Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-09-20 · Administracinė byla Nr. A-146-1223-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-20
Bylos Nr.
A-146-1223-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02171-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1223/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02171-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1), prašydamas: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI­–K, atsakovas) leisti pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, 700 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI–K administracija neteisėtai apribojo jo teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 3 valandų per parą. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Lukiškių TI–K administraciją, prašydamas leisti jam naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą, kadangi jis mokosi (yra įtrauktas į kompiuterių raštingumo klasę), turi regos problemų, todėl norėtų klausyti knygų įrašus. Be to, pasak pareiškėjo, kompiuterį jis naudoja saviugdai (savarankiškai mokosi ispanų kalbos) ir kūrybai (rašo eilėraščius, memuarus, piešia). Šiems jo poreikiams patenkinti nepakanka 3 valandų per parą naudotis kompiuteriu. Į sporto salę jis išvedamas 2 kartus per savaitę po 1,30 val. ir kartą per 2 savaites 1,30 val. religinių poreikių tenkinimui. Likusį laiką leidžia kameroje. Dėl Lukiškių TI–K pareigūnų veiksmų neteisėtai ribojant naudojimąsi asmeniniu kompiuteriu pareiškėjas patyrė nepatogumus, t. y. neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 8–10) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 96 straipsnio 2 dalį, naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 173 punkte nurodytas sąrašas daiktų, kuriais nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis. Pagal Taisyklių 173¹ punktą nuteistieji 173 punkte nurodytais daiktais, išskyrus nurodytus 173.2, 173.9 ir 173.16 punktuose, naudojasi tik laisvalaikio metu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 buvo patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas (toliau – ir Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašas) ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą kriterijai (toliau – ir Kriterijai)). Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką, neviršijantį 3 valandų. Kalinamųjų naudojimasis asmeniniais kompiuteriais ne dienotvarkėje nustatytu metu arba kompiuterio neatidavimas saugoti pasibaigus nustatytam naudojimosi juo laikui vertinamas kaip režimo pažeidimas ir sukelia teisės aktuose numatytas pasekmes (Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 4 punktas). Laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą vadovaudamasis 1.1–1.8 punktuose numatytais kriterijais (Kriterijų 1 punktas). Leidimą suimtajam ar nuteistajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į kalinamojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (šių tarnybų atsakingų pareigūnų vizoms). Šis leidimas galioja tik toje laisvės atėmimo vietoje, kurioje buvo išduotas (Kriterijų 2, 4 punktai).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2012 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Lukiškių TI–K administraciją su prašymu leisti jam naudotis kompiuteriu iki 8 valandų per parą. 2012 m. birželio 15 d. raštu Nr. 22-1398 pareiškėjui atsakyta, kad jis neatitinka nė vieno iš Kriterijų 1.1–1.8 punktuose išvardytų reikalavimų, todėl jo prašymas netenkintinas, t.y. nebus leista naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau 3 valandų per parą. Sprendžiant dėl leidimo pareiškėjui naudotis kompiuteriu 8 valandas per parą, vadovaujantis įsakyme nurodytais kriterijais, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas, kameroje turi uždraustus daiktus, nesimoko Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre, nestudijuoja aukštojoje mokykloje, nėra įdarbintas Lukiškių TI–K. Dėl šių priežasčių nėra tikslinga pareiškėjui leisti naudotis kompiuteriu 8 valandas per parą. Lukiškių TI–K pareigūnai, neleisdami pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau 3 valandų per parą, veikė taip, kaip numato įstatymai ar kiti teisės aktai, jų veiksmai teisėti, todėl civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

II.

