Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-15 · Byla Nr. N-756-1850-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-15
Bylos Nr.
N-756-1850-06
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N16 – 1850/2006Procesinio sprendimo kategorija 27 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. vasario 21 d. M. M. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas M. M. įmonės savininku – darbdaviu, leido dirbti V. G-ui M. M. individualioje įmonėje organizuotus darbus miškuose laikotarpiu nuo 2005 m. spalio mėnesio vidurio iki 2005 m. lapkričio 13 d., nesudaręs su V. G. rašytinės darbo sutarties ir neįregistravęs jos darbo sutarčių registravimo žurnale, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Tuo M. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

II.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino M. M. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 3000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors M. M. neprisipažino kaltu, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. paties M. M. paaiškinimu, nelegaliai dirbusio V. G. bei liudytojų A. A., K. S. ir iš dalies Z. V. parodymais. Teismas pažymėjo, kad darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale nėra įrašų, kad su V. G. būtų sudaryta darbo sutartis. Minėti įrodymai patvirtina, kad V. G. laikotarpiu nuo 2005 m. spalio mėnesio vidurio iki 2005 m. lapkričio 13 d. nelegaliai dirbo M. M. individualioje įmonėje ir už kiekvieną darbo dieną jam buvo mokamas 20 Lt darbo užmokestis. Darbdavio, t. y. M. M., ir V. G. susitarimas dėl darbo ir darbo atlikimas, teismo nuomone, atitinka DK 93 straipsnyje numatytus darbo sutarties požymius, tačiau darbas buvo dirbamas nesudarius darbo sutarties, todėl laikytinas nelegaliu darbu, numatytu DK 98 straipsnyje.

Teismas padarė išvadą, kad M. M. paaiškinimas, kad V. G. nelegaliai jam priklausančioje įmonėje nedirbo, laikytinas siekimu išvengti atsakomybės. Tai, kad konkrečius darbus, kuriuos reikia atlikti, miške nurodydavo ne pats M. M., o eigulys, teismo nuomone, negali būti laikomas pagrindu nelaikyti M. M. darbdaviu.

III.

Apeliaciniu skundu M. M. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų V. G., A. A. ir K. S. parodymus, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti atkeršyti M. M. K. S. ir A. A. yra dirbę pareiškėjo įmonėje, tačiau jie iš darbo buvo atleisti nepasibaigus jų darbo sutarčių galiojimo laikui. Išeidami iš darbo jie grasino M. M. atkeršysią. Apeliantas nurodo, kad V. G. jo įmonėje niekada nedirbo. M. M. nurodo, kad buvo faktas, jog V. G. atėjo pas jį į namus prašytis darbo, tačiau pareiškėjas, žinodamas, kad V. G. piktnaudžiauja alkoholiu, iškart kategoriškai atsisakė jį priimti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad netgi teismo posėdžio metu V. G. negalėjo nurodyti aplinkybių, prie kurių buvo tartasi su juo apie darbą bei apie užmokestį už atliekamą darbą. Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino M. M. ir V. G. susitarimo dėl darbo, dėl atlyginimo už darbą, nei vienas liudytojas nematė, jog M. M. būtų nurodinėjęs V. G., ką reikia dirbti. Taip pat apeliantas nurodo, kad liudytojų šališkumą patvirtina aplinkybė, kad inkriminuojamas pažeidimas nustatytas ne paties V. G. iniciatyva, o V. Ž., kuri net nebuvo apklausta šioje byloje. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis davė nurodymus surasti liudytojus, kurie paliudys teisme apie nelegalų darbą pareiškėjo įmonėje. Be to, Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pasakė, kad darbuotojų, dirbančių įmonėje, apklausinėti nėra prasmės, nes jie meluos ir nesakys tiesos. Patys inspekcijos atstovai net nebandė ieškoti ir apklausinėti kitų liudytojų, nors ir buvo nurodytos jų pavardės. Be to, liudytojų parodymai teismo posėdyje prieštarauja vieni kitiems – dėl V. G. darbo M. M. įmonėje pradžios, dėl vairuotojų, vežusių į darbą žmones, išvaizdos. V. G. pateiktas lapelis, apelianto nuomone, nieko neįrodo. Taip pat M. M. nuomone, liudytojų rašytiniai paaiškinimai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, kadangi jie davė parodymus neįspėti dėl melagingų parodymų davimo ir atsakomybės. M. M. atkreipia dėmesį į tai, kad jam nėra jokio tikslo į darbą priimti nelegalius darbuotojus, nes jis yra sudaręs sutartis su darbo birža, kuri siunčia darbuotojus į jo įmonę, moka jiems atlyginimą ir mokesčius valstybei.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius prašo M. M. apeliacinio skundo netenkinti bei palikti galioti 2006 m. liepos 1 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimą. Institucija, remdamasi ATPK 256 straipsniu, nurodo, kad visos priemonės, nustatant faktinius duomenis, yra vienodai reikšmingos. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas, gavęs informaciją apie nelegalų darbą M. M. IĮ, paprašė pateikti informaciją patvirtinančius faktus. Taip buvo nurodyti liudytojai, galintys patvirtinti pažeidimo faktą. Institucijos nuomone, teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus, tarp jų nėra prieštaravimų. Tai, kad nei vienas liudytojas nematė, kad V. G. buvo mokamas darbo užmokestis, paaiškina tuo, kad pinigai darbuotojams buvo mokami kiekvieną atskirai kviečiant. Taip pat Institucija nurodo, kad M. M. yra surašyti ir kiti administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl kitų asmenų, dirbusių be darbo sutarčių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Iš paminėtų įstatymų nuostatų seka, kad nustatinėjant, buvo ar nebuvo nelegalaus darbo faktas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių V. G. dirbo M. M. įmonėje nuolatinio pobūdžio miško valymo ir tvarkymo darbus, naudodamasis darbdavio parūpintais darbo įrankiais, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai. Už atliekamą darbą buvo sutarta po 20 Lt į dieną, darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais ir produktais. Šie požymiai atitinka Darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties apibrėžimą. Kadangi faktiniai tarp M. M. ir V. G. susiklostę santykiai patenka būtent į darbo teisės reguliavimo sritį, tad jie ir privalėjo būti įforminti rašytine darbo sutartimi.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas. M. M. kaltė, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, liudytojų V. G., A. A., K. S. paaiškinimais bei teisme duotais parodymais, liudytojo V. Z. paaiškinimu, kurie dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir detalūs. Visi šie asmenys vienodai nurodė vykimo į mišką, ten atliekamo darbo, atsiskaitymo su jais aplinkybes. Byloje nėra jokių materialių duomenų, patvirtinančių, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Ta aplinkybė, kad pažeidimas buvo nustatytas ne paties V. G., o kito asmens iniciatyva, kaip tik rodo, kad V. G. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti apelianto. Gi M. M., aktyviai dalyvaudamas teismo posėdyje ir naudodamasis jam įstatymo suteiktomis teisėmis, pats neprašė teismo pakartotinai iškviesti į posėdį V. Ž., kuri į teismą neatvyko dėl ligos. Pirmosios instancijos teismas iš esmės išanalizavo tas bylos aplinkybes ir įvertino apelianto argumentus, kuriuos jis pakartotinai nurodo apeliaciniame skunde.

M. M. įmonės sutartis su darbo birža ir apelianto nurodytos aplinkybės, kad į jo įmonę atvykdavo dirbti žmonės, siunčiami darbo biržos, nepaneigia bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad V. G. dirbo nelegaliai.

Veika - nelegaliu darbu - daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Pažeidėjas paprastai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

M. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius