Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, atsakovui E. M., trečiojo asmens Utenos vaikų globos namų ir institucijos, teikiančios išvadą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui Utenos vaikų globos namams, institucijai, teikiančiai išvadą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. M. jo nepilnametės dukros P. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovas E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo teismo posėdžio metu (nagrinėjant civilinę bylą žodinio proceso tvarka nebedalyvavo) jis paaiškino, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, nes vaiko neatsisako, tačiau neturi reikiamų sąlygų vaikui kartu gyventi, išvyks dirbti į užsienį, o turėdamas lėšų vaiką sieks susigrąžinti.

Trečiojo asmens Utenos vaikų globos namų nuomone, ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlo neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. M. jo nepilnametės dukros P. V. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR CK 3.156 str. įtvirtintas principas - tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Atsakovo E. M. dukra P. V. gimė (duomenys neskelbtini) jos tėvams nesant susituokus (9-10 b.l.), tėvystė nustatyta Anykščių rajono apylinkės teismo 2005-02-21 sprendimu, taip pat vaikui priteistas išlaikymas iš atsakovo (74 b.l.), vaiko motinai Ž. V. motinos valdžia apribota neterminuotai to paties teismo 2008-01-16 sprendimu (49-50 b.l.), minėto teismo 2006-11-28 sprendimu Ž. V. laikinai apribojus motinos valdžią, dukrai P. buvo nustatyta globa, ji dar iki teismo sprendimo 2006-02-14 įsakymu (70 b.l.) buvo apgyvendinta Utenos vaikų globos namuose, kur gyveno ir ieškinio pareiškimo dienai (68-69 b.l.).

Taigi rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovo dukra jau nuo 2006 metų gyvena Utenos vaikų globos namuose. Nors dar 2005 m. buvo nustatyta, kad atsakovas yra P. tėvas, iš jo priteistas išlaikymas, jis iki šiol vaiko nesusigrąžino, vaikui išlaikymo neteikė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 metų duomenimis (11 b.l.), atsakovas yra įrašytas į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – dalykinio susirašinėjimo tarp institucijų ir susirašinėjimo su atsakovu dokumentai – leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas tebėra abejingas tėviškoms pareigoms ir vaiku visiškai nesirūpina, nes tik nuolat žadėjo vaiką susigrąžinti, tačiau iki pareiškiant ieškinį jokių realių veiksmų neatliko, o išlaikymo vaikui teikimu visiškai nesirūpino, vaiko auklėjime, retkarčiais su vaiku bendraudamas, dalyvavo minimaliai (11-48, 51-62, 66-67 b.l.).

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovas dukros P. teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino ir šiuo metu šių jos teisių užtikrinti negali.

Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovas iki teismui priimant sprendimą nerodė pakankamos iniciatyvos susigrąžinti vaiką. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

LR CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nors atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikas, tačiau, kaip matyti iš atsakovo nurodytų motyvų, jis kol kas nepaisė ir nepaiso dukros P. interesų, nes pirmiausia įgyvendina savo norus, nes gyvena taip, kaip jam atrodo patogiau, jo pastangos gauti darbinių pajamų vaikui išlaikyti nėra pakankamos, jis ketina keletui metų išvykti dirbti į užsienį, o tik paskui susigrąžinti vaiką, kuriam neužilgo sukaks (duomenys neskelbtini) metų, iš kurių jau penktus metus dukra gyvena globos namuose.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, nuosavo būsto neturėjimas ir panašiai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Atsakovo dukros P. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, vaikas išsakė savo pageidavimą toliau likti gyventi Utenos vaikų globos namuose, paaiškino, kad kartu su tėvu gyventi nenorėtų, nes mano, kad jis nesugebėtų ja rūpintis, be to, jis tik pažada, tačiau savo pažadų beveik niekada neišpildo (LR CK 3.183 str. 3d.).

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku: atsakovas nuo 2005 m. (nustatyta tėvystė) kartu su vaiku negyvena, bendrauja minimaliai, jo pats niekada neaugino ir neauklėjo, neteikė ir neteikia vaikui materialinio išlaikymo. Tokie nustatyti faktai yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant visiškai, apriboti neterminuotai, nes atsakovas nuo 2007 metų (jam institucija pranešė duomenis apie vaiko buvimo vietą) realiai neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (LR CK 3.180 str.1-2 dalys). Atsakovui sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukros P. atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 3d.).

Tenkinant ieškinį visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 32,72 Lt ir 133,00 Lt (indeksavus) žyminio mokesčio už reikalavimą apriboti tėvo valdžią (LR CPK 82 str., 85 str.1d. 3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., 496 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 133,00 Lt žyminio mokesčio, 32,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymą pateikti teismui ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.