- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 2-2365-955/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21104-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- Ž. G.
- Atsakovas
- K. Š.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Dalius Mecelica
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei Ž. G., jos atstovui advokatui D. M., nedalyvaujant atsakovui K. Š., išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui K. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. gruodžio 19 d. ieškovė Ž. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškovė ieškiniu (3-12 b. l.) teismo prašo:
1. Padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5878-199/2008 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečio vaiko L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki 720 Lt, kurias atsakovas K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turi mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės nuo sprendimo priėmimo dienos, pervedant į ieškovės Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;
2. Nustatyti atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką:
- atsakovas K. Š. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. Š. vieną kartą per savaitę trečiadieniais nuo 18:00 val. iki 20 val., ieškovę prieš tris dienas informuojant SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, SMS žinute ar SMS, ar jis atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi tą dieną neketina susitikti;
- poriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną, per Naujuosius metus, t. y. gruodžio 31 d., per Šv. Velykas atsakovas K. Š. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. Š. nuo 15:00 val. iki 17:00 val. ieškovę prieš tris dienas informuojant SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, SMS žinute ar SMS, ar jis atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi tą dieną neketina susitikti;
- Tėvo dieną atsakovas K. Š. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. Š. nuo 18:00 val. iki 20:00 val., ieškovę prieš tris dienas informuojant SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, SMS žinute ar SMS, ar jis atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi tą dieną neketina susitikti;
3. Priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: laikinai padidinti išlaikymą iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Teismas 2014-01-14 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 300 Lt iki teismo sprendimo priėmimo (36-37 b. l.), o 2014-02-17 teismo nutartimi nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką (111-119 b. l.).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu K. Š. (toliau – atsakovas) turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų L. Š.. Santuoka tarp šalių nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią šalys susitarė dėl išlaikymo sūnui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Po priimto sprendimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, pasikeitė iš esmės vaiko poreikiai, nes vaikas paaugo ir pasikeitė situacija dėl bendravimo su vaiku. Akivaizdu, kad 150 Lt išlaikymas vaikui neatitinka realybės, vaikas penktokas, vaikui 12 metų, jo poreikiai lyginant su 2008 metais yra kardinaliai pasikeitę. Vaikas sveikatos problemų neturi, sportuoja, lanko dviračių sportą, startinis mokestis 20 Lt, važiavo į Lenkiją. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas priteisto išlaikymo vaikui neteikė gera valia, todėl 2013 m. gruodžio mėnesį buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo, nes atsakovas išlaikymo vaikui nemokėjo, o duodavo vaikui daug pinigėlių saldumynams, čipsams, šokoladams. Antstolis išieškojo virš 3 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Pagal jos pateiktą vaiko poreikių lentelę matyti, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 1443 Lt. Ji iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Mano, kad atsakovas pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, vaikas pasakojo, kad tėtis gyvena gerai. Jos žiniomis atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o butą (duomenys neskelbtini), kurio ½ priklauso jai, nuomoja. Ji pati dirba kirpėja pagal individualią pažymą, pajamos apie 700 Lt, 200 Lt kainuoja darbo vietos nuoma. Pati sveikatos problemų neturi. Turi sugyventinį, jo pajamos apie 2 000 Lt, taip pat dar vieną vaiką – dukrą D. Ž., kurią privalo išlaikyti. Pragyventi šeimai taip pat padeda tėvai, jie kas mėnesį duoda apie 500-700 litų. Be to, pastaruoju metu atsakovo bendravimas su vaiku kenkia jo interesams bei sukelia vaikui nesaugią psichoemocinę būseną, kadangi sūnus tiek tėvo, tiek jo aplinkos trečiųjų asmenų yra nuteikinėjamas prieš ieškovę, jam leidžiama neruošti namų darbų, nelankyti sporto būrelių ir kt. Todėl prašo nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką. mano, kad jos ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka pakankama. Nenorėtų, jog vaikas pas tėvą nakvotų, nes vaikas po to grįždavo blogai nusiteikęs. Ji vaikui bendrauti su tėvu nedraudė ir nedraudžia. Jos vertinimu teismo nutartimi taikyta laikina bendravimo tvarka yra per plačios apimties. Pažymėjo, kad nustačius laikiną bendravimo tvarką atsakovas ja nesinaudojo, nesiekė bendrauti su vaiku, o vaiką tai traumuoja. Vaikas žino, kad tėtis turi su juo bendrauti, o jis neatvažiuoja, vaikui psichologiškai sunku laukti. Todėl sutiktų, jog būtų nustatytas tėvo ir sūnaus bendravimas kartą per savaitę ir vieną savaitgalį per mėnesį su nakvyne, nors geriau būtų be nakvynės. Mano, kad tokios apimties bendravimo tvarkos pilnai pakanka. Taip pat sutinka, kad vaikas pusę švenčių praleistų su tėvu, o kitą pusę su mama. Mano, kad vaiko atostogų metu didesnę dalį atostogų turėtų praleisti su mama. Vaikas pusę atostogų su tėvu niekada nėra praleidęs. Prašė nustatant bendravimo tvarką vaiko atostogų metų, atsakovui skirti bendravimą antroje atostogų pusėje ir kad tas laikotarpis būtų suderintas su ieškove skambučiu ar SMS žinute. To prašo tam, kad galėtų su vaiku suplanuoti savo atostogas.