Vilnius apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. sausio 8 d. sprendimu (b. l. 52–54) pareiškėjo R. L. skundo dalį dėl įpareigojimo Lukiškių TI–K leisti pareiškėjui naudotis nuosavu kompiuteriu maksimalų 8 valandų per parą laiką paliko nenagrinėtą, o likusią pareiškėjo R. L. skundo dalį atmetė.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. L. 2012 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Lukiškių TI–K administraciją, prašydamas leisti jam naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą. Prašyme nurodė, kad jis mokosi Lukiškių TI–K kompiuterių klasėje, taip pat mokosi 2 kalbų, kurių programos yra įdiegtos į jo kompiuterį, turi neįgalumą dėl regos, o kompiuteryje yra knygos, kurių šriftas yra labai didelis, jam reikalingas užimtumas, be to, jis užsiima kūrybine veikla – rašo knygą (b. l. 20–23). Lukiškių TI–K direktorius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2012 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 22-1398 nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Kriterijų reikalavimų, numatytų 1.1–1.8 papunkčiuose ir 2 punkte, todėl pareiškėjui nebus leista naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą (b. l. 19).

Žemesnės instancijos teismas

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI–K leisti jam naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas parą yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su Lukiškių TI–K 2012 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 22-1398, kuriuo Lukiškių TI–K atsakė į pareiškėjo 2012 m. gegužės 29 d. prašymą. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pagal kurią bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Ši apskundimo tvarka yra aiškiai nurodyta Lukiškių TI–K 2012 m. birželio 15 d. sprendime Nr. 22-1398, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo, t. y. nesikreipė su skundu į Kalėjimų departamentą, o padavė skundą tiesiogiai teismui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso numatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo Lukiškių TI–K leisti jam naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą paliko nenagrinėtą.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti Lukiškių TI–K pareigūnų padarytą žalą, rėmėsi samprotavimais ir prielaidomis, nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Lukiškių TI–K pareigūnai elgėsi jo atžvilgiu netinkamai, t. y. neteisėtai, ir kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – viešojo administravimo subjekto (Lukiškių TI–K) neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo įrodinėti kitų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl Lietuvos valstybei ir jai atstovaujančiam Lukiškių TI–K nekyla civilinė atsakomybė, ir nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinę žalą.

Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI–K, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III.

Pareiškėjas R. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad administracinė byla išnagrinėta neobjektyviai. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimų departamentą, nes Lukiškių TI–K atsakymą apeliantas apskundė Kalėjimų departamentui ir į teismą kreipėsi po to, kai gavo Kalėjimų departamento atsakymą. Teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių, nenagrinėjo, dėl ko pareiškėjui atsirado neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 70–71) atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes ir surinktus rašytinius įrodymus. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių nepateikė. Atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį teismą iškėlė teigdamas, kad Lukiškių TI-K neteisėtai riboja jo teisę naudotis kompiuteriu 8 valandas per parą. Pareiškėjas prašė priteisti dėl šių Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų atsiradusią neturtinę žalą ir įpareigoti Lukiškių TI-K leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą.

ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Sprendžiant dėl valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme) kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, bendrosios pareigos - šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšmingas Bausmių vykdymo kodekso X skyriaus (Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) šeštojo skirsnio (Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 96 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų teisę naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Bausmės vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 (bylai aktuali 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1R-68 redakcija), 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, išvardytais šių Taisyklių 173.1- 173.16 punktuose, tarp jų kompiuteriais (173.7 punktas). Tų pačių Taisyklių 173¹ punkte nustatyta, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto nuostatas detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas, kurio 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, neviršydamas maksimalaus trijų valandų laiko.

Pagal pateiktą į bylą Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintą dienotvarkę, šioje įstaigoje laikomų nuteistųjų laisvalaikiui ir asmeninių kompiuterių naudojimui skirtas 3 valandų laikas yra nuo 18.30 val. iki 21.30 val. Dienotvarkės pastaboje nurodyta, kad jeigu suimtajam (nuteistajam) yra suteiktas leidimas naudotis kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą, suimtasis (nuteistasis) kompiuteriu gali naudotis ir kitu laiku nei nurodyta dienotvarkėje, išskyrus laiką nuo 22.00 iki 6.00 val., prieš poilsio ir švenčių dienas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. (pagal dienotvarkę šis laikas skirtas miegui). Pagal dienotvarkę laikas nuo 6.30 val. iki 12.30 val., nuo 13.30 val. iki 17.30 val. yra skirtas socialiniam darbui ir užimtumui (darbui, mokymuisi, apsilankymams pas Socialinės reabilitacijos, Psichologinės bei Sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojus ir kt., dušui, pasivaikščiojimams).

