- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-265-634/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. B., P. P.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo
A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
P. P. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016-10-26 nuosprendžiu, taikant bausmių apėmimo principą, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
VĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.
UAB „(duomenys neskelbtini)” 2013 m. vasario 20 d. akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartis pripažinta negaliojančia.
Nuteistojo P. P. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. B. ir P. P. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-02-15 iki 2013-02-27, veikdami bendrininkų grupėje kartu su dar vienu asmeniu, suklastojo: 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktus; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo (perdavimo – priėmimo) UAB „(duomenys neskelbtini)” aktą; 2013-02-27 susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo. Veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje bei dėl 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.Skunde nurodoma, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad A. B. skelbimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šios įmonės akcijų) pardavimo internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“ patalpinto dar 2012 m. gruodžio 8 d., kas vienareikšmiai įrodo A. B. ketinimus rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėją ne fiktyviai, o realiai parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurios ir buvo parduotos žymiai vėliau - 2013 m. vasario 27 d. Byloje taip pat pateikti 2014 m. kovo 17 d. duomenys iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriuose yra užfiksuota, kad 2014 m. kovo 17 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo užregistruotos transporto priemonės, kurias 2013 m. vasario 20 d. perdavimo - priėmimo aktu A. B. perdavė naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininkui - UAB „(duomenys neskelbtini)”. Taigi, net praėjus daugiau nei vieneriems metams viešame registre, administruojamame Valstybės įmonės „Registrų centras“ ir toliau transporto priemonės, įvardintos 2013 m. vasario 20 d. perdavimo - priėmimo akte, buvo įregistruotos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas nuosekliai formuoja teisės taikymo praktiką, jog viešame registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Aukščiau įvardinti duomenys apie realius A. B. veiksmus ieškant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkėjo, apie realų transporto priemonių buvimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje praėjus daugiau negu vieneriems metams po UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo, akivaizdžiai paneigia skundžiamo nuosprendžio deklaratyvius ir tik spėlionėmis grindžiamus teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo aktas buvo tik fiktyvūs.Vertinant nuteistojo P. P. parodymus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šis asmuo yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, nes Vilniaus apygardos teismui šiuo metu yra perduota baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje P. P. kartu su kitais kaltinamaisiais yra kaltinamas ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu atliktų veikų jau po to, kai 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Pirmosios instancijos teismui neištyrus aplinkybių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo savų interesų realiai įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, neištyrus aplinkybių dėl tolimesnės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos po akcijų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, laikytina, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamų objektyvių įrodymų išvadai, kad 2013 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo sutartis ir 2013 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo aktas buvo tik fiktyvūs. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra apskritai jokių veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrindžiančių motyvų. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad nuteistasis tokią nusikalstamą veiką padarė, turėjo nurodyti išsamius tokio sprendimo priėmimo motyvus. To nepadarydamas pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau –BPK) 305 ir 331 straipsnių nuostatas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teisės taikymo praktikos šiuo klausimuBe to, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra tik išvardinta visa eilė dokumentų, už kurių suklastojimą yra nuteistas A. B., visiškai nenurodant, kuo konkrečiai pasireiškė jų suklastojimas. Iš skundžiamo nuosprendžio teiginio, kad A. B., veikdamas kartu su P. P., suklastojo „/.../ 2013 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktus; /.../“ net nėra aišku už kelių dokumentų suklastojimą yra nuteistas apeliantas. Tokiu būdu akivaizdžiai pažeista A. B. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Ši aplinkybė yra ypatingai svarbi dėl to, kad A. B. niekada nebuvo nei įtariamas, nei kaltinamas dokumentų klastojimų, o eilė dokumentų, kurie skundžiamame nuosprendyje yra įvardinti kaip A. B. suklastoti, pavyzdžiui 2013 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktai ir 2013 m. vasario 27 d. susitarimas dėl įsiskolinimo likvidavimo, kaltinamajame akte apskritai net ne figūruoja. Apie tai, kad gali būti nuteistas net ir už šių dokumentų suklastojimą, A. B. suprantamai nebuvo pranešta, jis akivaizdžiai net nesigynė nuo tokio kaltinimo.