- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 1-92-572/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01068-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Kuzmienė
- Nukentėjusysis
- V. U., S. U.
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorei L. M.-V., nukentėjusiesiems V. U., S. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. Š. 2010 metų rugpjūčio 26 dieną, apie 16.30 val. Alytaus mieste, nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), su peiliu rankose užpuolė buto savininkę V. U. ir jos sūnų S. U., sakydamas " papjausiu", tokiu būdu grasino nužudyti V. U. ir S. U., ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, nes buvo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d. apie 16.30 val. grįžo iš darbo ir tuo metu atėjo buto savininkė. Jis buvo neblaivus. Šeimininkė norėjo jį išvaryti iš buto, bet jis nėjo. Tada ji pasikvietė sūnų, o šis pradėjo skambinėti savo draugams. Išsigando, kad bus „subaladotas“, todėl pagriebė peilį ir juos išsivijo. Peilio geležtę laikė atsukęs į buto šeimininkę ir jos sūnų, tačiau nuo jų stovėjo keleto metrų atstumu, arčiau priėjęs nebuvo. Jiems išėjus, užsirakino duris.
Nukentėjusioji V. U. parodė, kad jai priklauso butas , esantis (duomenys neskelbtini). 2010-08-26 jai paskambino kaimynai ir pasakė, kad jos bute gyvenantis nuomininkas baladojasi, neša kažkokius daiktus. Ji nuėjo pasižiūrėti. Susitiko sūnų S., kuris pasisiūlė eiti kartu su ja. Netoli namo susitiko nuomininką, kurio paklausė ką jis daro. Nuomininkas buvo labai neblaivus ir atsakė, kad išsikrausto. Visis kartu nuėjo į butą. Sūnus liko stovėti tarpduryje, o ji įėjo į buto vidų ir atsistotojo prie virtuvės durų. Kaltinamasis ją išvadino negražiais žodžiais, liepė laikyti maišą, o jai atsisakius tai daryti, rėkdamas „kurvas papjausiu“ žaibiškai nubėgo į virtuvę, griebė peilį ir užsimojo į juos. Jis sūnum pabėgo ir iš laiptinės pusės užrėmė duris. Jiems pabėgus, kaltinamasis duris užsirakino. Kilo didelis šurmulys, iš kažkur atsirado sūnaus draugas. Atvykus policijos pareigūnams,. Ji pasakė, kad kaltinamasis turi peilį. Ji mano, kad jai buvo kilęs realus pavojus, nes kaltinamasis elgėsi labai agresyviai, tikrai būtų dūręs, galėjęs net nužudyti, žiūrint į kur būtų pataikęs. Prašo priteisti 1800 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis gyvendamas jai priklausančiame bute apgadino daug baldų ir duris. Baldai ir durys apgadintos ne tą įvykio dieną, o anksčiau. Neturtinę žalą sudaro raminamųjų vaistų pirkimas, nerimas, baimė, įtampa. Dažniau nei iki šio įvykio svaigsta ir galva. Po įvykio blogai miega, nors lengvų miego sutrikimų turėjo ir anksčiau.
Nukentėjusysis S. U. parodė, kad 2010-08-26 apie 16.30val. eidamas iš mesto susitiko mamą bei nuėjo kartu su ja į butą, kurį mama yra išnuomavusi. Mama įėjo į vidų, o jis liko tarpduryje. Kaltinamasis lakstė po butą, rėkavo, koliojosi. Kai mama nesutiko palaikyti maišo, kaltinamasis pasakė „kurvas papjausiu“ ir užsimojo peiliu. Tai pamatęs, griebė mamą ir uždarė duris bei jas laikė. Draugų nekvietė. Kaltinamasis agresyviai elgėsi ir iki paimant peilį. Jis su kaltinamuoju nešnekėjo, visą laiką tylėjo. Mano, kad jis pirmiausia būtų dūręs mamai, nes ji stovėjo arčiau. Išsigando, todėl išėjo iš buto,. Duris laikė, kad kaltinamasis nesivytų. Civilini ieškinio nereiškia, nes žala nebuvo padaryta.
Liudytojas V. B. parodė, kad vyko pagal iškvietimą. Prie buto durų pasitiko du vaikinai ir moteris. Buvo paaiškinta, kad nuomininkas puolė su peiliu. Buto duris atidaręs vyriškis rankoje laikė peilį, kurį išmetė jiems paliepus. Įsitikinęs, kad policija, įsileido į butą. Buvo agresyvus buto šeimininkės atžvilgiu, ją koliojo. Nuomininkas buvo labai girtas, matėsi, kad geria ne pirma diena, jautėsi kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai.
Liudytojas G. J., kad buvo iškvietimas į Topolių g. Nuvykęs su kolega V. B., prie durų rado moterį ir du vaikinukus. Vyriškis atidarė duris, pamatęs juos, numetė peilį. Vyriškis buvo neblaivus, buvo susinervinęs. Buto savininkė pasakojo, kad jis jai grasino peiliu.
Liudytojas G. G. parodė, kad eidamas namo nuo mokyklos stadiono, pamatė būrį vaikų ir sustojo pažiūrėti ir pamatė klasioką. Iš jo sužinojo, kad vyksta buitinis konfliktas. Į buto vidų nebuvo įėjęs, stovėjo tarpduryje. Bute buvęs vyriškis triukšmavo, pyko, vėliau pasiėmė, kad pasiims peilį. Taip pasakęs, nuėjo į virtuvę ir pasiėmė vidutinio dydžio virtuvinį peilį bei jį laikė atsukęs į dursi. Svajūnas su mama išbėgo ir užtrenkė duris. Mano, kad pavojus buvo realus, nes tas vyriškis galėjo sužaloti.
Iš 2010-08-26 patvirtina, kad nukentėjusioji V. U. apie grasinimą nužudyti pranešė Alytaus apskrities VPK darbuotojams. (b.l.8).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3559 patvirtina, kad G. Š. po nusikaltimo padarymo buvo nustatytas 5,63 prom. Girtumas (b.l.9).
2010-11-02 akistatos protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji V. U. akistatos su G. Š. metu patvirtino apklausos metu nurodytas nusikaltimo jos atžvilgiu aplinkybes. (b.l.22-23).
Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. Š. aktyviais veiksmais, t.y. pranešdamas tiesiogiai nukentėjusiesiems žodžiu, kad juos papjaus bei paimdamas peilį ir jo geležtę nukreipdamas į nukentėjusiuosius, grasino nukentėjusiesiems V. U. ir S. U.. Grasinimas buvo konkretus ir realus, nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad bus realizuotas, nes kaltinamasis buvo stipriai girtas, elgėsi agresyviai. Būtent kaltinamojo agresyvumas leido nukentėjusiesiems suprasti, kad grasinimas realus. Kaltinamasis pripažino, kad norėdamas V. U. su sūnumi išsivyti iš buto, pasiėmė peilį ir juo užsimojo, t.y. suvokė, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. požymius.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9p.).
Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. (BK 11 str.). G. Š. anksčiau neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas., nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje. Parenkant bausmę, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo turtinę padėtį. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė.
Nukentėjusioji pareiškė 1800 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis G. Š. jokios turtinės žalos nepadarė, šį faktą pripažino ir pati nukentėjusioji V. U.. Ji nurodė, jog reiškia civilinį ieškinį dėl žalos, kuri buvo padaryta iki nusikaltimo padarymo. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu, nes turtinė žala padaryta ne nusikaltimu. (BPK 115 str.).
Nukentėjusioji prašo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Tačiau nukentėjusiosios nurodyta 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajai nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai, taip pat nustatyta, kad nemiga ją kamavo ir iki šio nusikaltimo padarymo. Nukentėjusioji teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog po šio nusikaltimo padarymo stipriai pablogėjo jos sveikata ar kad jai buvo skiriamas koks nors specialus gydymas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji V. U. dėl praeityje patirto autoįvykio yra iš dalies nedarbinga ir dėl liekamųjų reiškinių dažnai lankosi gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nedirba, neturi pajamų bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nukentėjusiajai priteistina 700 Lt dydžio kompensacija už padarytą neturtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti jam septynis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti V. U. iš G. Š. 700,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.