Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-758-348/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
1S-758-348/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. F.
Byla Nr. 1S-758-348/2016;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rimo Švirino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. F. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. F., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 metams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-06-28, bausmės pabaiga – 2019-06-28.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną), laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nuteistasis R. F. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. F. skunde prašo panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas lygtinio paleidimo sąlygos siejamos tik bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Skundo autoriaus nuomone, teismas ignoravo BVK 164 str. 2 d. nuostatas ir rėmėsi išskirtinai jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumu ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi. Teismas neįvertino tai, kad jis nuteistas pirmą kartą, kad vykdo socialinės reabilitacijos priemones, jog pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo iki žemos, turi gyvenamąją vietą. Be to kaltę pripažino, bausmės atlikimo metu dirba, pagal dengia civilinį ieškinį, du kartus buvo paskatintas. Taip pat palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Skunde pažymima, kad taikant lygtinį paleidimą yra taikomos prievartos priemonės, kurios padeda užtikrinti bausmės tikslus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. F. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymima, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. F. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistasis R. F. pagrįstai skunde pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra sumažėjusi iki žemos, t. y. 35 balai pagal „OASys“ metodiką, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, du kartus buvo paskatintas, dirba, stengiasi atlyginti priteistą civilinį ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymima, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.).

Sutinkama su tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, dirba, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje du skatintas, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Iš byloje esančios socialinės tyrimo išvados matyti, kad 2015 m. spalio 1 d. R. F. buvo sudarytas socialinės reabilitacijos priemonių planas: dirbti pataisos įstaigoje; nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų; nuolatinės veiklos, kuri skatina nusikalstamumą atsisakymas; piktnaudžiavimo alkoholiu mažinimas. Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad R. F. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nuosprendyje esantys duomenys rodo, jog iki nusikalstamos veikos padarymo jis piktnaudžiavo alkoholiu. Be to, vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių yra piktnaudžiavimas alkoholiu. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimas padarytas R. F. apsvaigus nuo alkoholio, ir jis pats pripažįsta, kad laisvėje alkoholį vartodavo, tačiau bausmės atlikimo metu nelanko jokių elgesio korekcijos programų, kurios padėtų valdyti su tuo susijusius rizikos veiksnius ir paskatintų jį išlaikyti motyvaciją nenaudoti smurto ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų išėjus į laisvę.

Skunde nuteistasis teigia, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas bei neatliktos bausmės dydis, negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis. Be to, pažymima, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog R. F. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pakankamą pagrindą tikėtis nuteistojo teigiamo ir pozityvaus elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. F. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisSvetlana JurgaitienėRimas Švirinas