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad net valstybinis kaltintojas savo baigiamojoje kalboje, pasakytoje jau po to, kai teismas įspėjo bylos dalyvius dėl galimo kaltinamųjų nuteisimo pagal BK 300 straipsnį, labai aiškiai nurodė, kad jo įsitikinimu byloje nėra duomenų apie tai, jog dokumentai buvo suklastoti, bei nuosekliai pagrindė tokią savo poziciją. Taigi, valstybinis kaltintojas šioje byloje akivaizdžiai nepalaikė kaltinimo dėl dokumentų klastojimo. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog nepasitvirtinus kaltinimams, dėl kurių A. B. buvo perduotas teismui, bei nesurinkus pakankamų jo kaltės dėl jam kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodymų, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. buvo visiškai nemotyvuotai nuteistas už kitas nusikalstamas veikas, kuriomis jis nebuvo nei įtariamas, nei kaltinamas, apsiribojant tik deklaravimu, kad A. B. šias nusikalstamas veikas padarėNuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, sprendimą panaikinti akcijų pirkimo - pardavimo sutartį priėmė vadovaudamasis CK 1.91, 1.82 straipsnių bei BPK 113 straipsnio nuostatomis. Tačiau BPK 113 straipsnio nuostatos reglamentuoja išskirtinai tik baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio įrodinėjimo ypatumus, o jo antra dalis numato galimybę nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje taikyti civilinio proceso normas, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu argumentuotai ir motyvuotai atmetė byloje pareikštą civilinį ieškinį, todėl visiškai neteisėtai pasinaudodamas BPK 113 straipsnio nuostatomis panaikino 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad jis, pripažindamas 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, vadovavosi CK 1.82 straipsnio nuostatomis. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje labai aiškiai apibrėžta, kad „ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas)“. Analogiškai ir skundžiamame nuosprendyje įvardinto CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šiame straipsnyje nurodytu pagrindu sandoris „<...> gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį”. Šioje byloje nėra ir nebuvo gauta jokių ieškinių, ar kitokia forma išreikštų reikalavimų pripažinti sandorį - 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, šis klausimas viso proceso metu apskritai net nebuvo svarstomas.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties šalys yra A. B. (akcijų pardavėjas) ir juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (akcijų pirkėjas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo šios baudžiamosios bylos dalyviu, šio juridinio asmens niekas byloje neatstovavo. Dėl galimo sprendimo panaikinti 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešta, tokio reikalavimo šioje byloje iki pat nuosprendžio priėmimo nei valstybinis kaltintojas, nei niekas kitas net nekėlė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra toks atvejis, kai „pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų“. Akivaizdu, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo pasisakyta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir turtinių teisių, net neįtraukus šio juridinio asmens į bylą ir net nepranešus, kad toks klausimas vien tik teismo iniciatyva apskritai gali būti sprendžiamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad ir A. B. viso proceso pirmosios instancijos metu net nebuvo įspėtas, kad teismas savo iniciatyva gali svarstyti jo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą.Apeliantas taip pat nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas gali turėti net nenuspėjamų pasekmių ir procesui, šiuo metu vykstančiam kitoje baudžiamojoje byloje. Kaip jau paminėta, kitoje byloje P. P. ir D. B. yra kaltinami ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu atliktų veikų jau po to, kai 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Akivaizdu, kad panaikindamas 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, net nesusipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas tiek A. B., tiek P. P. kaltais dėl veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. B. ir P. P. kaltės. Kadangi padaryti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik apeliantui A. B., bet ir skundo nepadavusiam nuteistajam P. P. todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. ir P. P. išteisinami, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. B. ir P. P. suklastojo dokumentus, tai yra, kad jie laikotarpiu nuo 2013-02-15 iki 2013-02-27, veikdami bendrininkų grupėje kartu su dar vienu asmeniu, suklastojo: 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktus; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį; „2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo (perdavimo – priėmimo) UAB „(duomenys neskelbtini)” aktą; 2013-02-27 susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo, tai yra A. B. ir P. P., kiekvienas iš jų, padarė tęstinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.Apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju A. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinamųjų D. B. ir P. P. anksčiau nepažinojo. Susipažino tik tada, kai jie atvažiavo pirkti įmonę, tarp atvažiavusių pirkti buvo latviai, lietuviai. Įstatinis kapitalas buvo 10000 litų kai buvo įkurta įmonė, vėliau kapitalas padidintas iki 32000 litų. 2012 metais gruodžio mėnesį gavo už akcijas avansą, jam per kelis kartus latviai atvežė smulkiais apie 10000 litų doleriais, litais. Iš viso už įmonę yra gavęs apie 30000 litų. D. B. ir P. P. jam pristatė kartu su jais atvykę asmenys. Atvežė perkančios latviškos įmonės, pavadinimo neatsimena, dokumentus, pasitikrino „Credit info“ duomenis, viskas buvo tvarkoje. Nors advokatas sakė, kad parduodant nereikia vykti į Registrų centrą, bet jam tai atrodė nerimtai, todėl nusprendė važiuoti į Registrų centrą dėl įmonės pardavimo. Visus dokumentus pasirašinėjo P. P., kam reikėjo D. B., nežino. Nei P. P., nei D. B. pinigų nemokėjo. Mokėjo latviai, paskui S. arba T. atvežė pinigus. Sutartį sudarė ne su tais asmenimis. Pardavė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas P. P., tai yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, P. P. buvo tos bendrovės direktorius. Jis antspaudus turėjo su savimi, turėjo dokumentus. Pardavimas vyko 2013 metų vasarį, žiemą. Iki forminimo buvo keli vilniečiai pirkėjai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realus turtas buvo nemažas, buhalteriškai apie 200000 ar 250000 litų - įrankiai, detalės, transporto priemonės. Buhalterė buvo R. B.. Transporto priemonės buvo tos, kurios išvardintos kaltinamajam akte. Ar automobiliai buvo areštuoti, to nežino. Automobiliai visi dirbo, kai kurie buvo remontuojami, VW Transporter dalimis nurašytas. Su antstoliu S. U. jam neteko bendrauti. Nežinojo, kad pagal teismo nutartį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo areštuotas. Dėl automobilių buvo sudarytos panaudos sutartys su kitomis įmonėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar nuomojo rusiškos ir baltarusiškos įmonės. Į paskutinius teismus nevaikščiojo, būdavo komandiruotėse. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena jo tėvai, o jis pats būdavo arba Vokietijoje, arba Sibire, arba Baltarusijoje, negalėjo fiziškai būti Lietuvoje. Jo pasas per metus laiko pasibaigdavo, vienos vizos - Kazachija, Rusija. Teismai su (duomenys neskelbtini) miškų urėdija vyko ilgai, dėl to, kad matininkas netinkamai atžymėjo mišką, o jo darbininkai iškirto ne tame miške. Paaiškėjo, kad tai valstybinis rezervinis fondas. Akcijų pardavimo projektą paruošė advokatas S.. Jis teisme Utenoje dalyvavo šioje byloje. Automobiliai pagal panaudos sutartį buvo pas kitus asmenis. Į Registrų centrą jie patys visi atvažiavo – D., S., P.. S. buvo ilgas šviesus. Į Registrų centrą savo automobiliu nuvažiavo. P. P. negalėjo būti fiktyvus, jis atėjo su žmonėmis, kurie jam sumokėjo pinigus, pasirašė, turėjo antspaudą. P. P. buvo paaiškinta kur randasi automobiliai, nes pagal kontraktus jie arba dirbo, arba buvo išnuomoti. P. P. gavo automobilius iš jo. Raštiškas įrodymus, kad P. P. gavo automobilius, yra priėmimo - perdavimo aktas. Aktas buvo surašytas, o jie susirinko visą buhalteriją įmonės. D. B. buvo, visi važinėjo, organizuodavo, dokumentus per kelis kartus pasiėmė ,,papkes“, P. pasiėmė ,,papkes“, pasirašė, buvo didelė buhalterija, penki dideli maišai, VMI patikrinimas, Sodros patikrinimas. Kai D. B. pamatė, kad jis gavo pinigų už akcijas, pasiūlė įkurti kitą įmonę. Jie įkūrė ,,(duomenys neskelbtini)“. Darius buvo direktoriumi, o jis – akcininkas. Nežino, ar šiuo metu įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ egzistuoja. Į akcijas įdėjo 32000 litų, viską ką turėjo. Nieko atgal neatgavo, susidūrė su tokiais žmonėmis, kad viską prarado. Atvažiuodavo skustagalviai, akcijas pardavė už vieną litą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė vasario mėnesį, o gegužės mėnesį jam pradėjo skambinėti dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kad „fūras“ (sunkvežimius), plyteles pavogė. Skambino transporto įmonė iš Panevėžio, paskui sužinoję, kad jis jau ne savininkas, atsiprašė. Su „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturi. Kai perdavė, sumokėjo visus PVM mokesčius. Kai vyko FNTT tyrimas, sakė PVM sumokėti, garantinį raštą pats asmeniškai pasirašė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apart Utenos bylos neturi nuobaudų kaip juridinis asmuo. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. B. parodė, kad savo parašu patvirtino dokumentų perdavimą, jie buvo perduoti per kelis kartus. 2012 m. gale pirkėjai jam liepė priduoti balansus, tai užtruko apie pusantro mėnesio, nes reikėjo viską sutvarkyti. Tada jiems pasirašė raštą, kurio čia nėra, kad įmonė neturi jokių skolų, kad nėra jokių vekselių. Dalį dokumentų jie pasiėmė Registrų centre, kitus dokumentus, du krepšius, perdavė banke. Visada su jais būdavo P. P.. Būdavo P., D. B., T. ir S. 2013 m. nuo sausio iki vasario pabaigos perdavė visus dokumentus. Nepamena kada pasirašė 2013-02-27 susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo, visada dalyvaudavo direktorius P. P.. Jam skolos niekas negrąžino, bandė imtis civilinių procesų, tačiau tam neturėjo pinigų. Įmonė jam skolinga apie 34000 eurų. Visi originalai yra byloje. Iki šio susitarimo derėjosi su S., T., o ne su P. P.. Tvirtina, kad 2013-02-20 perdavimo – priėmimo aktą dėl automobilių perdavimo pasirašė jis pats (2 t., 2 b. l.). P. P. visur dalyvavo. Kai buvo Registrų centre, tai segtuvų maišą pasiėmė pats P. P., jie visi atvažiavo autobusiuku. P. P. atveždavo S. ir T. P. P. visada kalbėdavo, kad jis yra koncerno direktorius, jis būdavo su kostiumu.Apklausiamas pirmosios instancijos teisme P. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad D. B. susirado jį (duomenys neskelbtini), Kaune. Pirmoje eilėje jam UAB „(duomenys neskelbtini)” užrašė D. B., po kiek laiko UAB „(duomenys neskelbtini)” užrašė A. B.. Jis su D. B. prie Registrų centro sulaukė A. B., kuris atvažiavo su žaliu džipu, kartu užėjo į vidų. Ten buvo viskas greitai, prie langelio, manė, kad valdiška įmonė, sakė nereikės nieko dirbti. D. B. žadėjo atlygį, kad išnuomos kambarį, kad 530 litų mokės kas mėnesį. Pirma tapo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, paskui bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. Viskas kada buvo, tiksliai nepamena. Apvalų antspaudą UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo, jį padarė D. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)” antspaudo neturėjo niekada, nematė nei popierių. Automobilių negavo, net nematęs jų. Buhalterinių dokumentų nematė. Reguliavo D. B. dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)” ar jie pažįstami su A. B., nežino. Pasirašė kur sakė pasirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)” spaudą grąžino FNTT. Pats savo iniciatyva nieko nedarė. D. B. sakė, kad akcininkai patys tvarko, tik kažkuris išvažiavo į užsienį, reikia kito direktoriaus. Po to matydavo D. B., susitikdavo Laisvės alėjoje, pasiskambindavo, pasakydavo, kad kažkas nesigavo, ,,tempė gumą“. Tai, kad kažkas negerai, sužinojo, kai ėjo į FNTT. D. B. pasakė, kad jį patį apgavo, kas apgavo, nesakė, pasakė, kad neturi iš ko mokėti. Registrų centre buvo dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)”, vėliau dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Nieko neturi, pašalpų negali gauti, nes yra direktorius, niekur nedirba, maitinasi nakvynės namuose. Su A. B. buvo viena kartą susitikęs, kai kartu buvo Registrų centre. Su D. B. daug kartų buvo susitikę. Jam neperdavė jokių daiktų. Kai bendrovę „(duomenys neskelbtini)” registravo, D. B. drabužių nupirko, kad tvarkingiau atrodytų tam kartui. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas P. P. parodė, kad pačių dokumentų nepamena, nes reikėjo daryti viską greitai, buvo kartu D. B. ir A. B.. Jie kažkokias „papkes“ turėjo, bet viską išsivežė. Parašas ant aktų jo, tačiau jis nesuprato, ką pasirašinėjo. Susitarimą dėl įsiskolinimo pasirašė, tačiau nieko nesusigaudė. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme D. B. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimas - pardavimas vyko kartu su P. P.. Jo paprašė P. palaikyti kompaniją. Nežino, kokiu tikslu buvo perkamas ,,(duomenys neskelbtini)“. Direktorius P. P. jam yra pažįstamas, realiai jis nieko nedarė. FNTT pareigūnams nurodė, kas vadovavo toms įmonėms, tačiau pats liko kaltas. Nedalyvavo, kai buvo perduodamas ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas. Įmonės dokumentų vienas krepšys jam buvo perduotas pas A. B. buhalterę, gal buvo ir antspaudai, tiksliai nežino. Nedalyvavo, kai buvo pasirašomi perdavimo aktai. Apie susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo nieko nežino. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gal ir vykdė veiklą, tačiau to nedarė nei jis, nei P. P.. Nežino, kas ruošė dokumentus, kiek pamena, A. B. sakė, kad tuos dokumentus parengė advokatas. Kas derino pirkimo-pardavimo sandorį, nežino, jo veiksmai buvo tik nuvažiuoti su P. į Registrų centrą. P. P. direktoriauti siūlė ne jis ir ne A. B.. Nežino, ar P. P. turėjo kostiumą.Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M. parodė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)” jam žinoma. Dirbo šioje bendrovėje prieš kokius keturis metus. Buvo įdarbintas apie 2012 metus. Dirbo apie du mėnesius, apie naujus metus buvo atleistas. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” dirbo pjovėju. Teko girdėti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai išpjovė ne tą mišką, tačiau tuo metu jis bendrovėje nedirbo. Bendrovės direktoriumi buvo A. B.. Prieš atleidžiant A. B. minėjo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja, žadėjo įdarbinti bendrovėje ,,Finida“. Į Lydą vairavo automobilį „Ford Transit“ A. B. prašymu. Balaišis jo paprašė automobilį nuvairuoti ir palikti, jis taip ir padarė Už automobilio nuvarymą berods 400 litų gavo. Dėl ko reikėjo nuvairuoti automobilį nežino, tai buvo B. verslo reikalai. ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo baltos spalvos seną autobusiuką VW, dar miškovežį Iveco, Fiat Ducato. Kur šiuo metu yra automobiliai, nežino. Turėjo sunkumų dėl nesumokėtos algos.Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas antstolis S. U. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto arešto aktą surašė vienas, surašė Utenos rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu. Areštavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, susidedantį iš devynių automobilių. Automobilių neapžiūrėjo, nematė, areštavo remdamasis „Regitros” transporto priemonių duomenų baze. Turto arešto aktas išsiųstas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. B. pagal turimą adresą (duomenys neskelbtini), bet grįžo su atžyma, kad neatsiėmė, kelis kartus buvo nuvažiuota, nieko nerasta namie minėtu adresu. Šiai dienai automobiliai areštuoti, bet pagal naują tvarką jei nepraeinama automobilių techninė apžiūra ar nesumokamas draudimas, automobiliai išregistruojami, todėl šiuo metu jie visi išregistruoti. Išieškotojo VĮ (duomenys neskelbtini) atstovo parašo nėra taip pat, negalėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) urėdiją, jiems informacija registruotu laišku buvo siųsta, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)”. Iki šios dienos turto arešto aktas neįteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovams. Per juridinių asmenų registrą išsiaiškino, jog P. P., nebe A. B., yra UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius. Areštuotojo turto saugotoju joks asmuo niekada nebuvo paskirtas, nes joks asmuo nepasirašė turo saugojimo akto ir neįsipareigojo jo saugoti.Liudytoja R. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. B. ir D. B. buvę darbdaviai, kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2013 metų. Su A. B. bendravo, dirbo finansininke. Kas ir iš ko pirko bendrovės akcijas, nežino, gal 2012 m. ar 2013 m. padarė bendrovės balansą. Įmonė užsiėmė statybomis, paskui po statybų krizės - miško darbais, pirko ir pardavinėjo automobilius. Ar su (duomenys neskelbtini) urėdija buvo problemos atsiskaitant nežinojo, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)” automobiliai buvo areštuoti nežino. P. P. buvo direktorius nuo 2013 m. Nutraukus darbo sutartį su ja, ar bendrovė dar turėjo automobilius, nežino. D. B. ir A. B. jai atveždavo dokumentus į namus ir ji dirbo tik namuose, įmonėje nebūdavo. Už 2012 m. paruošė balansą, buvo įsiskolinimai, bet neprisimena kieno atžvilgiu. 2012 m. sausio mėn. balansą pasirašė A. B., o nuo 2013 m. gal vasario mėn. pasirašė D. B., galvojo, kad jis direktorius buvo. P. P. jai nebuvo matytas, jis jai jokių dokumentų neatveždavo. Gaudavo sąskaitas faktūras, pirkimų - pardavimų dokumentus, algalapius, viską, kas su buhalteriją susiję. Finansinius reikalus direktorius A. B. tvarkė, įmonės patalpose niekada nebuvo, registruota įmonė buvo A. B. namuose, o kur iš tikro įmonės buveinė, buvo, nežino. P. P. pasirašydavo ant jai duotų ir paruoštų dokumentų, ji ne vienos firmos buhalteriją tvarkė. Būna, kad kiti direktoriai įmonių, kurių dokumentus tvarkė su ja net nesisveikina, o kartais net nusisuka, nes ji žemesnio rango, nei jie. Iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)” išėjo savo noru, niekas neprašė, dirbo pagal darbo sutartį, kad priteistos iš įmonės didelės sumos, nežinojo, nežino, ar bendrovė turėjo teisininką, ji tvarkė tik buhalteriją. P. P. nėra mačiusi, tačiau tvarkė šio asmens 2013 m. pasirašytus dokumentus”. Liudytojas R. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė kad A. B. pažįsta nuo 1996 ar 1997 metų. Su juo jo prašymu 2012 m. važiavo į Maskvą, vairavo karinį džipą Volvo. Volvo registruotas buvo jo vardu, bet tik tam, kad galėtų automobilį vairuoti Maskvoje. A. B. savo vardu kodėl neformino mašinos, nežino, galvojo bus problemų be įgaliojimo tą mašiną vairuoti. Vizas tvarkė kartu, jie kaip bičiuliai sutaria iki šiol. Sugedo automobilis, buvo šalta, jis traukiniu grįžo iš Maskvos, o A. B. liko. A. B. sakė, kad buvo problemų džipą taisyti. Apie tos mašinos remontą nekalbėjo. Gal jis sakė, kad į Lietuvą su juo neapsimokės grįžti. Tikslo Volvo parduoti Maskvoje nebuvo, o jeigu būtų, tai jis būtų pasakęs, paprastai jis nieko neslėpė. Kur A. B. laikė automobilius nežino.2012-11-30 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini) miškų urėdija ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas (1 t., 13-14 b. 1.).2012-12-12 antstolis S. U. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo devynias UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones (1 t., 15-19 b. 1.).2015-01-22 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 15-01 nurodyta devynių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių vertė – kiekvieno nuo 1400 iki 50000 litų (2 t., 51 b. 1.).Įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovui Valstybės įmonei (duomenys neskelbtini) miškų urėdija priteista iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 53 733,78 Lt žalai atlyginti (1 t., 3-7 b. l.).2013-06-04 paminėtam aukščiau teismo sprendimui vykdyti išduotas vykdomasis raštas (1 t., 20-21 b. l.).VĮ (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltų asmenų priteisti 53733,78 Lt padarytos žalos atlyginimo ( 1 t., 41 b. l.).2014-07-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad šio procesinio veiksmo metu P. P. atpažino A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių (1 t., 50-52 b. 1.).2014-12-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad P. P. atpažino D. B. kaip tarpininką dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ perrašymo (2 t., 131-133 b. 1.).2014-03-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. B. savo iniciatyva ikiteisminiam tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo dokumentų originalus: 1) 2013 m. vasario 20 d. perdavimo priėmimo aktu A. B. perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovui P. P., o pastarasis priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias 6 transporto priemones ir jų registracijos dokumentus. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas šiuo aktu informuojamas, kad transporto priemonė SCANIA R124 GA pagal kontraktą šiuo metu yra Rusijos Federacijoje, dėl to šalys pretenzijų neturi. 2) Trimis 2013 m. vasario 15 d. Perdavimo aktais UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. B., perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama P. P., perima įmonės dokumentus: įvairius segtuvus su buhalteriniais dokumentais, įmonės antspaudą, bankines korteles visa gold ir visa silver, įmonės registravimo pažymėjimą, įmonės įstatus, įmonės PVM registravimo pažymėjimą, „Lukoil“ kortelę“, kontraktų – sutarčių knygą. 