Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

Kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui: ji 2012 m. spalio mėn. 9 d., apie 14.49 val., esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 m, vairuodama automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Klaipėdos m., Taikos prospektu, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, antra eismo juosta, prieš nereguliuojamą sankryžą su Naujakiemio gatve nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai tuo metu ta pačia kryptimi trečia eismo juosta važiavusi transporto priemonė sustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų ir partrenkė per perėją jai iš kairės ėjusią pėsčiąją V. V. Ž.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V.V. Ž. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais I. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-06-06 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 38 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji I. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Teigė, kad toks įvykis jai nutiko pirmąsyk. Ji važiavo Taikos prospektu, prieš ją važiavo mašina, kuri staigiai sustabdė perėjoje, ji taip pat pristabdė, tada pamatė iš kairės pusės perėjoje iššokančią moterį iš už kitos mašinos, moteris atsitrenkė į jos automobilio kampą. Jai atvažiuojant prie pėsčiųjų perėjos, nebuvo žmonių. Ta moteris bėgo skersai per kelią. Ta moteris prabėgo priešais stovinčią mašiną, priekyje važiavusiam automobiliui matomumas buvo iš kairės. Ta moteris atsitrenkė į jos automobilį, iš inercijos nubėgo dar į priekį, pritūpė ir atsisėdo. Ji išlipo iš automobilio, priėjo prie moters, padėjo jai atsistoti, pasodino į savo automobilį. Moteris automobilyje sakė, kad jos sūnaus gimtadienis, nusipirkusi gėlę bėgo sūnaus pasveikinti. Ta moteris sakė, kad galvojo bėgs ir jei duos dievas, tai jai duos į pakinklius. Pripažįsta savo kaltę, kad sustojus prieš perėją kitam automobiliui, ir ji turėjo sustoti. Tačiau neaišku, kodėl sužalojimai nukentėjusiajai nustatyti taip vėlai, ant nukentėjusiosios kūno įbrėžimų nebuvo. Ji su specialisto išvadomis nesutinka, nes sužalojimai nenustatyti po mėnesio laiko. Su nukentėjusiąja bendravo, ji jos nuoširdžiai atsiprašė. Ji jai pasiūlė kreiptis į draudimą, tačiau nukentėjusioji sakė, kad jokių lūžių nėra, sakė, kad jai užteks žalos atlyginimo 1000 Lt, kai gaus draudimo išmoką tada minusuos tą sumą ir ji atsiskaitys. Paskui po kurio laiko nukentėjusioji paskambino, sakė, kad yra stuburo lūžimas, ji tuo metu buvo reabilitacijoje ir sakė, kad po savaitės atvažiuos. Mano, kad žalą turi atlyginti draudimas, o Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato pareigos palikuoniams mokėti. Su J. J. ieškiniu ji nesutinka. Kai sužinojo, kad nukentėjusioji mirė, jai pačiai pablogėjo sveikata.

Civilinė ieškovė J. J. teisminio nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad buvo jos brolio gimtadienis, tą dieną tarėsi pasiimti mamą ir važiuoti pas brolį į gimtadienį. Paskambinusi tėčiui, sužinojo, kad mama ligoninėje. Ištyrė traumatologai ligoninėje, lūžimų nenustatė, mamai siūlė pasilikti tik dėl kraujo šlapime, tačiau mama dirbo daug metų ligoninėje, todėl žinojo, kad lovos rėžime gulėti ir šaldyti tas vietas reikia. Namuose mama nuolat po įvykio leidosi vaistus nuo skausmo, kai susileisdavo vaistų, pagerėdavo. Ji įtikino mamą, kad reikia tirtis, nes skausmai nesiliovė. Tada ji mamą nuvežė į ligoninę, padarė tyrimus, traumatologas nustatė 4 slankstelio lūžimą, gaktikaulio lūžimą, buvo neurologo konsultacija. Tik tada sužinojo, kad mamai yra osteoporozė, anksčiau to neįtarė, mama visada buvo aktyvi ir veikli. Gruodžio 8 dieną rekomendavo korsetą nešioti, jis buvo spec. užsakymu pagamintas. Rekomendavo stuburo fiksavimo operaciją. Buvo jau kaulai sugiję ir daugiau gydimo nedarė. Neturtinės žalos prašo dėl mamos patirtų sužalojimų, nes jai buvo apribotas judėjimas, gulimas rėžimas. Tik jie patys galėjo pas mamą atvažiuoti. Mama patyrė dvasinusius išgyvenimus, buvo nuvargusi, visą laiką kentė skausmus, ji buvo aktyvi moteris. Su mama buvo glaudūs ryšiai. Susimatydavo su mama kas savaitę, skambindavosi dar dažniau. Iki įvykio mama neturėjo net medicininės kortelės, nesiskundė nugaros skausmais. Po auto įvykio, kai grįžo iš ligoninės, ji mamą lankė namuose, mama vos išlipo iš mašinos, skaudėjo, šaldė sumušimo vietą, nupirko vaistų nuo skausmo ir paguldė į lovą. Iš draudimo išmoką mama gavo gruodžio 2 d. Savo ieškinį palaiko, žalą patyrė visi šeimos nariai, nes dėl patirtos mamos traumos visi pergyveno, neteko galimybės bendrauti ir džiaugtis įprastais dalykais kartu su mama.

Liudytojų L. R. ir T. V. 2015-01-28 teisme jau duotus parodymus, naujos sudėties teismas, proceso dalyviams neprieštaraujant balsu perskaitė ir pakartotinai šių liudytojų į teismą nebekvietė (BPK 276 str. 5 d.).

Liudytoja L. R. teisiamojo posėdžio vykusio 2015-01-28 metu parodė, jog nepažįstu kaltinamosios, buvo mašinų stovėjimo aikštelėje prie „Rimi“ parduotuvės, sėdėjo automobilyje, pasižvalgė, pamatė prie perėjos stovinčią moterį, tada išgirdo duslų garsą, pakėlė akis, pamatė prieš mašiną krentančią moterį. Mašinos greitis buvo nedidelis. Paties smūgio nematė. Moteris įėjo į pėsčiųjų perėją pirmoje juostoje. Buvo didelis džipas, kelias šlapias, šviesu, nelijo lauke, tas džipas partrenkė moterį, nors stabdė, tačiau kelias šlapias, nesustabdė. Nepamena, ar džipas važiavo su šviesomis, tik po to neįsijungė avarinių signalų. Pasiėmusi pledą nukritusiai moteriai, nuėjo padėti, tačiau vairuotoja pati išlipo ir padėjo atsikelti, pasisodino į savo automobilį, todėl ji grįžo atgal į savo mašiną. Atvyko policija užrašė ją kaip liudytoją. Tuščios buvo kitos eismo juostos, kitų pėsčiųjų nematė. Buvo labai mažas eismo judėjimas. Ji buvo susikoncentravusi į kryžiažodžius.

Liudytoja T. V. teisiamojo posėdžio vykusio 2015-01-28 metu parodė, jog ji ir dar trys vaikinai ėjo iš Poilsio gatvės per pėsčiųjų perėją. Stovėdama salelėje, ji pamatė, kaip krenta moteris. Jos abi ėjo ta pačia kryptimi. Nuo turgaus pereidinėjo į kitą gatvės pusę. Vidurinėje eismo juostoje įvykis įvyko. Matė tik kaip į priekį krenta moteris, ji turėjo tašę. Kitų mašinų nematė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Matė, kaip vairuotoja išlipo ir padėjo nukentėjusiajai atsikelti, vaikinai kvietė greitąją pagalbą. Vairuotoja teikė pagalbą nukritusiai moteriai. Atvyko policija, vaikinukai nenorėjo būti liudytojais. Gatvės danga buvo šlapia. Kaip ir iš kur ėjo ta moteris, nematė, matė tik kaip ji griuvo. Vairuotoja po smūgio pargriuvusiai moteriai padėjo atsikelti. Atrodo, kad vairuotoja stabdė automobilį. Nukritusi moteris savo kojomis nuėjo link vairuotojos automobilio. Paties smūgio ji nematė.

V.V. Ž. 2013-01-10 nutarimu pripažinta nukentėjusiąja (t.1, b.l. 53). 2012-11-07 specialisto išvadoje Nr. G2225/12(03) nurodyta, kad V. V. Ž. nustatytas stuburo juosmeninės dalies sumušimas su dešinio inksto sumušimu, dubens sumušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 56).

2012-12-20 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG2534/12(03) nurodyta, kad 2012-10-09 eismo įvykio metu V.V. Ž. patyrė traumą, kuri pasireiškė stuburo juosmeninės dalies sumušimu su dešinio inksto sumušimu ir juosmeninės dalies IV slankstelio lūžiu, dubens sumušimu su dešinės pusės gaktikaulio šakų lūžiais. Dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, V.V. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 64-65).

Teismo ekspertas Rimantas Petras Pečkus teisminio nagrinėjimo metu patvirtino surašytą specialisto išvadą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo V. V. Ž., paaiškino, kad pirmoje išvadoje buvo nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas nežymus, paskui, atlikus papildomus tyrimus, buvo surašyta papildoma išvada. Buvo surasti kaulinės sistemos pakitimai, perkvalifikuota į nesunkų, pridėtos nuotraukos. Tiek dėl stuburo lūžimo ir dėl dubens sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Jei būtų tik vienas, pvz. dubens lūžis, būtu ta pati išvada. Nukentėjusioji 2012-11-08 kreipėsi į ligoninę, tada buvo diagnozuoti lūžimai. Pilietė pradžioje atsisakė kreiptis į ligoninę, tačiau skausmai nesiliovė ir ji kreipėsi į ligoninę. Nuotraukose matosi dubens kaulo dešinėje pusėje jau gyjantis lūžimai, tai 1,5 mėn. senumo. Kai yra kompresija kūnas sutrupinamas ir sunkiau gyja. Nukentėjusiajai buvo osteoporozė, osteochondrozė, jaunesniam asmeniui gal nuo smūgio ir nebūtų tokie sužalojimai. Praėjus 1,5 mėn. atlikus tyrimus nustatyti, kad tie sužalojimai padaryti 2014-10-09, tai matosi pagal gijimo procesus, ypač dėl dubens lūžio suapvalėjimo galima sakyti, kad čia po įvykio 2014-10-09. Toks kompresinis stuburo lūžio gijimas užtrunka apie 3 mėn., bet jis pilnai neatsistatys, jis liks kompresinėje būklėje. Pirmoje apžiūroje atliekant rentgenogramą, tai gal kampas kitas buvo darant nuotraukas, kad lūžio nematė. Kad mirusią apžiūrėjo ekspertas ir lūžių nerado, tai sugiję lūžiai, pakako duomenų papildomai išvadai. Buvo pateiktos 2012-10-09 rentgeno nuotraukos CD diske, tai buvo skaitmeninė laikmena su nuotraukomis darytomis 2012-10-09. - Iš rentgeno nuotraukų 2012-10-09 ir 2012-11-08 matyti, kad nukentėjusioji sirgo osteoporoze, galiu iš rentgeno pasakyti, kad II stadija. Abejose ir 2012-10-09 ir 2012-11-08 nuotraukose stuburo kompresija matoma aiškiai. Jei nukentėjusiajai padaromas tik 3 ar 4 slankstelio stuburo lūžis, tai ji eidama turi jausti skausmą.

2013-02-24, 12 val. V. V. Ž. mirė (t. 1, b.l. 76). 2013-02-25 specialisto išvadoje Nr. M150/13(03) nurodyta, kad V.V. Ž. mirė dėl komplikacijų, kurie sukėlė galvos smegenų dangalų CA. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad stuburas - be matomų sužalojimo žymių (t. 1, b.l. 71-73).

Teismo ekspertas Remigijus Petrauskas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo surašytą 2013-02-25 išvadą dėl V.V. Ž. mirties priežasties, paaiškino, kad posėdžio metu susipažino su papildoma ekspertų išvada, jis buvo nustatęs piktybinį naviką, o ekspertai iš Vilniaus nustatė, kad nepiktybinis. Metastazes jie nustatė, bet mirties priežastis – tromboembolija, ji liko nepakeista. Priežastinio ryšio tyrimo metu jis nekonstatavo, nebuvo duomenų, kad ji privestinai buvo gulėjusi. Po eismo įvykio konstatuota, kad kepenų pažeidimų buvo. Apžiūrint mirusį asmenį, žiūri, ar yra stuburo vientisumas, kadangi tai buvo ne po traumos, tai neatliko tikslinių pjūvių. Šiuo atveju atlikti papildomus tyrimus nebuvo tikslinga. Rentgenologiškai buvo nustatyti pakitimai, jie apgijo, pažeidimų nesijautė, visus tiria vienodai, tyrimo apimtį nusprendžia pagal rastus pakitimus. Jei randa pakitimus kurie natūraliai nebūdingi, tiria papildomai. Darydamas ekspertizę, atsižvelgė, kad po įvykio praėjo 4 mėn., kad kaulinė sistema jau faktiškai sugijusi. Čiuopiasi tik ilgieji kaulai – rankų, kojų, šonkaulių. Lūžių srityje susidaro rumbai ir gali konstatuoti, kad tai lūžimas. Stuburo yra kitas gijimas, o jam apžiūrint pakitimų nebuvo. Rentgenogramose matosi, kad gaktikaulio apatinė šaka lūžusi, o viršutinė ne. Dėl tromboembolijos, jos susieti su autoįvykiu negalima. Trombas susidaro širdies ertmėse, venose ir kepenų sistemoje, tas trombas gali susidaryti ir būti, problema kai dalis atitrūksta, ir tromboembolis tekėdamas venomis užkiša arterijas. Jei būtų mėnesio laikotarpyje, dar būtų galima sieti su auto įvykiu, bet praėjus 4 mėn. negalima susieti.

Siekiant nustatyti V.V. Ž. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (t. 1, b.l. 83-84). Ekspertizę atliko VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertai. 2014-01-28 ekspertizės akte Nr. EKM24(111)/14(01) nurodyta, kad 2012-10-09 eismo įvykio metu V.V. Ž. buvo traumuotas juosmuo ir galimai dubuo, padarant kompresinį (suspaustinį) stuburo juosmens IV slankstelio kūno lūžį ir sumušant dešinį inkstą. V.V. Ž. 2012-10-09 padarytas kūno sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes stuburo juosmens slankstelio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V.V. Ž. mirtis nesusijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais (t. 1, b.l. 98-103).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė į bylą iš gydymo įstaigos – VšĮ Klaipėdos respublikinės ligoninės - išreikalautas V.V. Ž. rentgenogramas, įrašytas į kompaktinę plokštelę (t. 2, b.l. 85), kuri pridėta prie bylos II-ojo tomo.

Teismo ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teisminio nagrinėjimo metu patvirtino 2014-01-28 ekspertizės akto išvadas. Papildomai nurodė, kad priežastinio ryšio dėl mirties su įvykiu nenustatė. Kad trombo embolai susiformavo nuo traumos, tokių duomenų neturi. Radiniai buvo įtariami jau prieš mirtį, atliekant stereoskopinį kepenų tyrimą, buvo didelis rezginys. Iš kur trobai atkeliavo, nenustatė, bet su patirta trauma nieko bendra neturi. Po eismo įvykio V.V. Ž. skundėsi juosmens ir stuburo skausmu. Atliktas rentgeno tyrimas, buvo slankstelio deformacija nustatyta. Darant ekspertizę, turėjo radiologinį tyrimą. Pirmo tyrimo metu gydytojai įvertino, kad tai sena deformacija, o kitą kartą jau nustatė, kad po traumos. Klaipėdos ekspertai įvertino kaip nežymų, o paskui jau nesunkų sveikatos sutrikdymą. Lūžimas galėjo būti padarytas tuo laiku kai įvyko avarija, jie įvertino kaip nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Dažnai būna, kad iš karto po traumos konkretus skausmas nejuntamas, ar gali kisti. Kad skausmo neatžymėjo, nereiškia, kad traumos nebuvo. Ekspertai inkstų plyšimo nenustatė, bet sumuštas jis galėjo būti. Po V. V. Ž. mirties nuo įvykio buvo praėję 4 mėn., todėl sunku pastebėti lūžimus. Kad juos pamatytų, reikėtų kaulą nuvalyti nuo minkštųjų audinių. Stuburo trapumas individualus dalykas.

Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus į bylą pateiktas rentgenogramas, teismo ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot paaiškino, kad iš šoninės rentgenogramos aiškiai matosi ketvirtojo slankstelio kompresija, suspaustas apie 90 proc. Iš priekinės rentgenogramos galima vertinti tik ūgį, nes persidengia elementai. Remiantis rentgenograma, tai lūžis buvo be jokių gijimo žymių, būtent todėl mano, kad minėta trauma atsirado eismo įvykio metu. Slankstelis abiejų dienų rentgenogramose aiškiai matosi kompresija, o 11 mėn. rentgenogramoje, gijimo požymiai pradėjo ryškėti, įvertinę tai, todėl darė tokią išvadą.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs Klaipėdos m., Taikos pr., Taikos prospekto ir Naujakiemio g. nereguliuojamoje sankryžoje, ant pėsčiųjų perėjos, antroje eismo juostoje. Meteorologinės sąlygos- apsiniaukę, kelio danga- šlapias asfaltas (t. 1., b.l. 22-28). Apžiūrėjus automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių apgadinimų nerasta (t. 1, b.l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Nors kaltinamoji I. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdama, jog nukentėjusioji V. V. Ž. bėgo per gatvę, ir nors pripažino, kad neįvykdė pareigos greta važiavusiam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, taip pat sustoti, tačiau aiškino, kad nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, kuris konstatuotas praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, kelia abejonių. Tokius kaltinamosios teiginius teismas vertina, kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją. Iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, jog ji neneigė, kad prieš pėsčiųjų perėją sustojus kitai ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei, privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinusi, kad perėjoje nėra pėsčiojo. Minėtos pareigos kaltinamajai tinkamai neįvykdžius, ir kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta V.V. Ž. sveikata. Kaltinamoji teigė, jog nukentėjusioji bėgo per gatvę, tačiau nė viena iš teisme apklaustų liudytojų bėgančios per perėją V. V. Ž. nematė, liudytoja L. R. matė, kaip nukentėjusioji stovėjo prieš pėsčiųjų perėją, todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiosios garbų amžių, teismas tokių kaltinamosios teiginių pagrįstumu abejoja. Kita vertus, net nukentėjusiajai ir įbėgus į pėsčiųjų perėją, kaltinamoji turėjo pakankamai laiko stabdyti automobilį, kadangi prieš perėją sustojo ta pačia kryptimi važiavęs kitas automobilis, todėl tokią pareigą turėjo ir kaltinamoji, kuri vairuodama didesnio pavojaus šaltinį turi būti itin atidi artėdama link pėsčiųjų perėjos ir imtis visų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog važiuoti yra saugu, ar, į perėją įžengus pėsčiajam, laiku sustabdytų automobilį. Nors kaltinamoji abejojo, jog nukentėjusiosios patirta trauma atsirado būtent minėto įvykio metu, tačiau tiek specialisto išvadose, tiek ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad nukentėjusiosios V. V. Ž. patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado būtent minėto įvykio metu, tai kad medikai stuburo slankstelio lūžio nepastebėjo po pirmos apžiūros, nereiškia, jog nukentėjusioji tokio pobūdžio traumą galėjo patirti kitomis aplinkybėmis. Siekiant pašalinti visas abejones teisme apklausti specialistų išvadas pateikę teismo ekspertai R. P. Pečkus bei R. Petrauskas. Ekspertas R. P. Pečkus patvirtino papildomą specialisto išvadą, teigdamas, kad gavus papildomus medicininius duomenis, konstatavo nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš rentgenogramų aiškiai matyti lūžis, kurio gydytojai galėjo nepastebėti, dėl to kad rentgenograma gali būti buvo kitu kampu ir lūžio nesimatė. Ekspertas R. Petrauskas patvirtino, kad praėjus apie 4 mėn. po įvykio lūžių galėjo neužčiuopti, kadangi per tiek laiko jie apgyja, o jis tikrino tik kaulų vientisumą. Stuburo yra kitoks gijimas, apžiūrint nukentėjusiosios stuburą, pakitimų nebuvo. Nukentėjusiosios mirties susieti su autoįvykiu negalima. Teismo ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad po eismo įvykio nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad priežastinio ryšio dėl mirties su įvykiu nenustatė, darant ekspertizę, turėjo radiologinį tyrimą. Dažnai būna, kad iš karto po traumos konkretus skausmas nejuntamas, ar gali kisti. Kad skausmo neatžymėjo, nereiškia, kad traumos nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus į bylą pateiktas rentgenogramas, teismo ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot paaiškino, kad iš rentgenogramos aiškiai matosi V. V. Ž. ketvirtojo slankstelio kompresija, tai lūžis buvo be jokių gijimo žymių, būtent todėl mano, kad trauma atsirado eismo įvykio metu. Kadangi duomenų, kad kitomis aplinkybėmis nukentėjusioji galėjo patirti tokio pobūdžio traumą, teismas nenustatė, o tai, kad po eismo įvykio ji jautė skausmą ir buvo nedarbinga, patvirtina rašytiniai bylos duomenys, specialistai, įvertinę medicininius V.V. Ž. dokumentus patvirtino, jog 2012-10-09 eismo įvykio metu V.V. Ž. buvo traumuotas juosmuo ir galimai dubuo, padarant kompresinį (suspaustinį) stuburo juosmens IV slankstelio kūno lūžį ir sumušant dešinį inkstą. V. V. Ž. 2012-10-09 padarytas kūno sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes stuburo juosmens slankstelio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad būtent I. Š. padarytas Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimų pažeidimas buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t.y. V. V. Ž. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, jog jei kaltinamoji nebūtų pažeidusi KET 38 punkto reikalavimų, ji nebūtų kliudžiusi pėsčiųjų perėja ėjusios nukentėjusiosios ir nebūtų kilusios tokios pasekmės. Kaltinamosios I. Š. veika buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių priežastis. Tokiu būdu, vertinant visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad I. Š. padaryta veika atitinka BK 281 str. 1 d., kadangi ji, vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta V. V. Ž. sveikata.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau neteista, padarė neatsargų nusikaltimą, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamoji pensininkė, neįgali, iš jos į bylą pateiktų medicininių duomenų matyti, jog sunkiai serga, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, parenkant mažesnį nei šios bausmės vidurkis už neatsargius nusikaltimus.

Teismas, spręsdamas dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamajai vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl teismas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai netaiko.

Dėl civilinio ieškinio

Automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (t. 1, b.l. 157). Eismo įvykio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrusi V.V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu priimtais 2013-01-10 nutarimais pripažinta nukentėjusiąja bei civiline ieškove (t. 1, b.l. 53-54), tačiau 2013-02-24 mirė (t. 1, b.l. 76). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nepareiškė. J. J., kuriai, mirus nukentėjusiajai V.V. Ž., buvo leista dalyvauti procese nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą teisėmis (t. 1., b.l. 112) ir kuri ikiteisminio tyrimo metu į procesą įtraukta ir kaip civilinė ieškovė (t. 1, b.l. 116) byloje pareiškė 15 000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 117-120). Ieškinyje ieškovė J. J. nurodė, kad dėl kaltinamosios kaltės įvykusio eismo įvykio jos motina V.V. Ž. patyrė fizinę, moralinę žalą, jautė fizinį ir psichologinį skausmą, sunkiai vaikščiojo, beveik visą laiką praleisdavo namuose, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą dėl mamos sveikatos sutrikdymo, taip pat ir dėl kokybiško laiko kartu su šeima praradimo. Teisme J. J. papildomai nurodė, kad dėl neturtinės žalos prašo dėl mamos patirtų sužalojimų, nes jai buvo apribotas judėjimas, gulimas režimas. Mama patyrė dvasinusius išgyvenimus, visą laiką kentė skausmus, nors anksčiau buvo aktyvi moteris. Su mama buvo glaudūs ryšiai, dėl įvykio žalą patyrė visi šeimos nariai, nes dėl patirtos mamos traumos visi pergyveno, neteko galimybės bendrauti ir džiaugtis įprastais dalykais kartu su mama.

Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu nesutiko, mano, kad žalą turi atlyginti draudimas, mano, kad nukentėjusiosios artimieji teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nepaveldėjo. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas su civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad neturtinę žalą dėl eismo įvykio nukentėjusiajai V. V. Ž. (640 Lt dydžio) atlyginimo (t. 1, b.l. 139-144), o J. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, kad V.V. Ž. eismo įvykio metu nežuvo, eismo įvykio metu jos patirti sužalojimai nebuvo jos mirties priežastis, vadovaujantis BPK 28 str., CPK 48 str., CK 1.115 str., 6.284 str., nepagrįstas, todėl J. J. ir kiti jos šeimos nariai neturi teisės gauti neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 64-65).

Pagal suformuotą teismų praktiką, nukentėjusysis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos ar kitų aplinkybių. Kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 str. 2 d.), (Baudžiamoji byla Nr. 2K-252/2007). Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nors J. J. yra mirusios mamos V. V. Ž. turto paveldėtoja (t. 2, b.l. 104-107), tačiau teismas sutinka su civilinio atsakovo draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo argumentais, kad nukentėjusiosios V.V. Ž. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisės J. J. nepaveldėjo, pati V.V. Ž. byloje civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi, draudikas nukentėjusiajai išmokėjo 185,36 EUR dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Kadangi asmeninės neturtinės teisės negali būti paveldimos, juolab nukentėjusiajai V. V. Ž. sveikata sutrikdyta dėl neatsargaus, o ne smurtinio nusikaltimo, o jos mirtis priežastiniu ryšiu su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusi. Vadovaujantis teismų praktika, tik smurtinių nusikaltimų bylose teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už dvasinius išgyvenimus, fizinius kentėjimus priskiriama prie turtinio pobūdžio reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-772/2007). Asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, kitam nepereina (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

Kita vertus, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, patirto nesunkaus V.V. Ž. sveikatos sutrikdymo, pastarajai gydantis ir kenčiant fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus patyrė jos dukra J. J., dėl minėtos nusikalstamos veikos nukentėdama netiesiogiai. J. J. su mama artimai bendravo, įvykio dieną turėjo kartu vykti į brolio gimtadienį, tačiau dėl įvykusio eismo įvykio, šventė buvo sugadinta, o dėl mamos ilgo gydymosi neturtinę žalą ji patyrė, nes dėl patirtos mamos traumos labai išgyveno. Nors eismo įvykio, kurį sukėlė kaltinamoji I. Š., metu, buvo sutrikdyta nukentėjusiosios V.V. Ž. sveikata, tačiau dėl nukentėjusiajai V. V. Ž. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dvasinius išgyvenimus patyrė velionės nukentėjusiosios dukra J. J., kurią su mama siejo itin glaudus ryšys, šilti ir artimi santykiai, bendras rūpinimasis artimaisiais. Dėl mamos V.V. Ž. patirtos traumos dukra neteko galimybės kokybiškai leisti laiką su mama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad J. J. ieškinys pagrįstas iš dalies, todėl jos naudai iš civilinio atsakovo draudimo įmonės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, priteistina 80 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

I. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jai paskirti 25 MGL (941,25 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai I. Š., kad teismo paskirtą baudą ji privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veiklą Lietuvoje vykdančio per Lietuvos filialą, priteisti 80 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.