Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-10-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-884-284/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
2YT-884-284/2017
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00634-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-884-284/2017 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00634-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Ritai Grigalienei,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,jos atstovui advokatui J. L. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi su patikslintu pareiškimu į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjo teta O. S. po savo vyro K. S. , mirusio (duomenys neskelbtini),priėmė palikimą , pradėdama faktiškai jį valdyti, kadangi kitokiu būdu jis negali gauti paveldėjimo po savo tetos O. S. mirties (duomenys neskelbtini) (b.l.23-24) .Iš suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas per nustatytą terminą gautas atsiliepimas , kuriame nurodyta, kad neprieštarauja pareiškėjo prašymui ( b.l.33-34).

Pareiškėjas A. S. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad po O. S. vyro K. S. mirties liko santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas- pastatai, esantys Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties O. S. į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleido terminą palikimui priimti ,bet liko gyventi minėtuose pastatuose, juos tvarkė, valdė, todėl palikimą faktiškai priėmė. Jis nurodė, kad S. savų vaikų neturėjo. O. S. buvo jo mamos sesuo, jam-teta ir krikšo mama. Kitų artimesnių S. giminių šiuo metu nebėra. Namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) jie nusipirko, persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) rajono. Namų valdos žemė nėra išpirkta. Po vyro mirties O. S. mokėjo mokesčius už elektrą, šiukšles, žemę, liko gyventi name ir naudojosi visais likusiais daiktais. Ji prailgino namo kaminą, tvarkė krosnį, balino sienas. Kai mirė O. S., jis laiku kreipėsi į notarą, tik daug laiko užtruko dokumentų tvarkymas. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos teta O. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. S. , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ,pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi kitokiu būdu jis negali gauti paveldėjimo po tetos O. S. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonei Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jame nurodydamas, kad pareiškėjo A. S. prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Liudytoja D. B. parodė, kad ji nuo 1999 m. 16 metų lankė O. S. kaip lankomosios priežiūros darbuotoja. Pas O. S. atvykdavo jos sūnėnas A. S.. Atsimena, kaip S. nusipirko namą. Savo vaikų jie neturėjo, atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) jau būdami pagyvenę. Po vyro K. mirties O. liko gyventi name, nors namelis senas, tačiau O. S. pensija buvo maža ir didelių remontų ji nedarė .Ji prižiūrėjo sodybą, tvarkė kaminą, nusipirkdavo malkų, mokėjo mokesčius už elektrą, žemę, šiukšle Skolų nebūdavo. Kitų giminių ji nežino. Tuose namuose O. S. gyveno iki savo mirties.

Liudytoja E. M. parodė, kad ji S. pažinojo nuo pat jaunystės. Ji buvo jų kaimynė. (duomenys neskelbtini) ji gyvena 62 metus. Kai S. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), ji ten jau gyveno. S. savų vaikų neturėjo. Artimiausias jiems buvo sūnėnas A. S., kurį kaip ir augino. Nežino, kodėl O. S. po vyro K. mirties nesitvarkė paveldėjimo dokumentų. O. S. rūpinosi sūnėnas A. S., kurtis pas ją lankėsi, prižiūrėjo namus, šienavo. O. S. mokėjo mokesčius už žemę, elektrą, šiukšles. Savo namuose ji gyveno iki mirties. Dabar ten niekas negyvena. S. kapus prižiūri A. S..

Iš mirties liudijimo matyti, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini) ( b l. 5)

Iš mirties liudijimo matyti, kad O. S. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l.6).

Iš mirties liudijimo matyti, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l.7).

Iš gimimo įrašo matyti, kad O. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai O. T. ir P. M. ( b.l.8).

Iš archyvo pažymos matyti, kad P. M. ir O. T. susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l.10).

Iš sutuoktuvių liudijimo matyti, kad S. K. ir M. O. susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l.9).

Iš santuokos sudarymo akto įrašo matyti, kad Š. V. ir M. O. susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l.11).

Iš gimimo įrašo matyti, kad V. Š. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai O. T. ir V. Š. ( b.l.12).

Iš santuokos sudarymo akto įrašo matyti, kad K. S. ir V. Š. ( S.) susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l.13).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. S. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas K. S., motina V. S. ( b.l.14).

Iš Kauno m. 14 –to notarų biuro notaro liudijimo matyti, kad mirus (duomenys neskelbtini) O. S. užvesta paveldėjimo byla. Pareiškimą apie palikimo priėmimą pateikė įstatyminis įpėdinis A. S., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ( b. l. 15).

Iš Linkuvos seniūnijos pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. S., gyvenusiam adresu (duomenys neskelbtini), visą turtą priėmė ir valdė jo žmona O. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini) ( b .l. 22).

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad O. S. nuosavybės teise yra registruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ( b.l.17).

Iš pažymos matyti, kad K. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ( b.l.16).

Iš notarės G. J. liudijimo matyti, kad po K. S. mirties nuo 2006 m. iki šios dienos Pakruojo rajono 2-jame notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla ( b.l.25).

Iš Šiaulių apskrities archyvo pažymos matyti, kad 1987-1992 m. Pakruojo rajono notarinės kontoros, 1992-1994 m. Pakruojo rajono notarų biuro, 1995-2000 m. Pakruojo rajono V. B. biuro dokumentuose paveldėjimo bylos į (duomenys neskelbtini) mirusio K. S. turtą nėra, vėlesnių metų Pakruojo rajono notarų biurų dokumentai Šiaulių apskrities archyve nesaugomi ( b.l.26).

Iš notarės N. D. liudijimo matyti, kad po K. S. mirties nuo 1987 m. iki 2006 m. dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė į Pakruojo rajono 1-ąjį notarų biurą, nėra užvesta paveldėjimo byla ( b.l.27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 metų Civilinis kodeksas. Šio kodekso 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiški palikimo priėmimo būdai nustatyti ir 2000 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tiktai to paties straipsnio 3 dalimi nustatytas trumpesnis – trijų mėnesių terminas jiems atlikti.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos I. J. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas A. S., įrodinėdamas, kad jo teta O. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, jog po vyro K. S. mirties, O. S. liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir taip faktiškai paveldėjo mirusio sutuoktinio pastatų dalį, pradėdama jį valdyti, taip pat paveldėjo likusius po sutuoktinio mirties jo asmeninius daiktus. Pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinoma priežastis, kodėl teta O. S. į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kaip pergyvenusiam sutuoktiniui, nesikreipė. Pareiškėjo A. S. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai D. B. ir E. M..

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjo teta O. S. po sutuoktinio K. S. mirties liko toliau gyventi jų namuose, juos tvarkėsi, remontavo namo kaminą, krosnį, mokėjo mokesčius už elektrą , šiukšles, žemę, pragyveno šiame name po vyro mirties dvidešimt aštuonis metus, todėl konstatuotina, jog ji palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Volikienė