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (173¹ punktas) ir Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašą bei Kriterijus bendroji taisyklė yra ta, kad paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji ar suimtieji asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą įstaigos direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu. Pareiškėjas neteigia, kad Lukiškių TI-K administracija suvaržė jo teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu ne ilgiau kaip tris valandas per parą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad Lukiškių TI-K administracijos veiksmai neteisėti tuo aspektu, jog jam neteisėtai nesuteikiama teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą, t.y. pareiškėjas pretenduoja į išimties iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis ar suimtasis laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą, taikymą.

Kriterijų 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą, vadovaudamasis kriterijais, išvardytais 1.1-1.8 punktuose, t. y. besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 4 valandų per parą mokslo metų laikotarpiu, įskaitant ir mokyklines atostogas (1.1 p.); besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 5 valandų per parą jų laikomų egzaminų sesijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip du mėnesius (1.2 p.); studijuojantiems aukštojoje mokykloje – iki 6 valandų per parą (1.3 p.); dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 4 valandų per parą dalyvavimo programoje laikotarpiu (1.4 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka užsiimantiems individualia darbine ar kūrybine veikla, taip pat mokslininkams, menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriems leista užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla, jei šių veiklų turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 8 valandų per parą (1.5 p.); dirbantiems administracijos pasiūlytą darbą visu etatu – iki 5 valandų per parą jų poilsio dienomis, taip pat atostogų metu (1.6 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) – iki 6 valandų per parą (1.7 p.); baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas – iki 8 valandų per parą (1.8 p.). Kriterijų 2 punkte nurodyta, kad leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų šių tarnybų pareigūnų vizoms); šis sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą (1 priedas). Pažymėtina ir tai, kad pagal Kriterijais nustatytą teisinį reguliavimą, leidimai naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą, išduodami terminuotai (ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui), pasibaigus šiam laikotarpiui dėl leidimo išdavimo svarstoma iš naujo (Kriterijų 3 p.), be to, nustatyti atvejai, kuriais leidimas gali būti panaikinamas prieš nustatytą terminą (Kriterijų 6 p.).

Kriterijų kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno diskrecija leisti nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą nėra absoliuti, ji yra saistoma Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173¹ straipsnio, Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 1 ir 2 punktų bei Kriterijų 1, 2 punktų nuostatų. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą tik paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie atitinka vieną ar kelias Kriterijų 1.1-1.8 punktuose nurodytas sąlygas. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 29 d. prašymą motyvavo tuo, kad jis mokosi Lukiškių TI-K kompiuterių klasėje; mokosi 2 kalbų, kurių programos įdiegtos į jo kompiuterį; neįgalus dėl regos ir į jo kompiuterį yra įdiegtos knygos, kurių šriftas labai didelis; neįtraukiamas į jokius kitus užsiėmimus, išskyrus sportą; užsiima kūrybine veikla – rašo knygą. Skunde teismui pareiškėjo išdėstyti argumentai nėra tapatūs nurodytiems 2012 m. gegužės 29 d. prašyme (skunde teismui nurodoma, kad pareiškėjas savarankiškai mokosi vienos, t.y. ispanų kalbos; naudodamas kompiuterį klausytųsi įrašytų knygų; kūrybine veikla apibūdino eilėraščių ir memuarų rašymą, piešimą). Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo 2012 m. gegužės 29 d. prašymą išnagrinėjo atsižvelgdama į jame išdėstytus argumentus. Nustatant, ar Lukiškių TI-K veiksmai neduodant apeliantui leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą buvo teisėti, turi būti vertinami atsakovo veiksmai tik tų pareiškėjo argumentų kontekste, kurie buvo išdėstyti 2012 m. gegužės 29 d. prašyme.

