Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iš esmės nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo priteisimo, pavardės ir kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjo šalių pareiškimą dėl susitaikymo ir civilinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo priteisimo, pavardės ir kitų susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2020 m. rugpjūčio 11 d. vykusio posėdžio metu nustatyta, kad teisme 2020 m. rugpjūčio 4 d. gautas ieškovės ir atsakovo prašymas nutraukti civilinę bylą, kadangi šalys susitaikė. Ieškovė prašymą palaikė, prašė jį tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsniu, 384 straipsnio 3 dalimi, teismas santuokos nutraukimo bylose turi pareigą imtis priemonių sutaikyti šalims. Šalims susitaikius, apie susitaikymo faktą jos turi pranešti teismui, kuris gavęs šalių pareiškimą, nutartimi bylą nutraukia. Teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK 384 straipsnio 4 dalis).

Kadangi šalių teismui pateiktas pareiškimas dėl susitaikymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, patvirtina, kad šalys susitaikė ir siekia išsaugoti santuoką, todėl civilinė byla nutraukiama (CPK 384 straipsnio 4 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 4 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-2459-9275, kurio pagrindu ieškovei R. S. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-2070, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei valstybės patirtas išlaidas sudaro 168,20 Eur advokato užmokestis ir 24,84 Eur kitos su antrinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iš viso 193,04 Eur.

Šioje byloje už ieškinyje keliamus reikalavimus turėtų būti sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 24,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Motyvuojamoji dalis

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad šalys pateikė teismui pareiškimą jog susitaikė pirmojo teismo posėdžio metu, nurodė, kad siekia išsaugoti šeimą, tai yra procesas nebuvo vilkinamas, šeima yra konstitucinė vertybė, todėl įvertinus tai, kad šalys procesą nutraukia, siekdami išsaugoti šeimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybei iš atsakovo prieštarautų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir atsakovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išlaidų, susijusių su antrine teisine pagalba ir procesinių dokumentų įteikimu valstybei atlyginimo (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Šalims išaiškinama, kad teismo nutartis dėl civilinės bylos nutraukimo neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 384 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

tenkinti šalių R. S. ir V. S. prašymą dėl sutuoktinių susitaikymo ir civilinės bylos nutraukimo.

Civilinę bylą Nr. e2-366-985/2020 nutraukti.

Atleisti šalis nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo.

Grąžinti ieškovei santuokos liudijimo originalą.

Išaiškinti šalims, kad teismo nutartis dėl civilinės bylos nutraukimo neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).

Nutartis neskundžiama.