3) 2013 m. vasario 27 d. Susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo, pasirašytą tarp A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus P. P., pagal kurį šalys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga A. B. 152409,82 Lt negrąžintos paskolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja šią skolą grąžinti iki 2015 m. kovo 1 d. 4) 2013 m. vasario 20 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Pardavėjas A. B. parduoda 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų Pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. P.. Akcijų kaina – 30200 Lt, kuriuos Pirkėjas sumoka Pardavėjui prieš sutarties pasirašymą (2 t., 2, 8-12 b. 1.).2014-06-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo dokumentus A. B. vardu pasirašė pats A. B. (2 t., 17-22 b. 1.).2014-03-26 VĮ „Registrų centro“ išrašas patvirtina, kad P. P. nuo 2012 m. lapkričio 15 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2012-12-04 yra šios bendrovės vienintelis akcininkas. Nuo 2013-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įregistruotas P. P., UAB (duomenys neskelbtini) akcininke yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2007 metų (1 t., 99-103 b. 1.).Išrašai iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad antstolio S. U. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos devynios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės pagal 2014-03-17 ir 2014-05-22 duomenis tebėra registruotos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė (2 t., 41-49 b. l.; 4 t., 150 b. l.), pagal 2015-11-11 duomenis išregistruotos, kadangi nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo (4 t., 1-23 b. l.).P. P. nuo 2008 m. balandžio 28 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno m. savivaldybėje (4 t., 52 b. l.).Iš gynėjo pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad pagal A. B. užklausimą iš adreso info@skelbiu.lt pateiktas atsakymas: „Radome tokį skelbimą: Kontaktai (duomenys neskelbtini). Įdėtas: gruodžio 8, 2012, pašalintas: sausio 31, 2013. Turinys: parduodama uab, įkurta 1994, be skolu, filialas uzsie Uab ikurta 1994 metais. Filialas uzsienyje, baigtas balansas, daug turto, veikianti. PVM moketoja“ (4 t., 49-51 b. l.).Baudžiamoji byla kaltinamojo D. B. atžvilgiu išskirta teismo nutartimi (4 t., 133 b. l.).Iš Vilniaus apygardos teismo pateiktų duomenų matyti, jog šiame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti P. P. ir D. B.. P. P., be kitų kaltinimų, kaltinamas ir tuo, kad jis dalyvavo B. M., D. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suburtoje organizuotoje grupėje ir laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-05-31 vadovaudamas juridiniam asmeniui, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, bendrininkavo kaip padėjėjas pasisavinant didelės vertės savo ir organizuotos grupės narių naudai svetimą turtą, t. y. kaltinamas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (5 t., 24-81 b. l.).Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-asis skyrius informavo, kad antstolio S. U. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos devynios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės nėra paieškomos nei Šengeno, nei nacionalinėje sistemose (5 t., 91-100 b. l.).Iš antstolio S. U. pateiktos informacijos matyti, kad antstolio S. U. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotų devynių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonių buvimo vieta yra nežinoma. 2014-01-29 priėmus patvarkymą dėl šio turto paieškos per policiją, iš VPK NTV Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus gautas atsakymas, kad Civilinio proceso kodekso 620 straipsnis nenumato antstolio patvarkymo skelbti transporto priemonių paiešką per policiją. Paieška nepaskelbta (5 t., 102-110 b. l.).Rekvizitai.lt duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartą, darbuotojus (apdraustuosius), skolas Sodrai leidžia spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo metu buvo veikianti įmonė (5 t., 114-116 b. l.).
Dėl įrodymų vertinimo
A. B. ir P. P. buvo kaltinami tuo, kad jie laikotarpyje nuo 2013-02-19 iki 2013-02-27, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdami organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui daryti, A. B. būnant nusikalstamos organizuotos grupės organizatoriumi ir vykdytoju, o P. P. būnant nusikalstamos organizuotos grupės vykdytoju, veikdami išankstine tiesiogine tyčia, kartu su kitu organizuotos grupės nariu D. B., vykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą pagal 2013-02-18 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2013-02-18 teismo sprendimas), bei pagal 2012-11-30 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2012-11-30 teismo nutartis), areštuoto ir 2012-12-12 antstolio S. U. turto arešto aktu Nr. S11504 (toliau – 2012-12-12 turto arešto aktas) aprašyto turto neteisėtą perleidimą, o būtent: A. B. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kartu su D. B., iš anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimą – apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės pagal 2013-02-18 teismo sprendimą, tai yra, būdami organizuotos grupės nariais, iš savanaudiškų paskatų, žinodami, kad šiuo teismo sprendimu iš UAB “(duomenys neskelbtini)” yra priteista VĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai 53733 Lt ir 78 ct, atitinkamai 15562 Eur 38 ct žala, atvyko kartu su D. B. į VĮ “Registrų centras“ Kauno filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur P. P. D. B. ir A. B. nurodymu turėjo pasirašyti dokumentus, susijusius su UAB “(duomenys neskelbtini)” administracijos vadovo pasikeitimu ir P. P., būdamas VĮ “Registrų centras“ Kauno filiale, bei toliau vykdydamas nurodymą, pasirašė dokumentus, ko pasėkoje 2013-02-19 VĮ “Registras centras“ duomenų bazėje buvo įregistruotas UAB “(duomenys neskelbtini)” administracijos vadovu. Po to, P. P., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas nusikalstamos organizuotos grupės vykdytoju, A. B. paruošus fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo – priėmimo aktą ir fiktyvią UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, jis žinodamas apie 2013-02-18 teismo sprendimą ir 2012-11-30 teismo nutartį, pagal kurią UAB “(duomenys neskelbtini)” turtas yra areštuotas, bei 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, A. B. pateikus paruoštus pasirašyti fiktyvią 2013-02-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir fiktyvų 2013-02-20 perdavimo - priėmimo aktą, vykdydamas nurodymą, juos pasirašė, ko pasėkoje UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama direktoriaus P. P., tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke ir fiktyviai perėmė 2012-11-30 teismo nutartimi areštuotus bei 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytus automobilius: „Iveco 330-30“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 49000 litų, atitinkamai 14191 Eur 38 ct vertės, „MB 412“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 14500 litų, atitinkamai 4199 Eur 49 ct vertės, „Scania P 114 CB“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 50000 litų, atitinkamai 14481 Eur vertės, „Ford Transit“, v.n. (duomenys neskelbtini) – 8800 litų, atitinkamai 2548 Eur 66 ct vertės, „VW Transporter“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 1300 litų, atitinkamai 376 Eur 51 ct vertės, „Tatra 148“, v.n. (duomenys neskelbtini) – 4900 litų, atitinkamai 1419 Eur 14 ct vertės ir „Scania R 124 GA“, v.n. (duomenys neskelbtini) - 47000 litų, atitinkamai 13612 Eur 14 ct vertės, nes realiai nei vienas iš jų nebuvo perduoti UAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamai direktoriaus P. P., tokiu būdu apgaule įvykdė organizuotos grupės narių sumanymą ir išvengė turtinės prievolės pagal 2013-02-18 teismo sprendimą, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)” VĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 53733 Lt ir 78 ct, atitinkamai 15562 Eur 38 ct litų žala bei neteisėtai perleido 2012-11-30 teismo nutartimi areštuotą ir 2012-12-12 turto arešto aktu aprašytą, turtą. P. P. ir A. B. veiksmai prokuroro pareikštuose kaltinimuose kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (prokuroro prašymas pakeisti veikos kvalifikavimą, 4 t., 126 b. l.).Pirmosios instancijos teismas pripažino nustatyta, kad A. B. ir P. P. laikotarpiu nuo 2013-02-15 iki 2013-02-27, veikdami bendrininkų grupėje kartu su dar vienu asmeniu, suklastojo: 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktus; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutartį; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo (perdavimo – priėmimo) UAB „(duomenys neskelbtini)” aktą; 2013-02-27 susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo.Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamųjų veiksmuose sukčiavimo požymių nėra, o pagal kaltinime išdėstytas aplinkybes kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nuosprendis dalyje dėl teismo išvadų, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra sukčiavimo požymių, nėra skundžiamas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. patikrina, ar nuteistųjų veikos pagrįstai pripažintos atitinkančiomis BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl nuteistųjų P. P. ir A. B. kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra labai trumpi ir neparemti įrodymų analize: „Iš pačių kaltinamųjų parodymų, 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktų t.2., b. l.; 2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutarties; „2013-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo – priėmimo akto; 2013-02-27 susitarimo dėl įsiskolinimo likvidavimo (t. 2., b. l. 2, 3-5, 8) matyti, kad kaltinamieji suklastojo dokumentus“. Taigi skundžiamame nuosprendyje nuteistų kaltė iš esmės grindžiama vien tuo faktu, kad jie pasirašė aukščiau išvardintus dokumentus. Pagal BK 300 straipsnį nusikaltimo dalykas gali būti tik netikri arba suklastoti tikri dokumentai, tai yra atsakomybė numatyta už netikro dokumento pagaminimą arba tikro dokumento suklastojimą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Apylinkės teismas apskritai nepasisakė, kuo pasireiškė dokumentų suklastojimas, aprašomojoje dalyje nėra jokių veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrindžiančių motyvų.Nustatyta, kad A. B., 2013 m. vasario 20 d. jam priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. P.. Tai patvirtina A. B. ir P. P. parodymai, rašytinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, įrašai Juridinių asmenų registre.Prokuroro suformuluotame kaltinime (4 t., 126 b. l.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis įvardinta kaip fiktyvi. Civilinėje teisėje skiriami tariami sandoriai (fiktyvūs) ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba tiksliau – tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių – CK 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju – tikroji šalių valia paslėpta po jos fikcija (sutartis sudaroma tikslu pridengti kitą sutartį – CK 1.87 straipsnis). .Kolegija pažymi, kad praktikoje sutinkami tokie sukčiavimo atvejai, kada apsimestiniai sandoriai naudojami sukčiavimo grandinėje, tai yra kai tokie sandoriai sudaromi jau atlikus sukčiavimo veiksmus, lemiančius turtinės prievolės išvengimą, o šių sandorių tikslas – siekis išvengti asmeninės atsakomybės, ją perkeliant kitam asmeniui. Tokiam sukčiavimo būdui nėra būtinas dokumentų suklastojimas. Tai, kad sandoris apsimestinis, nedaro jo suklastotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodyta, kad A. B., būdamas 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas, 2013 m. vasario 20 d. šias akcijas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. P.. Tiek A. B., tiek P. P. patvirtino, kad jie pasirašė 2013 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kiekvienas iš sandorio dalyvių turėjo tinkamus įgalinimus šiam sandoriui sudaryti. Minėtos sutarties pagrindu buvo padaryti pakeitimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registre, taip pat pakeisti duomenys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Visa tai rodo, kad sandoris realiai įvyko. Įvertinus 2013 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)” sutarties turinį, darytina išvada, kad ji neturėjo jokios įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimams, kadangi net ir po akcijų perleidimo prievolės liko, jų dydis nepakito. Akcininko pakeitimas negali turėti įtakos nei UAB prievolės dydžiui, nei struktūrai. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad tarp A. B. ir P. P. pasirašytoje 2013 m. vasario 20 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje buvo įrašyta kokia nors melaginga informacija BK 300 straipsnio prasme. Dėl to nagrinėjamu atveju BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko – buvimas nenustatytas.Sprendžiant ar buvo suklastotas 2013 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” turto perdavimo (perdavimo – priėmimo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktas, pažymėtina, jog šio dokumento turinys (t. y. 7 automobilių perdavimo faktas) patvirtintas A. B. ir P. P. parašais. Minėti asmenys patvirtino, kad būtent jie pasirašė aktą. A. B. parodė, kad automobiliai realiai buvo perduoti P. P.. P. P. šią aplinkybę neigia, nurodydamas, kad nesuprato ką pasirašo, o automobilių nėra matęs. Kaip matyti iš bylos duomenų, išrašai iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad antstolio S. U. turto arešto aktu Nr. S11504 areštuotos devynios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės pagal 2014-03-17 ir 2014-05-22 duomenis tebėra registruotos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė (2 t., 41-49 b. l.; 4 t., 150 b. l.), pagal 2015-11-11 duomenis išregistruotos, kadangi nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo (4 t., 1-23 b. l.). Tokiu būdu P. P. parodymų nepakanka paneigti A. B. parodymams, kuriuos patvirtina VĮ „Regitra“ pateikta informacija bei 2013 m. vasario 20 d. turto perdavimo – priėmimo akte užfiksuoti duomenys. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas dokumentas yra suklastotas, nepagrįsta.Pažymėtina, kad apylinkės teismas, keisdamas veikų kvalifikaciją, neįspėjęs proceso dalyvių, pakeitė ir faktines aplinkybes, tuo peržengdamas kaltinamojo akto ribas, tai yra pripažino kaltinamuosius kaltais ir dėl tokių dokumentų, kurie neminimi kaltinamajame akte, suklastojimo - 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktų bei 2013-02-27 susitarimo dėl įsiskolinimo likvidavimo suklastojimo. Įstatymas nenumato teismui galimybės savo iniciatyva suformuluoti naują kaltinimą dėl naujos, kaltinamajame akte nenurodytos ir neaptartos nusikalstamos veikos. BPK 256 straipsnio nuostatos leidžia teismui pakeisti kaltinime nurodytas faktines veikos aplinkybes arba perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, tačiau, tais atvejais, kai byloje paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs savo pobūdžiu visiškai kitą nusikalstamą veiką, turi būti vadovaujamasis Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Tačiau kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. B. ir P. P. galimai suklastojo 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktus bei 2013-02-27 susitarimą dėl įsiskolinimo likvidavimo. Pastarasis susitarimas yra išimtinai civilinis sandoris, jo turinio teisingumo nepaneigia jokie bylos duomenys. Sprendžiant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo fakto, pažymėtina, jog įrodymų, kad aktuose minimi dokumentai nebuvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, nėra. Nors P. P. teigė, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų negavo, bet nurodė, jog dėl tos įmonės „viską reguliavo D. B.“, o apeliacinės instancijos teisme parodė, kad D. B. ir A. B. kažkokias „papkes“ turėjo, bet viską išsivežė. D. B. apeliacinės instancijos teisme parodė gavęs dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų per buhalterę. Liudytoja R. B. parodė, kad ir po akcijų pardavimo tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, o dokumentus, pasirašytus P. P., atveždavo D. B..Konstatuotina, kad pagrindų pranešti prokurorui apie kitą, nei nurodyta kaltinamajame akte, nusikalstamą veiką, nėra. P. P. ir A. B. išteisintini ir dėl 2013-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų, anspaudo, bankinių kortelių, Lukoil kortelės perdavimo aktų bei 2013-02-27 susitarimo dėl įsiskolinimo likvidavimo suklastojimo.Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto 2012 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Savo iniciatyva išspręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas išėjo iš kaltinimo ribų, tuo pačiu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Byloje proceso dalyviai nepareiškė reikalavimų pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu, toks klausimas proceso metu nebuvo svarstomas. Motyvų dėl tokio sprendimo priėmimo nuosprendyje nėra. Nuosprendis naikintinas ir šioje dalyje.Jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). VĮ Utenos miškų urėdija ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys dėl 53733,78 Lt padarytos žalos atlyginimo ( 1 t., 41 b. l.) paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
P. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
P. P. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
VĮ (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 53733,78 Lt padarytos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.