kad taikos sutartis visų šalių buvo pasirašyta net neužsimenant apie tokio pobūdžio medicininę pažymą, kas reiškia, kad tuo metu neegzistavo jokios objektyvios ar subjektyvios aplinkybės, dėl kurių būtų buvę galima suabejoti ieškovo gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.Taikos sutartimi ieškovas savo vardu neįgijo jokių tiesioginių materialiųjų civilinių teisių ir neprisiėmė vykdyti kokių nors materialiojo pobūdžio civilinių pareigų, nes taikos sutartimi iš atsakovų pusės iš esmės buvo pripažinti prieš tai sustabdytoje civilinėje byloje ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai dėl sandorių, kuriais LUAB „Terama" (bendrovės, į kurios akcijų padalijimą pretenduoja ieškovas) nekilnojamasis turtas buvo perleistas UAB „Art deco" ir tokiu būdu buvo sumažinta LUAB „Terama" akcijų vertė, pripažinimo negaliojančiais. Ši taikos sutartis, atsižvelgiant į jos turinį, niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovo teisių, netgi tuo atveju, jei ieškovas dėl kokių nors priežasčių nebūtų supratęs savo veiksmų reikšmės ir negalėtų jų valdyti. Pagal CPK 177 straipsnį, 212 straipsnio 1 dalį eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių. Tuo tarpu teismas įrodymus vertina priimdamas sprendimą, prie kurių priskirtina ir teismo nutartis dėl taikos sutarties tvirtinimo, nes ja galutinai išsprendžiamas byloje kilęs ginčas ir byla nutraukiama. Atskirajame skunde nenurodoma jokių argumentų, kurie būtų susiję su tuo, kad teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pagal byloje pateiktus įrodymus ar atsisakytus priimti įrodymus, liečiančius ginčo dalyką, tokiu būdu byla negalėjo būti išspręsta. Atskirajame skunde keliami tik tokie procesinio pobūdžio klausimai, kurie negali būti priskirtini prie CPK 329 straipsnyje nurodytų procesinių teisės normų pažeidimo, dėl kurių pagrįsta ir teisėta teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės ieškovui skyrimo, formaliai pažvelgė į susidariusią situaciją ir neanalizavo ankstesnių faktinių aplinkybių, jų eigos ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi Panevėžio apygardos teismo 2014 m rugpjūčio 26 d. priimta nutartimi, neatsižvelgdamas į susidariusios situacijos svarbą, galimai veikdamas prieš tinkamą bylos išnagrinėjimą, siekdamas kuo greičiau užbaigti procesą šioje civilinėje byloje.Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų ir pagrįstų argumentų apie tai, kad ieškovas negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, kad negali dalyvauti teismo posėdyje ir savarankiškai savęs atstovauti (CK 2.10 straipsnis), yra nepagrįsti ir iš esmės prieštaringi. Ankstesnėse bylose ieškovo psichikos būsena irgi nekėlė abejonių nei advokatei, su kuria buvo pasirašyta atstovavimo sutartis, nei 2004 m. rugsėjo 28 d. teismo proceso dalyviams, tačiau teismo ekspertų buvo pripažinta, kad M. L. tuo metu sirgo šizoafektiniu sutrikimu, o tai trukdė jam visiškai objektyviai įvertinti realią teisinę situaciją, pasirašomų sutarčių svarbą ir pasekmes, išreikšti savo tikrąją valią. Aplinkiniai tokios M. L. būsenos galėjo nepastebėti, nes jie nebuvo specialistai. Be to, tiek byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose, tiek teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-24 aiškiai nustatytas ieškovo sveikatos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas mišraus tipo (F25.2) bei konstatuota, kad ieškovo pasveikimo tikimybė menka, o didesni ar mažesni ligos atsinaujinimai, priklausomai nuo gyvenimiškų situacijų, galimi.Objektyvių duomenų, kad ieškovas šiuo metu yra visiškai pasveikęs byloje nėra, o pats ieškovas pripažino nebevartojantis vaistų, nesigydantis, kai tuo tarpu ekspertai aiškiai nurodė, jog anksčiau jo būsena gerėjo tik taikant gydymą. Būtent dėl šių priežasčių yra svarbu nustatyti, kokia iš tiesų šiuo metu yra ieškovo M. L. psichikos būsena, ar jis geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai gali tinkamai atlikti tik šios srities specialistai - ekspertai.Šalys yra sudarę taikos sutartį ir pateikę ją teismui patvirtinti, tačiau teismas šią sutartį galėjo patvirtinti tik pašalinęs abejones dėl ieškovo psichikos sveikatos būklės. Tik gavus kvalifikuotą specialistų-ekspertų išvadą apie dabartinę ieškovo psichikos būseną, jo realias galimybes suprasti savo veiksmus, gebėjimą juos valdyti, byloje bus pašalintos visos abejonės ir prieštaravimai, bus galima tinkamai išspręsti byloje iškilusį šalių taikos sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo klausimą, o ieškovui bus užkirstas kelias ateityje manipuliuoti savo sveikatos būkle, klaidinti teismą ir kitus proceso dalyvius. Be to, tokiu būdu ieškovui bus pašalinta galimybė ateityje byloje priėmus nenaudingą sprendimą (ar vėliau pamąsčius, kad jis nenaudingas), vėl pradėti daugiamečius teisminius procesus naudojantis savo sveikatos būkle.