Ieškovės atstovas advokatas Dalius Mecelica teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta CPK 133 str. tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovas atsiliepime ir patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 720 Lt išlaikymo suma aiškiai per didelė ir pažeidžia CK įtvirtinus protingumo ir proporcingumo principus, todėl turėtų būti mažinama. Atsakovo nuomone, ieškovė būdama jauno amžiaus, sveika ir darbinga nori, kad atsakovas vienas pasirūpintų nepilnamečio vaiko išlaikymu. Nesutinka su ieškovės nurodoma vaiko poreikių lentele. Jo nuomone su tokia suma gali išgyventi ir suaugęs žmogus, nes ieškovės nurodoma išlaikymo 1433 Lt suma didesnė negu valstybės nustatyta minimali alga. Atsakovui kelia abejonių drabužiams išleidžiama 425 Lt kas mėnesį suma, taip pat kelia abejonių išlaidos transportui, nes mėnesinis bilietas vaikui kainuoja tik 18,40 Lt. Be to, sūnaus mokykla šalia namų. Todėl darytina išvada, kad ieškovė nepilnamečio sūnaus sąskaita siekia mažinti savo išlaidas. Išlaidos būstui taip pat kelia abejonių, kadangi iš pateiktų sąskaitų matyti, kad vidutiniškai kas mėnesį reikia sumokėti po 695, o ne po 872 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų keliese tame bute gyvena, be to, sąskaitos pateiktos tik už žiemos laikotarpį kai kainos būna didesnės. Ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros KER2 Nr. 13120062231 ir Nr. 140100062234 nieko bendro su nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimu neturi, kadangi šitame bute ieškovė negyvena, o tik jis jai nuosavybės teise priklauso, todėl šie įrodymai turi būti atmesti kaip nepagrįsti, ieškovė butą, kuriame negyvena gali išnuomoti arba parduoti taip sumažindama savo įsipareigojimus, tačiau dabar ieškovė bando įsipareigojimus sumažinti atsakovo sąskaita reikalaudama priteisti nepagrįsto dydžio išlaikymą. Be to, iš ieškovės pateiktų pirkimo čekių taip pat sunku spręsti, ar visi daiktai ir maisto produktai buvo skirti vaikui. Mano, kad ir vaiko atostogoms skiriama suma turėtų būti mažesnė. Pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį jis sutinka sūnui teikti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas po santuokos nutraukimo nekilnojamojo turto neįsigijo, jo vidutinis darbo užmokestis 1 850 Lt, atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams Nordea Bank Finland PLS Lietuvos skyrių bei Bigbank UNO. Pažymėjo, kad sūnus L. pas jį dažnai lankosi, kad jis sūnų prižiūri, rengia ir maitina, duoda pinigų smulkioms išlaidos. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad nereikėtų daryti skubotų išvadų ir prašyti teismo apriboti tėvui bendravimą su sūnumi. Sutinka, kad reikėtų apsilankyti pas psichologą, kad specialistas patartų kaip reikėtų auklėti nepilnametį sūnų. Mano, kad šiuo metu sūnaus elgesį įtakoja jo amžius. Atsakovo nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir iš esmės riboja atsakovo bendravimą su tėvu. Toks minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais. Jis siūlo tokią jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką:
K. Š. bendrauja su sūnumi L. Š. kas antrą savaitgalį. Lyginiais metais – lyginių savaičių savaitgaliais. Nelyginiais metais – nelyginių savaičių savaitgaliais. sūnų pasiimant nuo penktadienio 18.00 val. iki pirmadienio 8.00 val. sūnus bus pristatomas į mokyklą;K. Š. bendrauja su sūnumi pusę visų kalendorinių atostogų metu. Nelyginiais metais – K. Š. bendrauja pirmąją atostogų dalį; lyginiais metais – antrąją atostogų dalį, apie atostogų datą atsakovas informuoja ieškove prieš dvi savaites;Kalėdų ir Naujųjų metų šventes nelyginiais metais sūnus Lukas praleidžia su tėvu nuo jo atostogų pradžios iki gruodžio 31 d. 12 val. Lyginiais metais sūnus praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 12 val. iki atostogų paskutinės dienos 12 val.;Mama, Ž. G., atsakinga už sūnaus L. aprangos turinį pagal sezoną, vykstant pas tėvą. Daiktai paimami iš jos gyvenamosios vietos su sūnumi;L. Š. „Tėvo dieną“ praleidžia su tėvu K. Š.. Sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos tėvas pasiima „Tėvo dieną“ iki 10 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;L. Š. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) d., nelyginiais metais, švenčiama su mama Ž. G., o lyginiais metais su tėčiu K. Š.;Tėvas, K. Š., su sūnumi L. Š. praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, t. y. balandžio 10 d. Jei tai darbo diena, sūnų pasiimant po pamokų ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val., į sūnaus gyvenamąją vietą;
Kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį, ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, informuojant kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką ir kelionės tikslą prieš 30 kalendorinių dienų. Vienas iš tėvų, su kuriuo sūnus yra išvykęs į užsienį, kelionės metu privalo informuoti kitą tėvą apie jo sveikatos būklę, leisti sūnui netrukdomai bendrauti su kitu tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis;Ž. G. privalo neskatinti sūnaus trumpinti bendravimo su tėvu ir nedėti pastangų sutrumpinti sūnaus bendravimo laiko su tėvu;
Šalys įsipareigoja per 2 kalendorines dienas SMS žinutėmis ar el. paštu informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie sūnaus ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimus. Taip pat šalys įsipareigoja per 2 kalendorines dienas SMS žinutėmis ar el. paštu nurodyti kitai šaliai pedagogų, papildomos veiklos ugdytojų bei gydytojų kontaktinius duomenis, t. y. telefoną ar el. paštą;K. Š. turi teisę laisvai bendrauti su sūnumi ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į sūnaus mokyklą, jo užklasinės veiklos būrelius ir t.t.;
