Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-23 · Administracinė byla Nr. I-643-561/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
I-643-561/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04564-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-643-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04564-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,dalyvaujant pareiškėjui E. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. R. su kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad po 2012 m. sausio 5 d. Kalėjime kilusio gaisro patyrė žalą. Pareiškėjas paaiškino, jog gaisro metu degė I korpusas, o jis buvo kameroje Nr. 257. Kalėjimo administracija daugiau kaip 2 val. nesiėmė evakuacinių veiksmų.

Kitas pareiškėjo nusiskundimas – 2012 m. žiemą buvo trūkęs šiluminis vamzdis, dėl to 2 paras teko būti stipriame šaltyje be šildymo įrenginių, o tuo metu pareiškėjas sirgo bronchitu.

Dėl šių Kalėjimo veiksmų patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus ir pažeminimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad gaisro metu Kalėjimo pareigūnai, siekdami kiek įmanoma greičiau padaryti viską, kad gaisras būtų likviduotas, kad būtų evakuoti suimtieji, veikė, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Atsakovės teigimu, pareiškėjas, kilusio gaisro metu buvo patalpintas kameroje Nr. 257, esančioje I korpuso 7 priežiūros poste (2 aukštas). Pabrėžė, kad ekstremali situacija buvo susidariusi I korpuso priežiūros postuose Nr. 4, 5, 10, 11, todėl pareiškėjo teiginius, jog dėl kilusio gaisro patyrė sveikatos sutrikimų, laikė visiškai nepagrįstais.

Paaiškino, kad visi pareigūnai buvo instruktuoti, kokius veiksmus turi atlikti lokalizuojant susidariusią ekstremalią situaciją. Po instruktažo buvo pradėta asmenų evakuacija. Vertinant pirminės apžiūros duomenimis, asmenys pagal sveikatos būklę buvo skirstomi į tuos, kuriems buvo būtina neatidėliojant suteikti bendrąją medicininę pagalbą bei į tuos asmenis, kurių sveikatai nebuvo padaryta žalos. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai, baigę skirstyti asmenis pagal jų sveikatos būklę į pasivaikščiojimo kiemelius ar į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, toliau stebėjo bendrą evakuotų asmenų būklę. Evakuotiems asmenims buvo išdalinti pledai bei kiti šilumą teikiantys apsiaustai, taip pat dalinamas geriamas vanduo.

Pabrėžė, kad gražinant asmenis į gyvenamąsias kameras, apie ekstremalią situaciją buvo informuotas Vilniaus visuomenės sveikatos centras, kuris atliko uždūmintų patalpų vertinimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad grąžinus asmenis į gyvenamąsias kameras, jie pakartotinai buvo apžiūrėti medicinos darbuotojų. Nuteistuosius lankė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, psichologinės tarnybos specialistai informavo ekstremalios situacijos metų nukentėjusių asmenų artimuosius, taip pat teikė reikalingą psichologinę pagalbą įstaigoje laikomiems asmenims, nukentėjusiems susidariusios situacijos metu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros specialistų, nusiskundimų neturėjo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad duomenų apie tai, kad 2012 metais būtų užfiksuotas šildymo sistemos gedimas, neturi.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu (t. 1, b. l. 104–131) pareiškėjo E. R. skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 830 eurų neturtinės žalos atlyginimo už 247 paras, praleistas dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2013 m. balandžio 15 d., o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 830 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. paliko nepakeistą. Bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl gaisro ir šildymo sistemos gedimo pasekmių grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 1, b. l. 152–178).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, kuri jam padaryta dėl netinkamų Kalėjimo pareigūnų veiksmų 2012 m. sausio 5 d. vykusio gaisro metu bei 2012 metais įvykusio šildymo sistemos gedimo (t. 1, b. l. 1–3).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (Kalėjimo) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Gaisras – „nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai“, kurį gesinant „bei gelbstint žmones ir turtą gaisro metu, šio bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės“ (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis; 4 straipsnis).

Byloje duomenų, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo pažeidęs reikalavimus, keliamus gaisrų prevencijai ir dėl to būtų kilęs gaisras, ar kad būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius žmonių gelbėjimą gaisro metu, nesurinkta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad kilusio gaisro metu buvo sužalotas ar patyrė išgyvenimus, kurie pablogino jo sveikatos būklę, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl teisės į žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių būtų teikęs skundus dėl netinkamo pareigūnų elgesio gaisro metu bei nesuteiktos medicininės pagalbos ar apžiūros, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ambulatorinių ligonių registracijos žurnalas patvirtina, kad pareiškėjas jokių nusiskundimų po gaisro neturėjo (t. 1, b. l. 195–196A).

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apie ekstremalią situaciją buvo informuotas Vilniaus visuomenės sveikatos centras, kuris surašė patikrinimo aktą Nr. 13 (13-3)-13.16-6 ir nurodė, kad atlikta operatyvinė kontrolė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dėl jame įvykusio gaisro pasekmių. Kalėjimo administracijai nurodyta nedelsiant atlikti koridorių ir kamerų valymo darbus, pagal galimybes išvalyti ventiliacijos angas ir kanalus, atlikti rūsio, kuriame kilo gaisras, patalpų valymo darbus, pašalinti nuodėgulius, aprūpinti pakankamu kiekiu valymo ir plovimo priemonių šiems darbams atlikti ir apie gaisro padarinių likvidavimą pranešti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (t. 1,b. l. 193A–193). Iš 2012 m. sausio 6 d. cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch 99-Ch 102 matyti, kad atlikti cheminiai tyrimai tikslu nustatyti vandenilio chlorido (druskos rūgšties) ir anglies monoksido kiekį patalpose. Pažymėtina, jog minėtame Vilniaus visuomenės sveikatos akte kitokių nurodymų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai neduota.

Teismas daro išvadą, kad byloje yra neįrodyta, jog Kalėjimas 2012 m. sausio 5 d. kilusio gaisro metu pažeidė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Teismo vertinimu, gaisras, kaip reiškinys, yra susijęs su padidintu emocijų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų ir pan., atsiradimu, tačiau jis nėra susijęs su asmenybės pažeminimu, asmens reputacijos pablogėjimu ir pan., todėl darytina išvada, kad pareiškėjo gaisro metu patirti emociniai išgyvenimai CK 6.250 straipsnio 1 dalies taikymo prasme jam nepadarė neturtinės žalos, kuri kokiu tai būdu turėtų būti kompensuota.

Dėl šildymo sistemos gedimo pažymėtina, kad į bylą pateikta Kalėjimo Ūkio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 24-6894 patvirtina, kad 2012 metais nebuvo užfiksuotas šildymo sistemos gedimas. Atsižvelgiant į tai, ir šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Kalėjimas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius Kalėjimo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (Kalėjimo) neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas