- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- A20.-207-540/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00189-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
dalyvaujant užsieniečiams A. I., nepilnamečiams L. A. ir L. A., jų atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstove Gabrielei Vasiliauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečių A. I., L. A. ir L. A. (toliau – pareiškėjų) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – atstovo) skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimų Nr. 22S5272, Nr. 22S5270 ir Nr. 22S5274 iš dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gauti pareiškėjų atstovo skundai, kuriais prašoma panaikinti 2022 m. vasario 25 d. Migracijos departamento sprendimus Nr. 22S5272, Nr. 22S-5270 ir Nr. 22S-5274 dalyje dėl A. I., L. A. ir L. A. laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti juos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus, kuriais nutarė įleisti asmenis į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dalyje dėl A. I. motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, į Lietuvos Respubliką su žmona ir vaikais atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ir sprendžiant grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų darbuotojais. Pareiškėjas gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Priimtas sprendimas yra analogiškas sprendimui, priimtam ir jo nepilnamečiams vaikams L. A. ir L. A. ir jų motinai R. O.. 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjai buvo supažindinti su skundžiamais sprendimais. Pareiškėjai nesutinka su sprendimais dalyje dėl jų apgyvendinimo sąlygų. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. UTPĮ 115 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Asmens sulaikymas yra prievartos, išimtinė priemonė, dėl kurios prieglobsčio prašytojas netenka judėjimo laisvės, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje, ir kurią valstybė taiko siekdama apriboti asmens judėjimą įgyvendinant imigracijos procedūrą, todėl prieš taikant sulaikymą, o Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo įstaigos iš esmės laikytinos asmenų sulaikymo vietomis, turėjo būti sprendžiama apie alternatyvių priemonių taikymą. Pareiškėjas atvyko kartu su nepilnamečiais vaikais, t. y. pažeidžiamais asmenimis ir turi pažeidžiamo asmens statusą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo teisiniame režime, vaikais rūpinasi ir prižiūri. Pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nėra padaręs, nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandęs išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Nors sprendime nurodytas pareiškėjo pasislėpimo rizikos veiksnys yra tai, kad jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į kilmės valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetetingais pareigūnais, tačiau toks konstatavimas (išvada) sprendime nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, nei A. I. sprendime, nei analogiškuose sprendimuose dėl jo vaikų apgyvendinimo, nėra nurodyta, ar vaikų apgyvendinimo sąlygos ir nustatytas terminas atitinka atliktą ar pareiškėjo pažeidžiamumo įvertinimą. Tik turint tokius kompleksinius įvertinimus būtų galima spręsti ar apgyvendinimo sąlygos, nurodytos sprendime, atitinka ne tik pareiškėjo, bet ir jo vaikų poreikius. Atsakovas neįvertino pareiškėjui ir jo vaikams galimo netinkamų sulaikymo sąlygų taikymo ir poveikio jų psichinei sveikatai, vaikų socialinei raidai, jų sveikatai, nesukeliant emocinio diskomforto, nustatydamas įstatymo nustatytą maksimalų 6 mėnesių sulaikymo/apgyvendinimo, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti, terminą. Sprendime nėra nurodytos jokios aplinkybės kaip atsakovas sprendė dėl galimybės apgyvendinti pareiškėją jo vaikų specialiuosius poreikius atitinkančiose vietose, kaip tai numatyta UTPĮ 79 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjui kartu su nepilnamečiais vaikais turėjo būti sudaromos galimybės apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Pareiškėjams netaikant judėjimo laisvės apribojimo būtų sudaromos prielaidos taikyti A. I. ir jo vaikams kaip prieglobsčio prašytojams, bent minimalias žmogaus teisių standartus atitinkančias sąlygas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad pareiškėjas A. I. kartu su nepilnamečiais vaikais L. A. ir L. A. pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre arba sudaromos galimybės apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundais ir prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kuri iki šiol nėra atšaukta, todėl užsieniečių atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimą į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetetingais Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Šiuo atveju pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 13 d.-priėmė sprendimą Nr. 21M32045, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2284, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą iš patenkino iš dalies - sutrumpino pareiškėjams nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą pareiškėjai apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 25 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjų kelionės tikslas, pareiškėjai gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Pareiškėjų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo A. I. pasakojimas, kaip įrodymas taip pat vertintinas kritiškai. Pareiškėjo pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Be to, asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Vertinant riziką pareiškėjams bei prieglobsčio poreikį, pažymėtina, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardinta grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, mažai tikėtina, kad jo pasakojimas yra realus, jis taip pat nėra ir pažeidžiamas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų institucijų darbuotojais ar tarnautojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Pabrėžė, kad pareiškėjai skunde nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjus užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas.
Dalyje dėl nepilnamečių pareiškėjų, atsiliepime nurodyta, jog atsižvelgiant į L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), amžių, tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu. Be to, pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti kartu su šeima, nesuteikiant teisės tiek jiems, tiek kitiems jų šeimos nariams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, pareiškėjai gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jų prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta
A. I. ir jo atstovas posėdžio metu skundus palaikė, prašė juos tenkinti. A. I. paaiškino, kad jie nori laisvės, nes negali laisvai judėti, be to du vaikai serga ir negauna visų reikalingų medicininių paslaugų.
Atsiliepimas
Migracijos departamento atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Šiuo Įstatymu nustatyta, kad užsieniečių (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad užsieniečiai, prisistatę Irako Respublikos piliečiais A. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir L. A., gimusia (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu užsieniečių tapatybė nebuvo nustatytos, kadangi jie neturėjo dokumentų, leidžiančio nustatyti jų tapatybes, ir tik vėliau pateikė galiojančius užsieniečių pasus. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsieniečiai buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 25 d. Užsieniečiai pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32045, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2284, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą iš patenkino iš dalies - sutrumpino pareiškėjams nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą pareiškėjai apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimus įleisti A. I., L. A. ir L. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad užsienietis A. I. su mažamečiais vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, teikė prieštaringus paaiškinimus, todėl egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis su savo nepilnamečiais vaikais gali pasislėpti arba išvykti į kitą ES šalį. Su priimtais sprendimais užsieniečiai supažindinti 2022 m. kovo 3 d.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. –UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias UTPĮ nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
Įvertinus tai, kad užsienietis A. I. su savo nepilnamečiais vaikais L. A. ir L. A., neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis A. I. su dviem nepilnamečiais vaikais, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.
Byloje nenustatyta, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsienietis A. I. su savo dviem nepilnamečiais vaikais neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečių nesutikimas su priimtais sprendimais (jų dalimis) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, todėl skundas atmestinas, o skundžiami sprendimai minėtose dalyse paliktini galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
atmesti užsieniečių A. I., L. A. ir L. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimų Nr. 22S5272, Nr. 22S5270 ir Nr. 22S5274 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.