Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-04-08 · Civilinė byla Nr. 2S-664-360/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-08
Bylos Nr.
2S-664-360/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
Atsakovas
R. L.
Pareiškėjas
L. L.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr. 2S-664-360/2009

Teisėja J. Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorijos 122.3;

110.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. balandžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-13 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos L. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo pateikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti R. L. gyventi atskirai nuo pareiškėjos L. L. ir jų nepilnamečių vaikų, uždraudžiant jam lankytis ir gyventi adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečių vaikų: sūnaus I. L., dukterų I. L. ir R. L., gyvenamąją vietą su motina L. L. bei priteisti laikiną išlaikymą iš R. L. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovas kelia barnius, yra agresyvus, vartoja smurtą prieš pareiškėją bei vaikus, nesirūpina nepilnamečių vaikų auklėjimu, priežiūra bei išlaikymu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-13 nutartimi prašymą tenkino: įpareigojo atsakovą R. L. gyventi skyrium nuo sutuoktinės L. L. ir nepilnamečių vaikų: sūnaus I. L., dukterų I. L. ir R. L., gyvenančių (duomenys neskelbtini), kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-3642-777/2009; nepilnamečių vaikų: sūnaus I. L., dukterų I. L. bei R. L., gyvenamąją vietą, iki bus išnagrinėta ši byla, nustatė su motina L. L.; priteisė iš atsakovo R. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo pareiškimo padavimo dienos (2009-02-10), iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Ieškovei nustatė 14 dienų terminą ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo pateikti. Nurodė, kad siekiant apsaugoti nepilnamečius vaikus bei jų motiną nuo galimo atsakovo smurto bei kitokio žalingo poveikio, atsakovas įpareigotinas gyventi atskirai nuo pareiškėjos ir jų nepilnamečių vaikų, o nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, iki bus išnagrinėta ši byla, nustatė su motina. Kadangi atsakovas nesirūpina vaikais, neteikia jiems išlaikymo, priteisė laikiną išlaikymą po 200 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Teismo nuomone, ši suma yra pakankama tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepranešė atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartimi taikytos net trys laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nemotyvavo, kodėl būtina taikyti šias laikinąsias apsaugos ir priemones ir kaip jų netaikymas pasunkins būsimą sprendimo įvykdymą. Dėl šių priežasčių, apelianto nuomone, nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje. Pažymi, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nebuvo pranešta atsakovui. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas smurtauja šeimoje. Laikinosios apsaugos priemones pažeidžia apelianto kaip tėvo pareigas vaikams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu pareiškėja prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo nereikėjo pranešti atsakovui, nes smurtavimas prieš vaikus ir sutuoktinį parodo atsakovo požiūrį į šeimą. Prašymas dėl laikino išlaikymo yra teisėtas, nes abu tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymi, kad atsakovas traumuoja vaikus, todėl atsakovas negali bendrauti su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė kelias laikinąsias apsaugos priemones, laikytini nepagrįstais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (LR CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas bylos iš esmės nesprendžia. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, o tik įstatymo numatytos laikino pobūdžio priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Išaiškintina, kad vadovaudamasis LR CPK 145 str. 2 d. teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes ir pagal susidariusią situaciją parinko proporcingas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyrium. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos yra galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus fizinę ar psichinę prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma nepriklausomai nuo to, ar kitas sutuoktinis turi kitą gyvenamąją vietą ar ne. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja pateiks ieškinį, kuriuo prašys nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, kuri pasireiškia žiauriu elgesiu su sutuoktiniu ir vaikais. Byloje pateikti duomenys patvirtina šeimoje esančią krizinę situaciją. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, t. y. kad jie privalo gyventi saugioje ir pastovioje aplinkoje, darytina išvada, kad atsakovo gyvenimas kartu su pareiškėja bei vaikais būtų neįmanomas.

Su prieš tai aptartu reikalavimu susijęs ir kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymas – vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su pareiškėja. Pažymėtina, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (LR CK 3.159 str. 3 d.). Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija mano, kad atsakovas pažeidžia vaikų interesus, todėl atskirojo skundo motyvai kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia atsakovo teises bendrauti su vaikais, laikytini nepagrįstais.

Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.198 str., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad tik išnagrinėjus bylą dėl santuokos nutraukimo iš esmės, įvertinamos šalių pajamos ir turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų lieka nepilnametis vaikas, padalijęs santuokos metu įgytą turtą, teismas galutiniu sprendimu nustato išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį bei formą. Teismas spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisdamas po 200 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui tinkamai įvertino susidariusią situaciją. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6. 461 str. 2 d. priteistas išlaikymas ir taip mažesnis, todėl darytina išvada, kad didžiąją išlaikymo dalį teikia nepilnamečių vaikų motina.

Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad teismas pažeidė LR CPK 148 str. 1 d. reikalavimus, nes laikinąsias apsaugos priemones taikė atsakovui nepranešęs apie teismo posėdį. Pažymėtina, kad galimybė spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešant atsakovui yra numatyta įstatymo (LR CPK 148 str. 1 d.), todėl nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime neįrodo šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, kad atskirajame skunde atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų, kurių neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurie būtų galėję nulemti kitokį teismo procesinį sprendimą.

Vadovaujantis šiais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (LR CPK 337 str. 1 p.), kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 290–291 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-13 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė Bronius Valius