Atsiliepimas
12. Ž. G. nedarant psichologinio spaudimo, turi sudaryti sąlygas L. Š. laisvai bendrauti su tėvu kiekvieną dieną telefonu, rašyti SMS bei bendrauti internetu, t. y. naudojantis programomis: skipe, viber, facebook, gmail bei Šiai dienai dar nežinomomis bendravimo priemonėmis bei programomis;
Teismo nustatytą Tvarką galima keisti tik dvišaliu susitarimu ir tik raštu;Tvarka privaloma vykdyti nepažeidžiant kitos šalies teisių ir interesų. Jei vykdant tvarką yra padaroma žala kitai šaliai, tai žalą padariusi šalis atsako įstatymų nustatyta tvarka;Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) mama negali prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiu sūnumi minėtam laikotarpiui, tai jo priežiūra perduodama K. Š..
Atsiliepimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad su tokiu prašymu nesutinka. Ieškovė geranoriškai klausimo su ieškovu nesprendė. Žinodama jo gyvenamąją vietą, jo santykius su vaiku taip pat bendraudama su atsakovu telefonu niekuomet nepasakė ar kitaip neinformavo atsakovą apie poreikį keisti nustatytą išlaikymo dydį. Atsakovas savo sūnų visą tą laiką prižiūrėjo ir rūpinosi. Pažymėjo, kad atsakovas ir neprieštarauja padidinti priteisto išlaikymo dydį, laiku moka priteistą laikiną išlaikymą. Mano, kad ieškovė pareikšdama ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovas turi būti atleistas nuo ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 93 str. 4 d. numato galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios nesąžiningo elgesio ir bylos vilkinimo, todėl jos nepriteistinos (43-49, 181-185 b. l.)
Institucijos duodančios išvadą atstovė savo išvadoje nurodė, kad ieškovė tėvui su vaiku netrukdo bendrauti, tačiau šalys dėl bendravimo tvarkos nesutaria. Kadangi šalys nesutaria, bendravimo tvarką turėtų nustatyti teismas. Atstovės vertinimu, teismo posėdžio metu pasiūlyta bendravimo tvarka, t. y. bendravimas vieną kartą per savaitę, 1 savaitgalį per mėnesį, švenčių dienomis ir 1/3 vaiko atostogų, atitiktų vaiko poreikius. Pažymėjo, kad vaikas pats vengia su tėvu bendrauti. Pasisakydama dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad išlaikymą reikia didinti, nes 150 Lt išlaikymas neatitinka vaiko poreikių. Iš atsakovo turėtų būti priteistas realus išlaikymo dydis, kuris galėtų patenkinti vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Byloje nustatyta, kad L. Š. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina Ž. Š. (šiuo metu G.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) K. Š. ir Ž. Š. (šiuo metu G.) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-5878-199/2008 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (34-35 b. l.). Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nepilnamečio sūnaus L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui K. Š. įsipareigojo mokėti po 150 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Kadangi šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. šalys dėl santuokos nutraukimo ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų susitarė taikiai, nutraukiant santuoką nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir analizuojama. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ji kreipėsi dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, iš atsakovo buvo išieškota virs 3 000 Lt. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2013-11-13 ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo. L. Š. gyvena kartu su savo motina Ž. G., yra sveikas, šiuo metu mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, lanko 5 klasę. Ieškovė nurodė, kad berniukas papildomai ugdomas – lanko dviračių sportą. Nutraukiant santuoką šalys turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo abiems šalims atiteko po ½ dalį ir automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo atiteko K. Š. (34-35 b. l.). Po santuokos nutraukimo ieškovė registruotino turto neįsigijo. Ž. G. dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualios veiklos pažymą, jos darbo užmokestis apie 700 Lt, turi dar vieną mažametį vaiką D. Ž., kurią privalo išlaikyti. Ieškovė nurodė, kad turi sugyventinį, kurio mėnesio pajamos apie 2 000 Lt, šeimai pragyventi taip pat padeda tėvai, kurie papildomai duoda apie 500-700 Lt per mėnesį. Iš gaunamų pajamų sumoka komunalinius ir kitus mokesčius, išlaiko vaikus ir pragyvena patys. Netikėti šiais ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, kad vien iš ieškovės gaunamų pajamų ieškovė su dviem vaikais, negalėtų pragyventi, o iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė savo pareigą vaikams atlieka tinkamai. Teismui nekyla abejonių, jog abu vaikai yra tinkamai prižiūrimi, pagal galimybes užtikrinami visi jų poreikiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaikų nepriežiūros neturi, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasiskao. Pažymėtina, kad ieškovės sugyventiniui nekyla pareiga išlaikyti ieškovės ir atsakovo nepilnametį sūnų L., nes pareiga išlaikyti vaiką yra tėvų ir jie šios pareigos vykdyti negali atsisakyti (3.192 str.). Ieškovė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi 2014-01-13. Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad 150 Lt išlaikymas neatitinka nepilnamečio vaiko bendrųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimo, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį.
CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais. Teismas pripažįsta, kad nuo po priimto teismo sprendimo vaiko poreikiai padidėjo, kadangi po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 6 metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto, būsto, paslaugų ir kitų kainų augimą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1 440 Lt. Iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos – 720 Lt (136-137 b. l.). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui yra šiek tiek padidintos. Ieškovės teigimu vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1 440 Lt, tačiau ieškovė įrodymais šios sumos nepagrindė. Ieškovė pateikė tik įrodymus, pagrindžiančius turimas išlaidas komunaliniams mokesčiams bei keletą lapų pirkimo čekių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirkimo čekiai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar vaistai, maisto ir pramoninės prekės ir būtent kurios, buvo pirktos šiam vaikui. Teismo vertinimu išlaidos komunaliniams mokesčiams taip pat nurodytos per didelės. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad išlaidos komunaliniams mokesčiams paskaičiuotos pačiais šalčiausiais mėnesiais, t. y. tuomet kai mokesčių kainos didžiausios, nes byloje pateiktos sąskaitos už 2013 m. spalio, lapkričio, gruodžio, taip pat 2014 m. sausio mėnesius (133-136, 139-142, 145-148, 151-154, 156-159 b. l.). Akivaizdu, kad šiltuoju metų sezonu komunaliniai mokesčiai mažesni, kadangi nėra išlaidų šildymui, sumažėja elektros suvartojimas. Be to, iš bylos duomenų nėra aišku, kiek žmonių gyvena bute, t. y. keliems žmonėms turi būti dalinami mokesčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pateikė sąskaitas ir už butą (duomenys neskelbtini), tačiau ji šiame bute negyvena – ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) (3 b. l.). Teismas taip pat mano, kad nepagrįstai didelės išlaidos nurodytos drabužiams. Teismo nuomone, 12 metų vaikui per metus 5 100 Lt suma vien drabužiams ir avalynei yra neprotingai didelė, be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pagal gaunamas pajamas tiek pinigų drabužiams ir avalynei nebūtų pajėgi skirti. Kitos vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra protingo dydžio, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Savaime suprantama, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, vaikui tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad nepilnamečio L. Š. poreikiai išaugo ir jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 150 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis keistinas. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Teismui įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nepilnamečio L. Š. poreikiams per mėnesį patenkinti 1 000 Lt suma yra pakankama. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Iš bylos duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (34-35 b. l.). Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo darbo užmokestis 1 850 Lt (44 b. l.), tačiau iš pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad vidutinis atsakovo darbo užmokestis be mokesčių 2 228 Lt (priskaičiuotinas 2 937 Lt) (70 b. l.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis turi įsipareigojimų kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė minėtą Vartojimo sutartį, iš kurios matyti, kad jis iš minėto banko 2014-01-08 pasiskolino 10 000 Lt 3 metų laikotarpiui (51-69 b. l.). Teismo vertinimu, vartojimo paskolos, kuri buvo paimta vartojimo reikmėms, mokėjimas nelaikytinas atsakovo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, nes ji naudojama kaip tik turtinės padėties pagerinimui. Atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad paskola paimta gyvybiškai būtiniems poreikiams patenkinti, pvz. gydymui ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas vartojimo paskolą paėmė jau po to, kai gavo ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (ieškinys pasirašytinai atsakovui įteiktas 2014-01-02, o paskolos sutartis sudaryta 2014-01-08, ), t. y. atsakovas žinodamas, kad jam yra pareikštas ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, sąmoningai apsisprendė imti vartojimo paskolą. Atsakovas yra suaugęs ir protingas žmogus, todėl darytina išvada, kad atsakovas priimdamas tokį sprendimą įvertino savo turtinę padėtį ir galimybes. Atsakovas yra jaunas 36 metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų, kitų išlaikytinių neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti sūnų tol, kol jis taps pilnamečiu ir galės pats save išlaikyti. Teismo vertinimu atsakovo siūloma 400 Lt išlaikymo suma yra per maža, atsakovas turi finansinę galimybę lygia dalimi su ieškove prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.
Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, ekonominę situaciją šalyje, ieškinys tenkinas iš dalies: pakeistina 2008-04-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-5878-199/2008 dalis dėl išlaikymo dydžio L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistina L. Š. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-28) iki jo pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).
Ieškovės prašymu, 2014-01-14 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2-2365-887/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo laikinai padidintas išlaikymas sūnui L. Š. nuo 150 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo (36-38 b. l.). Skirtumas tarp laikinai padidintos išlaikymo sumos ir priteistos išlaikymo sumos yra 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, už laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-12-19) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-28) iš atsakovo K. Š. sūnui L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistina 1 250 Lt išlaikymo pakeitimo konkrečia pinigų suma (nuo 2013-12-19 iki 2014-01-14 – 350 Lt, kadangi laikinai išlaikymas dar nebuvo padidintas, nuo 2014-01-14 iki 2014-05-14 – 800 Lt, t. y. 4 mėn. ×200 Lt=800 Lt ir nuo 2014-05-14 iki 2014-05-28 – 100 Lt, t. y. už pusę mėnesio).
Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
2014 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo laikinai padidintas išlaikymas sūnui L. Š. nuo 150 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, naikintinos.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-5878-199/2008 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (34-35 b. l.). Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nepilnamečio sūnaus L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina Ž. G. (buvusi Š.), konkreti tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nenustatyta, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtvirtinta tik deklaratyvi nuostata, jog vaiko auklėjime dalyvaus abu tėvai bendru sutarimu. Šalys dėl bendravimo tvarkos su vaiku nesutaria. Ieškinys teisme dėl bendravimo tvarkos nustatymo pareikštas 2013-12-19 (3 b. l.). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti minimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Ieškovės prašymu, siekiant laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir užtikrinti tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimą bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgus į tai, kad nėra objektyvių įrodymų, dėl kurių tėvo ir vaiko bendravimas būtų apribotas, įvertinus tai, kad vaikas nė dėl atsakovo, o dėl abiejų tėvų konfliktų Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo nukreiptas psichologų konsultacijoms, taip pat įvertinus abiejų šalių pasiūlytus bendravimo tvarkos variantus, teismas 2014-02-17 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės prašymo dėl minimalios laikinos bendravimo tvarkos netenkino, nustatė pakankamai plačios apimties laikiną atsakovo K. Š. ir nepilnamečio sūnaus L. Š. bendravimo tvarką (111-119 b. l.). Nei viena iš šalių 2014-02-17 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, todėl darytina išvada, kad abi šalys su nutartyje teismo padarytomis išvadomis ir vertinimais sutiko, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka jas tenkino. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, visiškai nebendrauja, nesutaria dėl vaiko auklėjimo. Akivaizdu, kad šalių santykiuose trūksta tolerancijos viena kitai, joms svarbiausi ne vaiko, o jų pačių interesai. Teismas nurodė, kad vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Tai, kad ieškovė su atsakovu nesugeba išspręsti tarpusavio konfliktų taikiai, neturi nukentėti vaiko interesai. Vaikui emociškai yra reikšmingi abu tėvai, dėl kurių tarpusavio konfliktų paprastai vaikas patiria neigiamus jausmus, todėl vardan vaiko gerovės, tėvams turi būti svarbesni vaiko, o ne jų pačių interesai. Teismas pažymėjo, kad tėvas ar motina su kuriuo gyvena vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar motina. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovo bei jo aplinkos ir trečiųjų asmenų bendravimas su sūnumi L. Š. pažeidžia sūnaus interesus bei atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad atsakovas leidžia sūnui nuolat naudotis personaliniu kompiuteriu žaidžiant kompiuterinius žaidimus, leidžia nesimokyti ir nerengti namų darbų ir nelankyti sporto būrelių yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, ieškovės nesutikimas dėl sūnaus ir tėvo bendravimo jo namuose motyvuojamas nepagrįstomis ieškovės baimėmis. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad vaikui būnant pas atsakovą, jis vaiko nepamaitintų, neprižiūrėtų, kad atsakovas vaikui galėtų pakenkti, kad negalėtų pasirūpinti vaiku dėl savo sveikatos būklės. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė tokių įrodymų taip pat nepateikė, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl neigiamos tėvo ir trečiųjų asmenų įtakos vaikui yra laikytinos neįrodytomis. Teismas minėtoje nutartyje sutiko, kad atsakovas nebendraudamas su vaiku nuo 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos elgėsi netoleruotinai dėl ko sūnus pagrįstai jaučia pyktį ir nusivylimą, tačiau teismo vertinimu tai nebuvo pagrindas riboti tėvo ir vaiko bendravimą. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Be to, teismo posėdžio metu pati ieškovė sutiko su platesnės apimties bendravimo tvarka, nurodė, kad iš esmės ją teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka tenkina, tik norėtų, kad bendravimas savaitgaliais būtų ne kas antrą savaitgalį, o tik vieną savaitgalį per mėnesį ir kad atsakovas su sūnumi praleistų ne pusę, o 1/3 jo atostogų antroje atostogų pusėje, o visa kita galėtų likti, t. y. metinės šventės, Motinos ir Tėvo diena, gimtadieniai. Tokį prašymą grindžia ne noru riboti tėvo ir sūnaus bendravimą, o vaiko interesais. Nurodė, kad teismo nustatyta gana plačios apimties laikina bendravimo tvarka atsakovas nesinaudojo. Vaikas, žinodamas apie paskirtą laiką bendrauti su tėčiu, jo laukia, o nesulaukęs labai nusivilia, pyksta. Tai vaiką traumuoja. Todėl prašo nustatant bendravimo tvarką įtvirtinti nuostatą, kad atsakovas turi įspėti ją apie tai, ar ketina pasinaudoti savo teise bendrauti su sūnumi. Tik žinodama, kad atsakovas tikrai atvyks pasimatyti su sūnumi, ji vaikui pasakys, kad tą savaitgalį ar dieną jis bendraus su tėčiu. Institucijos duodančios išvadą atstovė tokį ieškovės prašymą palaikė. Mano, kad tokios apimties bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų vaiko interesus, o tuo pačiu ir užtikrintų kartu negyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku. Minėta, kad dėl tėvų tarpusavio konfliktų vaikas buvo nukreiptas psichologo konsultacijai, kad vaikas tėvui jaučia pyktį ir nusivylimą dėl to, kad jis su juo keletą mėnesių nebendravo. Nors atsakovas siūlo labai detalią ir išsamią bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau kaip nurodė ieškovė ir patvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, atsakovas teismo nustatyta pakankamai plačios apimties laikina bendravimo tvarka nesinaudojo, o dėl to vaikas labai pergyveno. Teismui svarbiausi vaiko interesai. Minimalios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, nagrinėjamu atveju pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir vaiko santykius. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyta tokia tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, kad būtų užtikrintas ir puoselėjamas tėvo ir sūnaus ryšys, užtikrinta kartu negyvenančio tėvo teisė dalyvauti vaiko auklėjime, tačiau tuo pačiu vaikas kiek galima būtų apsaugotas nuo neigiamų emocijų, kurios atsiranda nepavykus tėvo ir vaiko susitikimui ir kurios akivaizdžiai atsiliepia ir vaiko elgesiui, ir vaiko mokslams. Teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių akcentavo abiejų šalių naujo elgesio modelių įtvirtinimo būtinybę, pabrėždamas, kad šalių vaikas auga, bręsta, o artimiausia jam aplinka vis dar turi didžiausią įtaką asmenybei, socialiniai raidai bei psichologiniai savijautai. Teismas nurodė, jog motina turėtų atriboti vaiką nuo ne jo amžiui skirtos informacijos (teismai, suaugusiųjų bendravimas ir pan.) bei atsižvelgti į tėvo šiuo metu rodomas realias pastangas leisti laiką su vaiku, o atitinkamai tėvas savo ruožtu turėtų rodyti daugiau aktyvių pastangų, bendraudamas su vaiku, nuoširdžiai juo domėtis, suprasti jo esminius poreikius (dėmesio, saugumo, bendravimo, palaikymo ir pan.) ir į juos atsižvelgti, taip pat suteikti jam kuo daugiau informacijos apie save (jausmus ir pan.). Nagrinėjant bylą iš esmės paaiškėjo, jog atsakovo aktyvios pastangos apsiribojo detalios bendravimo tvarkos siūlymu, tačiau aktyvių pastangų naudotis jau nustatyta pakankamai plačios apimties laikina bendravimo tvarka, nebuvo. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vaiko interesais teismas nustato tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja: vieną kartą per savaitę trečiadieniais nuo 18:00 val. iki 20:00 val.; vieną savaitgalį per mėnesį su nakvyne nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val.; po 1/3 visų vaiko atostogų antroje atostogų pusėje numatant, kad atostogų metu šalys su vaiku turi teisę išvažiuoti į užsienį viena kitai apie tai pranešę raštu; po pusę visų pagrindinių metinių švenčių, t. y. jei vienais metais vaikas šventes švenčia su motina, tai kitais metais tas šventes vaikas švenčia su tėvu; vaiko gimtadieniai švenčiami taip pat pakaitom, t. y. jei vienais metais su tėvu, tai kitais metais su mama; tėvo gimimo dieną vaikas švenčia su tėvu, mamos gimimo dieną švenčia su mama; Motinos dieną vaikas praleidžia su mama, o Tėvo dieną praleidžia su tėvu. Šalių santykiams esant konfliktiškiems, siekiant aiškumo, konkretumo ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko psichinę ir emocinę sveikatą nustatytina, kad atsakovas ieškovei privalo pranešti skambučiu ar SMS žinute apie ketinimą pasinaudoti jam suteikta bendravimo teise. Nesant skambučio ar SMS žinutės apie ketinimą pasinaudoti bendravimo teise, laikytina, kad atsakovas bendravimo teisės tą dieną, savaitgalį ar pan., atsisako. Taip pat numatytina, kad tėvas turi teisę laisvai bendrauti su sūnumi L. Š. ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į sūnaus mokyklą, jo užklausinės veiklos būrelius, varžybas ir pan. bei numatytina, kad abu tėvai, t. y. tiek motina, tiek tėvas, sūnui Lukui būnant su kiekvienu iš jų, nedarant psichologinio spaudimo, turi sudaryti sąlygas vaikui laisvai bendrauti su kartu nebūnančiu tėvu ar motina kiekvieną dieną telefonu, rašyti SMS bei bendrauti internetu, t. y. naudojantis visomis įmanomomis bendravimo priemonėmis bei programomis. Teismas vertina, kad tokia bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, protinga ir nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių ir šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus, atsakovui tokia nustatyta bendravimo tvarka tinkamai naudojantis yra pajėgi ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti tėvo ir sūnaus emocinį ryšį. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatant pirmiau aptartą bendravimo tvarką (CPK 185 str., 3.175 str.).
Pažymėtina, kad šis sprendimas šalims neturi res judicata galios, t. y. šis sprendimas neužkerta šalims kelio pasikeitus aplinkybėms, esant šalių ar vaiko norui, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
2014 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka (111-119 b. l.). Sprendimui įsiteisėjus šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, turėtos bylinėimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovė byloje patyrė 1 344 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 144 Lt žyminis mokestis (13 b. l.) ir 1 200 Lt advokato pagalbai apmokėti (187-188 b. l.). Atsakovas savo atsiliepime prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Jo nuomone, ieškovė kreipdamasi į teismą piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi žinodama jo gyvenamosios vietos adresą, bendraudama su atsakovu telefonu, niekuomet nesakė ar kitaip neinformavo atsakovą apie poreikį keisti nustatytą išlaikymo dydį, o jis savo sūnumi visą laiką rūpinosi ir jį išlaikė. Teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė. Teismas sutinka, jog dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė prieš kreipiantis į teismą turėjo bandyti klausimą išspręsti su atsakovu bendru sutarimu, kadangi jų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o tai reiškia, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis iš esmės pasikeitus aplinkybėms galėjo būti keičiama tokia pat tvarka, t. y. abiejų buvusių sutuoktinių bendru sutarimu. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ne tik dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bet ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kadangi nutraukiant šalių santuoką konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Todėl tarp šalių esant ginčui dėl bendravimo tvarkos, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jos nustatymo. O tai, kad šalių nesutarimai rimti patvirtina tai, jog dėl šalių konfliktų jų vaikas buvo nukreiptas psichologo konsultacijoms, todėl atsakovo argumentas dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra atmestinas ir spręstinas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Kaip jau minėta, ieškovė patyrė 144 Lt sumokėdama žyminį mokestį valstybei. Šios ieškovės patirtos išlaidos buvo būtinos kreipiantis į teismą, todėl pagrįstos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėtų aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl išlaidos advokato pagabai taip pat laikytinos pagrįstomis. Tačiau teismas susipažinęs su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai priteisti mano, kad šios išlaidos yra per didelės. Paskaičiavime nurodyta, jog advokato atstovavimas teisme 300 Lt. Advokatas ieškovę atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 12 min. ir 57 min., iš viso 69 min. (172-173, 190-191 b. l.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliais dydžiais, už atstovavimą teisme suma neturėtų viršyti 150 Lt (Rekomendacijų 8.18, 9 punktai). Teismo nuomone, taip pat per didelės nurodytos išlaidos dokumentų nuorašams daryti. Atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta 2014-03-07. Į bylą 2014-04-07 ieškovės atstovas pateikė papildomus dokumentus, iš viso 36 lapus, iš jų 24 kopijos. Skaičiuojant po vieną dokumentų egzempliorių teismui, atsakovui ir institucijai duodančiai išvadą byloje, gaunasi, kad maksimaliai buvo padaryta 110 kopijų. Todėl skaičiuojant maksimaliais dydžiais dokumentų nuorašams suma neturėtų viršyti 50 Lt. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės išlaidos advokato pagalbai mažintinos iki 1 000 Lt. Ieškovės ieškinys tenkintas 70 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 800,08 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 93 str., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Teismas šioje byloje turėjo 35,82 Lt išlaidų, susijusių su procesnių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dailai šios išlaidos valstybei priteistinos iš šalių: iš ieškovės 10,75 Lt, o iš atsakovo 25,07 Lt. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas ir 126 Lt žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 151,07 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 85 str. l d. 3 p., 88 str. l d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimo Nr. 2-5878-199/2008 dalį dėl išlaikymo priteisimo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-28) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 1 250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) išlaikymo pakeitimo konkrečia pinigų suma už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-12-19) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-28), išlaikymo sumą pervedant į ieškovės Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
Ieškovę Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
K. Š. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. Š. vieną kartą per savaitę trečiadieniais nuo 18:00 val. iki 20:00 val., ieškovę prieš tris dienas informuojant SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, nei SMS žinute, ar jis atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi tą dieną neketina susitikti;K. Š. su sūnumi L. Š. bendrauja trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvyne, paimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir sekmadienį 19:00 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą, ieškovę prieš tris dienas informuojant SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, nei SMS žinute, ar jis atvyks ar neatvyks į susitikimą su sūnumi, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi tą savaitgalį neketina susitikti;
3. Sūnaus L. Š., atostogų (vasaros, pavasario, rudens, žiemos) metu tėvas K. Š. su sūnumi nepertraukiamai bendrauja 1/3 atostogų antroje atostogų pusėje, suderinus su ieškove konkretų atostogų laiką iki vaiko atostogų (vasaros, pavasario, rudens, žiemos) pradžios SMS žinute ar skambučiu. Atsakovui nesuderins konkretaus atostogų laiko su ieškove Ž. G. iki vaiko atostogų pradžios nei skambučiu, nei SMS žinute, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi šių atostogų metu neketina bendrauti. Atostogų metu, K. Š. sūnų pasiima pirmą sutartą bendravimo dieną 10:00 val. iš jo gyvenamosios vietos bei paskutinę bendravimo dieną 20:00 val. grąžina jį į jo gyvenamąją vietą;
4. Atostogų metu kiekviena iš šalių su sūnumi L. Š. turi teisę šiuo laiku išvykti į užsienį, prieš 14 dienų raštu informavę viena kitą, apie kelionės vietą, laiką;
5. Nepaisant bendravimo grafiko, pagrindines metines šventes, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų, Šv. Kalėdas L. Š. praleidžia su motina, o Naujuosius Metus su savo tėvu, sekančiais metais atvirkščiai. Šv. Velykų šventes L. Š. praleidžia su tėvu, sekančiais metais atvirkščiai. Tėvas vaiką pirmą švenčių dieną pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir paskutinę švenčių dieną grąžina į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Atsakovas ieškovę prieš tris dienas privalo informuoti SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas ketina šventes praleisti su vaiku. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, nei SMS žinute, ar jis ketina šventes praleisti su vaiku, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi švenčių praleisti neketina;
6. Nepaisant bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ieškovė Ž. G. visą dieną bendrauja su sūnumi L. Š., kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) atsakovas K. Š. visą dieną, t. y. nuo 10:00 val. iki 20:00 val., bendrauja su sūnumi L. Š., vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui pristatant į jo gyvenamąją vietą. Atsakovas ieškovę prieš tris dienas privalo informuoti SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas ketina Tėvo dieną praleisti su vaiku. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, nei SMS žinute, ar jis ketina Tėvo dieną praleisti su vaiku, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi Tėvo dieną praleisti neketina;
6. Nepaisant bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo gimtadienį L. Š. praleidžia su tėvu, atsakovu K. Š. nuo 10:00 val. iki 20:00 val., vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui pristatant į jo gyvenamąją vietą, o mamos gimtadienį L. Š. praleidžia su mama, ieškove Ž. G.. Atsakovas ieškovę prieš tris dienas privalo informuoti SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas ketina savo gimtadienį praleisti su vaiku. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, nei SMS žinute, ar jis ketina savo gimtadienį praleisti su vaiku, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi savo gimtadienio praleisti neketina;
7. Nepaisant bendravimo grafiko, poriniais metais sūnaus L. Š. gimimo dieną su sūnumi bendrauja ieškovė Ž. G., o neporiniais metais sūnaus L. Š. gimimo dieną su sūnumi bendrauja atsakovas K. Š., vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui pristatant į jo gyvenamąją vietą. Jei sūnaus gimimo diena yra ne darbo diena, tuomet tėvas su sūnumi bendrauja nuo 10:00 val. iki 20:00 val., jei sūnaus gimimo diena yra darbo diena, tuomet tėvas su sūnumi bendrauja nuo 17:00 val. iki 20:00 val. Atsakovas ieškovę prieš tris dienas privalo informuoti SMS žinute ar skambučiu, ar atsakovas ketina vaiko gimtadienį praleisti su vaiku. Jei atsakovas neinformuos ieškovės nei skambučiu, nei SMS žinute, ar jis ketina vaiko gimtadienį praleisti su vaiku, bus laikoma, jog atsakovas su sūnumi jo gimtadienio praleisti neketina;
8. K. Š. turi teisę laisvai bendrauti su sūnumi L. Š. ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į sūnaus mokyklą, jo užklausinės veiklos būrelius, varžybas ir pan.;
9. Tėvai, tiek motina Ž. G., tiek tėvas K. Š., sūnui Lukui būnant su kiekvienu iš jų, nedarant psichologinio spaudimo, turi sudaryti sąlygas L. Š. laisvai bendrauti su kartu nebūnančiu tėvu ar motina telefonu, rašyti SMS bei bendrauti internetu, t. y. naudojantis visomis įmanomomis bendravimo priemonėmis bei programomis;
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,80 Lt (aštuonis šimtus litų 80 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 151,07 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą 07 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,75 Lt (dešimt litų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Panaikinti 2014-01-14 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo laikinai padidintą išlaikymą sūnui L. Š. nuo 150 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014-02-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną atsakovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.