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl dalies reikalavimų, atsisakęs prieš tai skirti ieškovui teismo psichiatrijos ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šios asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutartis civilinėje byloje, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ne tik materialiosios, bet ir proceso teisės normų, yra civilinė sutartis, jai taikomi bendrieji sutarčių teisės institutai. Teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią ir ji laikytina dvišaliu sandoriu. Nors įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, spręsdamas dėl taikos šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). CK 1.89 straipsnyje numatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Tačiau šalių taikos sutartį patvirtinus teismo nagrinėjamoje byloje, nuginčyti šią sutartį remiantis ir CK 1.89 straipsnyje numatytu pagrindu nėra galimybės, nes teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį, ji šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res iudicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, taip pat gavo ir prašymą paskirti ieškovui M. L. teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar jis šiuo metu gali sudaryti taikos sutartį, ar supranta savo veiksmų esmę ir pasekmes, nes jis ateityje gali kelti klausimą dėl proceso atnaujinimo pareikšdamas, jog nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo atmetė nurodydamas, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo išspręstas ir atmestas analogiškas prašymas, teismui konstatavus, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų ir pagrįstų argumentų apie tai, kad ieškovas negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, kad negali dalyvauti teismo posėdyje ir savarankiškai savęs atstovauti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-104-544/2015 iškelta teisme po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą teigdamas, kad, 2004 metais pasirašydamas atstovavimo sutartį su atstove bei pasirašydamas procesinius dokumentus, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas pateikė duomenis apie gydymąsi ligoninėje, o teismui byloje paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo konstatuota, jog ieškovas, pasirašant procesinius dokumentus ir gaunant teismo sprendimą, sirgo šizoafektiniu sutrikimu mišraus tipo (paūmėjimo periodas), dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 1., b. l. 27-34). 2008 m. liepos 9 d. - 2008 m. rugsėjo 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-24 taip pat konstatuota, kad yra galimi didesni ar mažesni ligos atsinaujinimai priklausomai nuo gyvenimiškų situacijų, kad pilno ligos išgijimo tikimybė menka, kad, sergant šizoafektiniu sutrikimu, intelektinės funkcijos nukenčia mažiausiai, o afektiniai (depresijos) sutrikimai aplinkinių (ne specialistų) gali būti ir nepastebėti (pvz., užmaskuotos depresijos atvejai) (t. 1., b. l. 34). Taigi, 2004 metais vykstant teisminiams procesams nei ieškovo atstovė, nei teisėja ar kiti proceso dalyviai teismo posėdžio metu ieškovo M. L. psichikos sveikatos sutrikimo, dėl kurio, kaip vėliau nustatyta, jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nepastebėjo, nes tai gali nustatyti tik ekspertai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu suabejojama šalies psichikos visavertiškumu, bylos nagrinėjimą reikėtų atidėti ir gauti asmens psichikos būklę patvirtinančius dokumentus, kurie patvirtintų, kad yra arba nėra pagrindo suabejoti šalies gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, vesti bylą procese savo vardu ar pavesti tai atstovui (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokioje situacijoje, kai šalys pateikia teismui tvirtinti taikos sutartį, yra svarbus teismo įsitikinimas ne tik šalies gebėjimu suvokti šalių sudarytos ir teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties aplinkybes bei padarinius, bet ir apskritai šalies gebėjimu įgyvendinti teises teisme savo vardu ar pavesti jas įgyvendinti atstovui, t. y. šalies civiliniu procesiniu veiksnumu. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, gali spręsti tik dėl asmens faktinio (de facto) veiksnumo, t.y. faktinės asmens psichikos būklės, dar nesant teismo sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Tikruosius asmens, sudarančio sandorį ar atliekančio procesinius veiksmus, ketinimus teismas galės išsiaiškinti tik tada, kai toks asmuo bus laikomas galinčiu savarankiškai įgyvendinti savo civilines teises ir pareigas, t. y. bus laikomas veiksniu. Jei, teismo nuomone, šaliai kyla sunkumų atskleidžiant gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, ar byloje yra duomenų apie galimą šalies psichikos sutrikimą, tai gali būti pagrindu atlikti tolesnį šalies veiksnumo tyrimą. Spręsdamas dėl šalies faktinio veiksnumo, teismas, visų pirma, turi vadovautis asmens civilinio veiksnumo prezumpcija, kuri reiškia, kad teisiškai asmuo laikomas veiksniu tol, kol neįrodyta priešingai. Asmens veiksnumo prezumpciją privaloma taikyti kiekvienam veiksmui ar sprendimui, kurį asmuo atlieka ar priima. Kadangi asmens veiksnumas atskirais laikotarpiais ir skirtingose situacijose gali kisti, todėl jį privaloma vertinti kiekvienu atveju individualiai, nepaisant to, ar yra abejonių dėl asmens veiksnumo, gerbiant asmens privatumą ir orumą. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įtvirtina sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti ir kad jis gali kisti, visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas. Taikant apsaugos priemones sutrikusios psichikos asmenims, neturėtų būti automatiškai visiškai panaikinamas asmens veiksnumas. Realus asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), remiantis objektyvia medicinos ekspertize, ir šis negalėjimas turi būti tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, atėmimą, ir šis atėmimas gali trukti tik tol, kol egzistuoja nurodytas negalėjimas (žr. Winterwerp v. the Netherlands, no. 6301/73, judgement of 24 October 1979). Didesnis asmenų, turinčių psichinės sveikatos sutrikimų, pažeidžiamumas reikalauja ir didesnio teismų atidumo (žr. Herczegfalvy v. Austria, no. 10533/93, judgement of 24 September 1992). Dėl to, byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu sprendžiant asmens neveiksnumo klausimą, labai svarbu kuo išsamiau išanalizuoti asmens psichinės ligos ar proto negalios pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, įvertintini asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, ypač tose, kuriose, konstatavus asmens neveiksnumą, kyla sunkių įstatyme nustatytų padarinių – suvaržomos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, nustatomi įvairūs draudimai ir (ar) apribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2012 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-166/2012; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-220/2012). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat tikslą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse LR 2015 m. kovo 26 d. Civilinio kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1566, kuris įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d., buvo iš esmės pakeistas asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu teisinis reguliavimas. CK 2.10 ir 2.11 straipsniuose numatoma galimybė asmenį pripažinti neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tik tam tikrose srityse.

Jeigu gauti asmens psichikos būklę patvirtinantys duomenys liudija, kad yra medicininės prielaidos spręsti šalies pripažinimo neveiksnia ar asmens veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje klausimą, turėtų būti sprendžiama dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pasiūloma asmeniui, turinčiam teisę kreiptis dėl kito asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka tokį pareiškimą. Jeigu toks pareiškimas pateikiamas, teismas turėtų nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti CPK CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu iki bus išnagrinėta kita byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Jei kiti įstatyme numatyti asmenys tokio pareiškimo teismui nepateikia arba tokių asmenų nėra, apie galimai turinčią psichikos sutrikimų šalį teismas turi informuoti globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą (CK 2.10 straipsnio 4 dalis).

Civilinėje byloje nagrinėjamas šalių pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, bet ne šalies civilinio teisinio veiksnumo (įskaitant – procesinį) klausimas. Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas neturėtų pats iš esmės aiškintis šalies gebėjimą suvokti konkrečius jos atliekamus procesinius ar materialiuosius veiksmus bei juos valdyti (pvz., reikalauti pateikti gydytojo pažymas apie asmens psichikos būklę, skirti nagrinėjamoje civilinėje byloje šaliai psichiatrijos ekspertizę ir pan.), juo labiau, jeigu byloje yra duomenų, jog šalies psichikos būklė gali kisti. Kita vertus, gydytojo pažyma dažniausiai net ir negali patvirtinti asmens veiksnumo ar neveiksnumo, nes asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu gali būti tik teismo sprendimu ir remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės pateikta išvada. Būtent tikslu apsaugoti psichikos sutrikimų turinčių asmenų bei kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, yra numatyta galimybė tik specialia įstatymo nustatyta tvarka (ypatingąja teisena) nagrinėti klausimus dėl asmens veiksnumo apribojimo ar jo pripažinimo neveiksniu (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis, CPK XXVIII skyrius). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, gali tik pasiūlyti šaliai pateikti įrodymus, galinčius pašalinti teismui kilusias abejones dėl asmens gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus, tačiau įpareigoti šalį tai pateikti negali. Šalis gali atsisakyti atlikti ir civilinėje byloje paskirtą psichiatrijos ekspertizę jo psichikos būsenai nustatyti. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnis (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 14 straipsnis) įtvirtina paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, su paciento sveikata susijusi informacija yra konfidenciali ir gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje numatytas išimtis, kai tam tikriems asmenims (ir tam tikroms valstybės institucijoms) tokia konfidenciali informacija gali būti suteikiama. Tokiu atveju informacija suteikiama tik šių asmenų rašytiniu prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus. Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje iškyla abejonių dėl asmens faktinio veiksnumo, teismo psichiatrijos ekspertizės šalies psichikos būsenai nustatyti paskyrimas ir atlikimas nepasiekia teisinio tikslo, nes šioje byloje nėra sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu klausimas.