Kadangi pareiškėjas 2012 m. gegužės 29 d. prašyme Lukiškių TI-K direktoriui prašė leisti jam naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimalų Kriterijuos nurodytą laiką – 8 valandas per parą, jis turėjo atitikti Kriterijų 1.5 arba 1.8 punktuose nustatytas sąlygas. Dėl Kriterijų 1.8 punkto taikymo pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, o Kriterijų 1.5 punkto numatytų sąlygų prasme nurodė kūrybinę veiklą (rašo knygą). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo kūrybine veikla Kriterijų 1.5 punkto prasme yra ne bet koks nuteistojo naudojimasis kompiuteriu, kurį nuteistasis deklaruoja kaip tariamą kūrybinę veiklą, o tik tokia veikla, kuri leista užsiimti Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnio (bylai aktuali 2011 m.gruodžio 22 d. įstatymo Nr.XI-1863 redakcija) ir šį įstatymo straipsnį įgyvendinančių Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių XXII skyriaus „Nuteistųjų individualios darbinės ir kūrybinės veiklos tvarka“ (bylai aktuali 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 redakcija) nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, lengvosios grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems, kurie to pageidauja, pagal jų rašytinius prašymus gali būti leista užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla, išskyrus draudžiamas veiklos rūšis. Šis leidimas įforminamas įstaigos direktoriaus įsakymu (Taisyklių 135 punktas). Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis iki 2012 m. gegužės 29 d. (prašymo pateikimo leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą) kreipėsi raštu į Lukiškių TI-K administraciją leidimo užsiimti kokia nors kūrybine veikla ir kad buvo priimtas įsakymas, leidžiantis užsiimti tokia veikla. Taigi apeliantas neatitinka nė vieno Kriterijų punkto (1.5 ir 1.8 p.), kuriuos atitinkantiems nuteistiesiems gali būti leista naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimalų laiką - iki 8 valandų per parą.

Byloje nustatyta, kad dėl pareiškėjo 2012 m. gegužės 29 d. prašymo leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą buvo atlikta Kriterijų 2 punkte numatyta procedūra. Lukiškių TI-K direktoriaus pavedimu Kriterijų 2 punkte nurodytos tarnybos dėl pareiškėjo prašymo pateikė savo pasiūlymus. Visų tarnybų (Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos bei Vidaus tyrimų) pasiūlymai buvo neigiami. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pareiškė, kad šiuo metu netikslinga leisti R. L. naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą (nuteistasis nesimoko Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre, nestudijuoja aukštojoje mokykloje, neįdarbintas, dalyvauja kompiuterinio raštingumo programoje ir būtų tikslinga leisti naudotis kompiuteriu 4 valandas per parą, tačiau nuo 2012 m. gegužės 25 d. šie mokymai nevyksta). Kad minėti mokymai nuo 2012 m. gegužės 25 d. nevyksta (dėl mokytojų atostogų) pareiškėjo prašyme įrašė ir Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro direktorius. Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas neigiamą rekomendaciją motyvavo tuo, kad pas R. L. kameroje rasti uždrausti daiktai, jis turi dvi galiojančias nuobaudas. Iš Kriterijų 2 punkte nurodytų tarnybų rekomendacijų matyti, kad, be kita ko,buvo apsvarstytas pareiškėjo atitikimas Kriterijų 1.4 punkte numatytai sąlygai (dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 4 valandų per parą dalyvavimo programoje laikotarpiu). Kadangi Kriterijų 1.4 punktas gali būti taikomas tik dalyvavimo atitinkamoje programoje laikotarpiu, o pagal pateiktus į bylą įrodymus kompiuterinio raštingumo programos priemonių taikymas nuo 2005 m. gegužės 25 d. buvo nutrauktas, Lukiškių TI-K administracijos veiksmai netaikyti Kriterijų 1.4 punkto buvo teisėti, nes atitiko prašymo nagrinėjimo metu susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Kiti pareiškėjo 2012 m. gegužės 29 d. prašymo argumentai taip pat nepatenka į Kriterijų 1.1-1.8 punktuose nurodytas sąlygas. Poreikių, nepatenkančių į šiuos Kriterijus, tenkinimui apeliantas turi teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu 3 valandas per parą.

Dėl pareiškėjo 2012 m. gegužės 29 d. prašymo argumento, kad jo užimtumas apsiriboja tik sporto renginiais, atsakovas pateikė argumentus ir įrodymus, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomos įvairios programos (baigta Adaptacijos programa, vykdomos Resocializacijos, Laisvalaikio užimtumo, Kompiuterinio raštingumo, ŽIV, AIDS ir narkomanijos prevencijos, Teisinio ir socialinio švietimo). Lukiškių TI-K 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr.22-467 ir 2012 m. birželio 7 d. raštu Nr.22-1322 pateikė R. L. sąrašus jo atžvilgiu taikytų programų priemonių už 2011 m. rugsėjo - 2012 m. gegužės mėn. laikotarpį. Šiame sąraše nurodyti ne tik pareiškėjo paminėti sporto renginiai, bet ir kiti renginiai (nurodant konkrečias renginių datas) į kuriuos jis buvo įtrauktas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lukiškių TI-K 2012 m. birželio 15 d. sprendimas Nr.22-1398, kuriuo buvo išspręstas pareiškėjo 2012 m. gegužės 29 d. prašymas, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis ginčo teisinius reglamentuojančių pirmiau aptartų teisės aktų normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nenustatyti, o pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo remiasi samprotavimais ir prielaidomis, bylą išsprendė iš esmės teisingai. Pareiškėjas, teigdamas, kad atsakovo veiksmai atsisakant leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą buvo neteisėti, nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokio konkretaus teisės aktų normų pažeidimo. Byloje nustatyta, jog Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu dėl jo 2012 m. gegužės 29 d. prašymo leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą, veikė pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto, Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 1,2 punktų bei Kriterijų 1 ir 2 punktų reikalavimus ir jų nepažeidė, t.y. Lukiškių TI-K veiksmai buvo teisėti. Minėta, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius esminio civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį elemento – valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nagrinėjimas yra teisiškai beprasmis ir nenagrinėtinas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenagrinėdamas kitų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį elementų, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepasinaudojo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, t.y. Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 22-1398 neapskundė Kalėjimų departamentui išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) apelianto argumentą, kad Lukiškių TI–K direktoriaus 2012 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 22-1398 jis apskundė Kalėjimų departamentui, pripažįsta pagrįstu. Tai patvirtina byloje esantis (b. l. 47) Kalėjimų departamento 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr.2S-3672, kuriuo atsakyta R. L. į jo 2012 m. birželio 29 d. skundą. Minėtame Kalėjimų departamento sprendime nurodyta, kad Lukiškių TI–K direktorius 2012 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 22-1398 išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl galimybės naudotis kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą, šis sprendimas yra pagrįstas ir nenaikintinas. Pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 17 d. skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2012 m. rugpjūčio 20 d., t. y. po to, kai Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai taikė procesinės teisės normas, tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 141 str. 1 d.). Tikrinamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši procesinė pažaida bylos išsprendimui įtakos neturėjo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl Lukiškių TI-K įpareigojimo leisti pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą yra neatsiejamai susijęs su atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminio elemento – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų – nustatymu (nenustatymu). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėjas siejo su Lukiškių TI-K atsisakymu leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas, aiškinosi, ar Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Tokių veiksmų pirmosios instancijos teismas nenustatė, o tai iš esmės reiškia, kad atsakovas negalėjo būti įpareigotas leisti pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu jo prašomą laiką – 8 valandas per parą. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą turėjo atmesti, o ne palikti nenagrinėtą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos sprendimą ta apimtimi, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, ir pareiškėjo skundą atmeta visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo R. L. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas