Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-75-576/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
A18.-75-576/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A-75-576/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02351-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei, Markui Dobrovolskiui, Laimai Avižienytei, Olgai Saveljevai, Valentinai Solovejienei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, nedirbančio, neregistruoto darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 02.10 val., sustabdžius automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi įžūliai ir pareigūnams pasipriešino, dėl ko jam buvo uždėti antrankiai. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. teismo šaukimu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Jam neatvykus į 2018 m. balandžio 3 d. teismo posėdį, nepranešus neatvykimo priežasčių, vadovaujantis LR ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla baigta nagrinėti jam nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad jis važiavo su draugu, automobilį vairavo T. S., o dar vežė draugą Arnoldą. Jis pats sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Priešais važiavo policijos pareigūnai, jie prasilenkiant pradėjo šviesti žibintuvėliu į juos. Nuvežę draugą po 20-30 min. tuo pačiu keliu su T. S. važiavo atgal. Pamatė tuos pačius pareigūnus, išsukančius iš kiemo prie „IKI“, jie vėl prasilenkė ir pareigūnai prasilenkiant vėl dviese švietė žibintuvėliais. Pareigūnai nuvažiavo iki sankryžos, apsisuko, pradėjo juos vytis ir sustabdė. Priėjo abu pareigūnai: vienas vyresnis prie jo draugo, kitas jaunesnis - prie jo. Prie jo priėjęs pareigūnas neprisistatė. Jis atidarė langą, pareigūno paklausė, kokios problemos. Pareigūnas pradėjo šaukti, paklausė, kas jam yra. Jis atsakė, kad jam nieko nėra, paklausė, kam reikia šviesti jam žibintuvėliu į akis. Prie jo priėjęs pareigūnas liepė jam išlipti iš mašinos, pateikti dokumentus. Jis atsakė, kad dokumentų neturi, nes jo automobilis yra kieme, paklausė, kas atsitiko. Pareigūnas liepė neklausti, o lipti iš mašinos. Tada liepė viską išimti iš kišenių. Jis viską išėmė iš kišenių. Pareigūnas nieko nesakęs pradėjo kišti rankas į jo džinsų kišenes. Jis pasitraukė ir paklausė, ką pareigūnas daro. Pareigūnas jį pastūmė prie automobilio. Tada pradėjo jį laužyti šis ir pribėgęs kitas pareigūnas. Visa tai vyko apie penkias minutės. Jį paguldė ant žemės, suplėšė drabužius, striukę, švietė žibintuvėliu į akis, uždėjo antrankius, nuvežė į policijos komisariatą. Jis policijos pareigūnų veiksmų neskundė. Jis vykdė visus pareigūnų nurodymus, tik paklausė, kokia yra problema. Tris kartus klausė, kas atsitiko, bet jam nieko neatsakė. Jam surašė protokolą dėl to, kad jis bandė aiškintis, kodėl juos sustabdė. Kodėl juos sustabdė, taip ir nepasakė, vairuotojui protokolo nesurašė. Jam pasakė, kad sėdėtų ir tylėtų. Jis nesėdėjo ir netylėjo. (b.l. 14-15)

Liudytojas Ž. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis neprisimena įvykio. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l. 4), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Įtarimą jiems sukėlė tai, kad jie jau trečią kartą matė tą automobilį, važinėjantį po tą rajoną. Vieną kartą važiuodami prasilenkė, po to antrą kartą, tada susitiko trečią. Jie sustabdė automobilį, nes pasitaikė atvejų, kad pakankamai prabangiais automobilių modeliais važinėja vagys iš automobilių. Transporto priemonė buvo sustabdyta būtent dėl to, kad sukėlė įtarimą, jog joje gali būti asmenys, linkę daryti nusikalstamas veikas. Per naktį tokių sustabdoma 10-20 automobilių. Jie priėję prie automobilio prisistatė, automobilis buvo su policijos skiriamaisiais ženklais, pareigūnai su uniformomis, jie negalėjo sukelti įtarimų, kad yra ne policijos pareigūnai. Automobilis sustabdytas švyturėlių pagalba. Jie išsuko iš Lūžių gatvės į kairę, o jie važiavo tiesiai, greitis buvo mažas. Kadangi yra naktis, policijos pareigūnas prieidamas prie transporto priemonės, šviečia žibintuvėliu, kad matytų, kiek asmenų automobilyje, kur jų rankos. Tai daroma saugumo sumetimais. Į važiuojantį automobilį žibintuvėliu nešvietė, tai daryti nereikalinga, nes apšviečia kitą automobilį jų automobilio žibintais. Vairuotojas elgėsi adekvačiai. Jie būtų pabendravę su vairuotoju, išsiaiškinę, kad jis gyvena tame rajone, ir nekliudę keleivio, tačiau šalia sėdėjęs žmogus pradėjo elgtis labai agresyviai ir iššaukiančiai. Tik priėjus keleivis pradėjo reikšti pretenzijas, ko čia sustabdėt, kas jūs čia tokie, iš karto pradėjo veltis į konfliktą. Kilo įtarimas, kad jis tuo nori nukreipti dėmesį nuo vairuotojo. Toks dėmesio nukreipimas būdingas asmenims, linkusiems nusikalsti. Paskui jį sulaikę ir apžiūrėję transporto priemonę, nieko įtartino nerado. Gal asmuo buvo apsvaigęs, todėl ir susidarė problemos. Vairuotojui protokolas nebuvo surašytas. Jis asmeniškai bendravo su vairuotoju. (b.l. 20-21)

Liudytojas M. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su automobiliu tą naktį prasilenkė ne vieną kartą. Jis važinėjo Justiniškių mikrorajone. Jie vieną kartą jį mėgino apsisukę pavyti, bet nespėjo, nes automobilis padidinęs greitį nuvažiavo. Asmenys iš Rygos g. suko į Taikos g. ir kai jie privažiavo prie jų, prasilenkiant asmenys susižvalgė, pamatę, kad pareigūnai į juos žiūri, padidino greitį ir nuvažiavo. Kai antrą ar trečią kartą pamatė, sustabdė. Pas juos ant tarnybinio automobilio prie šviesų ir garso sirenos yra įmontuoti prožektoriai, kurie yra skirti šviesti į šonus. Gal tuo metu, kai priartėjo prie jų, prožektorius galėjo šviesti, bet jis nėra tokio galingumo, kad vairuotojui sukeltų nepatogumų. Automobilis buvo sustabdytas, panaudojant garso ir šviesų sirenas. Įjungus šviesų sireną, vairuotojas privalo sustoti į dešinį kelkraštį. Stabdomas vairuotojas sustojo. Negali atsakyti, ar buvo per garsiakalbį šnekėta sustoti. Jis bendravo su keleiviu, o porininkas - su vairuotoju. Vairuotojas vykdė visus reikalavimus, pateikė dokumentus, leidosi apžiūrimas. Reikalavimus keleiviui jis reiškė. Priėjęs prie jo prisistatė. Dokumentą visada visų prašo pateikti. Asmuo pradėjo bendrauti pakeltu tonu, sakydamas, kodėl juos sustabdė, kad negalima stabdyti ir panašiai. Priėjęs pabeldė paprašydamas atidaryti duris, asmuo į reikalavimą nereagavo. Tada pats atidarė duris ir asmuo pradėjo įžūliai bendrauti, sakydamas, kad jis neturi teisės to daryti. Kiekvieną kartą prieš tikrinant asmenį, paklausia, ar jis neturi prie savęs ar automobilyje draudžiamų daiktų. Paprašė jo sudėti turimus daiktus iš kišenių. Asmuo padėjo telefoną, dar kažką. Visada įspėja, kad bus tikrinamos kišenės. Įspėjo ir šį kartą. Pradėjo jį tikrinti, asmuo nenorėjo, kad jį tikrintų, todėl sudavė jam per ranką, bandė jį nustumti. Jis pareikalavo jo nusiraminti, padėti rankas ant kapoto, kad matytų, įtardamas, jog asmuo gali turėti ką nors paslėpęs kišenėse. Asmuo nevykdė reikalavimo, atsisėdo į automobilį. Kadangi jis prarado asmens kontrolę, galvojo, kad jis paims kažkokį draudžiamą daiktą iš automobilio, todėl buvo panaudoti koviniai veiksmai, asmuo pargriautas ant žemės. Kiek pamena, keleivis buvo išgėręs ir gal tai įtakojo jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 18ANP-115779124-17, policijos registruojamų įvykių pažyma, policijos pareigūnų M. B. ir Ž. A. tarnybiniais pranešimais, liudytojų M. B. ir Ž. A. parodymais, iš dalies pažeidėjo paaiškinimu.

Policijos pareigūnų M. B. ir Ž. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 26 d. patruliuojant apie 02.10 val. pastebėjo iš Lūžių g. į Justiniškių g. važiuojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ir keleivis atrodė įtartinai. Justiniškių gatvėje sustabdžius minėtą automobilį, Ž. A. priėjo prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), o M. B. prie keleivio – V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Keleivio vietoje sėdintis V. J. tik priėjus pradėjo elgtis įžūliai, bendrauti pakeltu tonu. M. B. paprašė asmens išlipti iš automobilio ir paklausė, ar jis neturi draudžiamų daiktų. Asmuo nieko neatsakė, tuomet paprašė sudėti iš kišenių turimus daiktus. Asmuo išėmė telefoną ir pasakė, kad nieko neturi. Jam pradėjus tikrinti kišenes, t.y, įkišus ranką į kišenę, asmuo savo ranka trenkė jam į ranką ir alkūne pamėgino jį nustumti. Įtardamas, kad asmuo gali kažką slėpti, M. B. liepė padėti rankas ant automobilio, kad negalėtų pasišalinti. V. J. įlipo į automobilį ir atsisėdo, į reikalavimus išlipti nereagavo, dėl to jėga buvo ištrauktas iš minėto automobilio, paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Asmuo pradėjo grasinti, kad pareigūnas dėl to labai pasigailės, nežino, su kuo susidūrė, jis valdžioje turi daug pažįstamų, todėl sugadins jo karjerą. (b.l. 3-4)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog važiavo su draugu, prasilenkė su policija, kuri jiems važiuojant pašvietė prožektoriumi į akis ir nuvažiavo toliau. Jie išleido draugą ir važiavo atgal. Vėl prasilenkė su ta pačia policija. Ji vėl važiuojant pradėjo šviesti iš mašinos žibintuvėliu, pamatė, kad apsisuka, pasivijo ir sustabdė. Iš keleivio pusės priėjo policininkas, neprisistatė, nepasakė priežasties, dėl ko stabdo, pradėjo agresyviai keiktis ir paprašė išlipti iš mašinos, ištraukti viską iš kišenių. Jis ištraukė ir paklausė, kokiu pagrindu. Pareigūnas pradėjo jį stumdyti ir lįsti į kišenes. Jis atsitraukė, pareigūnas pradėjo jį stumti į mašiną, sakydamas, kad dabar jis pamatysiąs kas bus. Priėjo kitas pareigūnas ir pradėjo jį traukti už drabužių, plėšti drabužius, paguldė kaip kokį bomžą ant šlapio šaligatvio, uždėjo antrankius, nieko nepaaiškino, kas už ką. Po to patikrino draugo mašiną, draugą paleido, o jį nuvežė į nuovadą. Sakė, kad pradėjo stumdyti, bet to nebuvo, tai gali patvirtinti draugas, sėdėjęs mašinoje ir viską matęs. (b.l. 8)

LR Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus vieni iš policijos veikos uždavinių – asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija. Vykdydama šiuos uždavinius, ji organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones.

Atsižvelgiant į šiuos uždavinius ,Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 21.1 ir 21.2 punktuose numatytos patruliavimo metu taikomos priemonės: ypatingą dėmesį skirti sektoriaus biuletenyje nurodytoms kriminogeninėms, rizikos zonoje esančioms vietoms; pastebėjus asmenis, kurie sistemingai stebi arba stebi panaudodami vaizdo, garso fiksavimo priemones parduotuves, bankomatus, žmones, juos seka, apžiūrinėja pastatytas transporto priemones, bando patekti į užrakintas daugiabučių namų laiptines, apžiūrinėja, stebi individualių gyvenamųjų namų, vienkiemių teritorijas, nešasi įtartinus daiktus ar kitaip įtartinai elgiasi, nevaržant asmens teisių ir laisvių, bandyti nustatyti įtartinai besielgiančių asmenų tokio elgesio tikslus. Pastebėjus, kad šie asmenys padarė teisės pažeidimą arba yra pagrindo manyti, kad jie kėsinasi (ruošiasi) padaryti ar padarė teisės pažeidimą, juos sulaikyti teisės aktų nustatyta tvarka. Šio teisės akto 22.4 punktas suteikia teisę policijos patruliams sustabdyti transporto priemonę ir tikrinti vairuotoją, kai įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo ar dalyvauja darant teisės pažeidimą.

LR Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.

LR ANK 595 straipsnio 1 dalies 4 dalis suteikia teisę administracinį nusižengimą tiriantiems pareigūnams, taip pat siekiant užkirsti kelią administraciniams nusižengimams atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą.

Abu teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai M. B. ir Ž. A. nurodė, kad jiems sukėlė įtarimų automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančių asmenų veiksmai: jie patruliavimo maršrute net kelis kartus susitiko šį automobilį, kuris važinėjo po kvartalą gilios nakties metu, tuo keldamas įtarimą dėl savo tikslų, kad juo važiuojantys asmenys gali daryti nusikalstamas veikas ar kitokius teisės pažeidimus, todėl automobilį sustabdė patikrinti. Tokią teisę jiems suteikia minėtas Patrulių veiklos instrukcijos 22.4 punktas. Abu pareigūnai nurodė, kad automobilio keleivio V. J. elgesys buvo iš karto iššaukiantis ir neadekvatus, jis labai priešiškai sureagavo į sustabdymą, pradėjo veltis į konfliktą, tuo sustiprindamas jų įtarimus. Nusprendus atlikti asmens apžiūrą, jis nesileido apžiūrimas, trenkdamas patruliui M. B. per ranką, jį atstumdamas, nevykdė reikalavimo padėti rankas ant kapoto, vietoj to įlipo į automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje neneigė, kad jis neleido atlikti kišenių apžiūros. Tokie veiksmai vertintini kaip policijos pareigūno reikalavimų nevykdymas. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad iki sustabdymo automobilio keleiviai realiai jokio nusižengimo nepadarė. Policijos pareigūnai turi pareigą patruliavimo metu tikrinti įtarimą keliančius asmenis, automobilius, kad užtikrintų visuomenės saugumą, užkardytų galimai daromas nusikalstamas veikas. Tikrinamiems asmenims adekvačiai reaguojant į patikrinimą, šiems tikslams įgyvendinti pakanka ir pokalbio, tačiau V. J. reaguojant perdėtai emocingai ir konfliktiškai, jis savo elgesiu paskatino pareigūnus jo atžvilgiu taikyti platesnes priemones – asmens apžiūrą, idant įsitikinti, kad jis nenukreipia pareigūnų dėmesio nuo kokių nors teisės pažeidimo požymių.

Kadangi V. J. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) teisėto reikalavimo nusiraminti, padėti rankas ant kapoto, neleido atlikti asmens paviršinės apžiūros, suduodamas pareigūnui per ranką ir jį nustumdamas, jo veika kvalifikuotina kaip LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į ypatingą situaciją, jog dėl teisės aktų nežinojimo V. J. klaidingai vertino policijos pareigūnų įgaliojimus nagrinėjamu atveju, laikytina, jog LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija nėra adekvati ir proporcinga esamai situacijai, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, V. J. skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 24 str., 34 str., 629 str., 635 str., 636 str., 646 str., teismas

nutarė:

pripažinti V. J., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras(Teisėja A.V.)Teisėja Nida Vigelienė2018 m. balandžio 9 d.