Nepagrįsti ir atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nėra pagrindo aiškintis ieškovo gebėjimą vesti bylą teisme savo vardu ar pavesti tai daryti atstovui dėl to, kad yra įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria buvo išspręstas ir atmestas analogiškas prašymas, teismui konstatavus, kad byloje nėra jokių naujų objektyvių ir patikimų duomenų ir pagrįstų argumentų apie tai, kad ieškovas negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, kad negali dalyvauti teismo posėdyje ir savarankiškai savęs atstovauti. Pažymėtina, kad tokia teismo nutartis neturi prejudicinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ieškovo gebėjimo įgyvendinti savo teises teisme apskritai ir sudarant šalių taikos sutartį bei sprendžiant jos patvirtinimo klausimą – konkrečiai. Pirmosios instancijos teismas, bylos šalims galimai pagrįstai, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą (teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą dėl ieškovo psichikos būklės), suabejojus ieškovo psichikos būsena, savo iniciatyva nesiėmė jokių priemonių pašalinti kilusias abejones dėl ieškovo psichikos būklės. Teismas nesiaiškino, ar yra asmenų, kurie galėtų inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tam tikrose gyvenimo srityse, nesprendė dėl globos (rūpybos) institucijos ar prokuroro informavimo apie asmenį, kurio psichikos būklė ar gebėjimas vesti bylą savo vardu gali kelti pagrįstų abejonių. Pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje situacija yra išskirtinė dėl to, kad būtent šioje byloje pats ieškovas užginčijo byloje atliktus savo veiksmus ir teismo priimto sprendimo teisėtumą tuo pagrindu, kad jis nesuprato atliktų veiksmų esmės. Kaip minėta, byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, jog M. L. psichikos būsenos pakitimai atitiko šizoafektinio sutrikimo mišraus tipo klinikiniam vaizdui, kad 2004 m. vasario 18 d., 2004 m. vasario 19 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. pasirašant procesinius dokumentus ir gaunant teismo sprendimą jis sirgo šizoafektiniu sutrikimu mišraus tipo (paūmėjimo periodas), dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kad yra galimi didesni ar mažesni ligos atsinaujinimai priklausomai nuo gyvenimiškų situacijų, kad, sergant šizoafektiniu sutrikimu, intelektinės funkcijos nukenčia mažiausiai, o afektiniai (depresijos) sutrikimai aplinkinių (ne specialistų) gali būti ir nepastebėti (pvz., užmaskuotos depresijos atvejais). Taigi, esant tokiems duomenims byloje, kyla pagrįstų abejonių, ar bylos nagrinėjimo apskritai metu, taip pat taikos sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo teisme klausimo nagrinėjimo metu, ieškovas suprato šių teisinių veiksmų atlikimo reikšmę ir ar gali juos valdyti, t. y. ar jis faktiškai yra veiksnus šioje žmogaus veiklos srityje. Pirmosios instancijos teismas šių abejonių nepašalino. Tuo tarpu, tik gavus kvalifikuotų ekspertų išvadą apie dabartinę ieškovo psichikos būseną ir įsitikinus proceso šalies civiliniu procesiniu veiksnumu, jo realias galimybes suprasti savo veiksmus, gebėjimą juos valdyti, byloje bus pašalintos visos abejonės ir prieštaravimai, užkirstas kelias neefektyviam bylinėjimuisi ir teisminių procesų vilkinimui ir taip užtikrinta tiek ieškovo teisių apsauga, tiek visų byloje dalyvaujančių asmenų materialiųjų teisinių santykių apibrėžtumas.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepašalino kilusių prieštaravimų ir abejonių dėl ieškovo psichikos būklės, nesant byloje jokių įrodomų apie ieškovo dabartinę psichikos būklę nepagrįstai nagrinėja civilinę bylą iš esmės, sprendė taikos sutarties patvirtinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, perduotinas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo.