- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-74-255/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41335-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- R. K., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 7 d. epizodas) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugsėjo 26 d. epizodas) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta. Nuosprendžiu nukentėjusiosios R. K. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. S. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 7 d., apie 22 val., kelyje (duomenys neskelbtini), jo vardu registruotame automobilyje „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto su savo žmona R. K. metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą pastarajai į dešinįjį petį ir taip nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.
1.2. Be to, S. K. buvo pripažintas kaltu, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto su žmona R. K. metu tyčia spyrė į gimnastikos kamuolį, kuris atsitrenkė į nukentėjusiosios veidą, dėl to ji pargriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, po to, nukentėjusiajai atsikėlus, jis koja spyrė jai į kairės kojos blauzdą ir keliu spyrė į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas galvos sumušimą su lokaliu minkštųjų audinių sutinimu nosies srityje, 23-io danties (viršutinio žandikaulio kairės pusės 3-ias) vainiko lūpinės emalės lūžį (atskilimą), tai sukėlė nukentėjusiajai R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorė prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. K. (2019 m. rugsėjo 26 d. epizodas) ir skirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius išklausant visą šios programos kursą, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo. Taip pat prokurorė prašo S. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo žmonai R. K. (2020 m. birželio 7 d. epizodas) ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius išklausant visą šios programos kursą, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo. Prokurorė prašo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, pridedant prie griežtesnės bausmės švelnesnės bausmės dalį, ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius išklausant visą šios programos kursą, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo. Prokurorė taip pat prašo, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, S. K. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-06-07 iki 2020-06-08 (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Be to, apeliaciniu skundu prokurorė prašo priteisti iš S. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 58,49 Eur žalos atlyginimo, o nukentėjusiosios R. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo mažinti ir neturtinės žalos dydį nustatyti, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į kaltininko kaltės formą, į pasekmes, į nukentėjusiosios individualias savybes, įvertinus jos neįgalumą, užimtumo galimybes, į kaltininko turtinę padėtį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo, išteisinusio S. K. dėl 2010 m. birželio 7 d. epizodo, išvados padarytos, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs, kad, įvertinus 2020 m. birželio 7 d. įvykusio konflikto aplinkybes – ginčą, S. K. veiksmus, kliudant nukentėjusiajai vairuoti, agresyvius veiksmus, išdaužiant automobilio stiklą – tikėtina, kad jis galėjo ginčo metu suduoti nukentėjusiajai R. K. – tyčia arba netyčia, ir, įvertinęs nukentėjusiosios R. K. parodymus papildančius netiesioginius įrodymus, klaidingai nusprendė, jog jų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti išteisintojo S. K. kaltę 2020 m. birželio 7 d. tyčia sukėlus R. K. fizinį skausmą. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad S. K. veiksmų tyčia iš esmės grindžiama tiesioginiais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, juos papildant netiesioginiais įrodymais, išvestiniais iš to paties šaltinio, t. y. nukentėjusiosios parodymų, ir kad, analizuojant šių išvestinių įrodymų – liudytojų parodymų, pranešimo dėl nusikaltimo duomenų, specialisto išvados, nukentėjusiosios įvykio aplinkybių aiškinimo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams – prieštaringumą, nepakanka objektyvių duomenų dėl to, ar S. K. sudavė nukentėjusiajai R. K. ar tik bandė jai suduoti. Prokurorės nuomone, teismas, nurodydamas, jog S. K. inkriminuojamas nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčia ir tokia veiksmų tyčia privalo būti įrodyta, o nenuspėjama, padarė neteisingą išvadą, jog nukentėjusiosios parodymai, juos palyginus su policijos pareigūnų vaizdo įrašu, kur užfiksuota, kad nukentėjusioji akcentuoja sugadintą automobilio stiklą ir tik perklausta kelis kartus dėl jai suduoto smūgio, nurodė, kad vyras jai sudavė, nepatvirtina šių parodymų neabejotino patikimumo. Prokurorės nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodoma, jog vertinant nukentėjusiosios R. K., apklaustos kaip liudytojos, parodymus, matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek teismas ją įspėjo už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, taip pat išaiškino atsakomybę už vengimą ar atsisakymą duoti parodymus pagal BPK 163 straipsnį, ir ji prisiekė duoti teisingus parodymus. Pažymima, jog byloje nenustatyta, kad R. K. būtų sulaužiusi priesaiką, kad būtų turėjusi tikslą apkalbėti sutuoktinį S. K., su kuriuo, kaip pati paaiškino bylos nagrinėjimo metu, po 2020 m. birželio 7 d. įvykio dar bandė gyventi kartu. Prokurorė nurodo, jog nukentėjusioji R. K., 2020-06-08 apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, 2020-06-10 jos parodymus tikrinant akistatos su įtariamuoju S. K. metu ir 2020-11-23 teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuosekliai tvirtino, jog neblaivus S. K., jai vairuojant automobilį, priekaištavo dėl jos santykių su drauge, po to priekaištavo jai, kad ji nemoka vairuoti ir, būdamas supykęs, ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais, tris kartus išjunginėjo pavarų svirtį, taip trukdydamas vairuoti, po to ištraukė iš važiuojančio automobilio užvedimo spynelės raktelius ir pasuko vairą į priešpriešinę (kairę) pusę, sakydamas, jog ją pasodins į kalėjimą, ir ji, R. K., suprato, kad S. K. siekė, jog ji atsitrenktų į lenkiantį automobilį ir būtų pripažinta kalta sukėlusi eismo įvykį, o po to, suspaudęs ištrauktus automobilio raktelius į dešinės rankos kumštį, užsimojo jai suduoti smūgį į veidą, tačiau ji, kad išvengtų smūgio, nusisuko, todėl S. K. jai į veidą nepataikė, tačiau sudavė jai į dešinįjį petį. Prokurorė nurodo, jog R. K. tvirtino, jog S. K. smūgis buvo stiprus ir jai skaudėjo, ji išsigandusi pradėjo verkti, tuomet S. K. dešine koja spyrė į automobilio priekinį stiklą, kuris nuo smūgio suskilo. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šiais nukentėjusiosios R. K. parodymais, jie yra iš esmės analogiški ir neprieštaraujantys tarpusavyje, juose detaliai ir nuosekliai apibūdinamos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės, t. y. įvykio vieta, laikas, smūgio sudavimo būdas, kiekis, vieta ir tai, kad S. K. siekė jai suduoti smūgį į veidą, bet ji pasisuko ir S. K. smūgis kumščiu kliuvo jai į dešinįjį petį.
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog įvykio vietoje BODY kamera darytame garso ir vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip R. K. policijos pareigūnams nurodė, jog jos vyras ištraukė raktelius, spirdamas sudaužė automobilio langą, mušė ją kumščiu ir raktais į veidą, bet nepataikė, pataikė į petį. Prokurorės manymu, nukentėjusiosios parodymų teisingumo ir patikimumo nepaneigia tai, jog ji, būdama susijaudinusi dėl buvusios situacijos, S. K. trukdant vairuoti, išsigandusi dėl agresyvių pastarojo veiksmų, ir, pasak liudytojo policijos pareigūno K. Z., buvo sutrikusi ir nenuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes, t. y. pirmiausia papasakojo ne apie smūgio sudavimą, o apie S. K. agresyvius veiksmus trukdant vairuoti ir automobilio lango daužimą, kadangi net pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad konfliktinė situacija neabejotinai paveikia konflikto dalyvius, todėl jie gali būti šoko būsenos, neadekvačiai vertinti aplinkybes, akcentuoti ar pažymėti ne svarbiausias įvykio detales. Prokurorė nurodo, jog liudytojas K. Z. (į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas) teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog R. K. jam sakė, kad vyras sudavė jai į dešinįjį petį. Be to, apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog VšĮ Šilutės ligoninės statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), susijusio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie S. K. suduotą smūgį jai į dešinįjį petį, kadangi minėtame dokumente nurodyta, kad R. K. į ligoninės Priėmimo skyrių buvo atvežta 2020-06-08 00.07 val., GMP iškvietimo–priėmimo laikas 2020-06-07 23.29 val., GMP kviesta į (duomenys neskelbtini), pas R. K., kvietimo priežastis nurodyta, jog ji buvo sumušta, skausmo lygis įvertintas 4 balais, pažymėtas nugaros ir rankos skausmas, nurodyta, kad vyras trenkė kumščiu į dešinį petį, preliminari GMP diagnozė: dešinio peties mentės sumušimas. Nurodoma, jog Priėmimo skyriuje R. K. apžiūrėjęs gydytojas užfiksavo R. K. nurodytą aplinkybę, kad maždaug prieš valandą ją sumušė vyras, užgavo jai dešinį petį, jai vairuojant automobilį, ir pažymėjo patinimą bei skausmą dešiniajame petyje, dešinės menties, raktikaulio petinio galo skausmingumą, skausmą, keliant ranką, ir, įvertinęs rentgenogramas, įtardamas dešinio raktikaulio lūžimą be poslinkio, skyrė atlikti kompiuterinį tyrimą ir uždėjo R. K. langetę. Todėl, prokurorės nuomone, visi nukentėjusiosios R. K. parodymai kartu su aptartais netiesioginiais įrodymais sudaro logišką ir pakankamą įrodymų visumą, kurti leidžia manyti, kad jos parodymai apie nagrinėjamą įvykį yra teisingi, pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir patikimi bei patvirtina smurtinį išteisintojo S. K. veiksmų pobūdį ir yra pagrindas pripažinti jį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo 2020 m. birželio 7 d. epizode.
2.3. Be to, prokurorė pažymi, jog S. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, neneigė, kad kumščiu galėjo pataikyti R. K. į dešinįjį petį, tačiau tvirtino, jog taip pasielgė netyčia, gal tuo momentu, kai bandė išspirti automobilio priekinį stiklą, ir kad daugelio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Prokurorė nurodo, jog, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, S. K. pripažino, kad ištraukė raktelius iš važiuojančio automobilio, kurį vairavo R. K., spyrė į priekinį langą ir tuoj pat į langą sudavė kumščiu, tačiau tvirtino, kad smūgio R. K. nesudavė ir ant jos tiesiog galėjo užvirsti, kai ši suko vairą į kairę pusę. Prokurorės nuomone, įvertinus tai, kad tuo metu automobilį, kurį vairavo R. K., lenkė kitas automobilis, kurio vairuotojas vėliau sustojo priekyje ir padėjo R. K. išsikviesti pagalbą, akivaizdu, kad, saugodamasi susidūrimo, R. K. stabdė automobilį ir vairą suko į priešingą pusę, kaip ji pati ir nurodė, todėl tokia įtariamojo gynybinė pozicija, pareikšta tik teisme, prieštarauja elementariems fizikos dėsniams, yra nelogiška ir neįtikinama. Prokurorės nuomone, tyčinės kaltės nustatymo aspektu įvertinus S. K. veiksmus, kai šis, būdamas neblaivus, automobilyje sukėlė konfliktą dėl nukentėjusiosios draugės vizitų, keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, trukdė jai vairuoti, sukdamas vairą, nevaldydamas savo pykčio, spyrė į automobilio priekinį langą ir dar į jį sudavė kumščiu, ištraukė raktelius iš važiuojančio automobilio užvedimo spynelės, yra akivaizdi jo tiesioginė tyčia neįgaliai nukentėjusiajai R. K. sukelti fizinį skausmą. Prokurorės nuomone, baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pakanka įrodymų tam, kad S. K. būtų pripažintas kaltu dėl 2020 m. birželio 7 d. fizinio skausmo sukėlimo žmonai R. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
2.4. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog jei S. K. bus pripažintinas kaltu dėl naujo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o ši nusikalstama veika padaryta, nepraėjus vieneriems metams nuo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl žmonos R. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja R. K., tai S. K. turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat prokurorė nurodo, jog, skiriant bausmę, turi būti atsižvelgta į tai, kad S. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimo kategorijai, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką 2020 m. birželio 7 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prokurorės manymu, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, S. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis būtų artimas sankcijos vidurkiui.
2.5. Taip pat prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė S. K. civilinį ieškinį dėl 58,49 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios R. K. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl ieškinys yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai. Prokurorės nuomone, sprendžiant nukentėjusiosios R. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose ir maksimaliai atitinkantis kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
3. Atsiliepimų į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorės apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Prokurorė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalimi dėl S. K. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos, padarytos 2020 m. birželio 7 d., t. y. dėl nukentėjusiajai R. K. sukelto fizinio skausmo, ir mano, jog S. K. neabejotinai tą skausmą nukentėjusiajai sukėlė, o byloje yra pakankamai tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų, kurie tai patvirtina.
8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino ir išanalizavo liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, todėl nepagrįstai išteisino S. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiajai R. K. sukelto fizinio skausmo 2020 m. birželio 7 d. epizode. Kartu S. K. liko nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, padarytos 2019 m. rugsėjo 26 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad S. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
9. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o šio straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, Nr. 2K-180-719/2020).
10. Nagrinėjamoje byloje S. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 7 d., apie 22 val., kelyje (duomenys neskelbtini), jo vardu registruotame automobilyje „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto su savo žmona R. K. metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą jai į dešinįjį petį ir taip nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą, t. y. jo aktyvūs veiksmai sukėlė vieną iš alternatyvių BK 140 straipsnyje nustatytų padarinių. Skundą išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria prokurorės skunde išdėstytiems motyvams, kad byloje pakanka S. K. kaltės įrodymų.
11. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog nukentėjusiosios R. K. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, o juos patvirtino kiti byloje surinkti duomenys, t. y. policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, parodymai, GMP kortelė ir joje užfiksuota informacija bei iš dalies paties S. K. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog būtent šių byloje surinktų duomenų, kurie yra ištirti teisiamajame posėdyje, pakanka S. K. kaltei dėl nukentėjusiajai R. K. sukelto fizinio skausmo pagrįsti. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji R. K. parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2020 m. birželio 7 d., apie 22 val., jai vairuojant automobilį, tarp jos ir vyro S. K. kilo žodinis konfliktas, jos vyras buvo stipriai neblaivus, pradėjo prie jos priekabiauti, kokius 3–4 kartus bandė ištraukti raktus iš spynelės, priekaištavo jai dėl draugės, ją įžeidinėjo, kumščiu trenkė į automobilio langą, vėliau koja į jį spyrė, ji išsigando ir pradėjo verkti, automobilis sustojo ir tuomet ji pamatė, kad vyras užsimojo jai suduoti kumščiu, tačiau ji pasisuko ir jis sudavė jai į petį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad „buvo labai skaudžiai“ (t. 3, b. l. 12–14). Pažymėtina, jog šiuos nukentėjusiosios R. K. parodymus iš esmės patvirtina ir jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji teigė, kad ji pajuto fizinį skausmą, išsigando (t. 1, b. l. 183–184, 191–192). Visi nukentėjusiosios parodymai vienodi ir nuoseklūs, jais netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti į bylą surinkti objektyvūs duomenys: byloje nustatyta, kad į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, R. K. vyko į ligoninę, kur buvo apžiūrėta medikų, atlikti reikiami tyrimai. Nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo suduotas smūgis ir kad ji jautė skausmą, patvirtino liudytojų parodymai. Teismo posėdžio metu liudytoja E. G. patvirtino, jog jos mama, nukentėjusioji R. K., po įvykio jai minėjo, jog incidento su S. K. metu jis jai sudavė į ranką (t. 3, b. l. 14). Teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas policijos pareigūnas K. Z. taip pat patvirtino, jog įvykio metu buvo galbūt suduota R. K. ir įskeltas automobilio langas (t. 3, b. l. 15,). Iš garso ir vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusioji R. K. įvykio vietoje policijos pareigūnams nurodė, jog jos vyras ištraukė automobilio raktelius, spirdamas koja sudaužė automobilio langą, bandė suduoti jai kumščiu ir raktais į veidą, tačiau nepataikė, nes ji pasisuko, todėl smūgis teko jai į petį (t. 3, b. l. 62–64). Iš Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūros protokolo matyti, jog 2020-06-07 22.15 val. R. K. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, jog prieš ją buvo smurtaujama, jog vyras jai smogė kumščiu, tik ji spėjo pasilenkti (t. 2, b. l. 58–60). Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotos informacijos matyti, jog 2020-06-07 22.24 val. R. K. pranešė, jog kelyje (duomenys neskelbtini), vyras smogė kumščiu, bet nepataikė, išdaužė automobilio lango stiklą (t. 1, b. l. 173). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020-06-12 išvados Nr. G 924/2020(03) matyti, kad iš tyrimui pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad R. K. į ligoninės Priėmimo skyrių atvežta 2020-06-08 00.07 val., GMP kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastis – sumušta. GKS 15 balų, skausmas 4 balai. Skundėsi, jog vyras užgavo dešinį petį. Objektyviai nustatytas patinimas, dešinio peties skausmas, R. K. kūne išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, o dešiniajame petyje skausminga dešinė mentis, raktikaulio petinis galas. Atlikta rentgenograma, uždėtas įtvaras. Specialisto išvadoje konstatuota, kad peties sumušimo diagnozė pagrįsta vien tik subjektyviu nusiskundimu – skausmu, tačiau veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas, jei bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių mušimo faktą (t. 2, b. l. 27–28). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), susijusio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina nukentėjusiosios R. K. parodymus apie S. K. suduotą smūgį jai į dešinįjį petį. Kaip jau buvo minėta, Priėmimo skyriuje R. K. apžiūrėjęs gydytojas užfiksavo R. K. nurodytą aplinkybę, kad maždaug prieš valandą ją sumušė vyras, užgavo jai dešinį petį, jai vairuojant automobilį, ir pažymėjo patinimą bei skausmą dešiniajame petyje, dešinės menties, raktikaulio petinio galo skausmingumą, skausmą, keliant ranką ir, įvertinęs rentgenogramas, įtardamas dešinio raktikaulio lūžimą be poslinkio, skyrė atlikti kompiuterinį tyrimą ir uždėjo R. K. įtvarą (t. 2, b. l. 28).Taigi įvertinus anksčiau paminėtus įrodymus darytina išvada, kad S. K. sudavė smūgį sutuoktinei į dešinį petį ir sukėlė jai skausmą. Visiškai akivaizdu, kad nesant informacijos apie smūgio sudavimą ir skausmo sukėlimą į įvykio vietą nebūtų buvusi kviesta greitoji pagalba, nejausdama skausmo nukentėjusioji nebūtų vykusi į ligoninės Priimamąjį skyrių, o medikai nebūtų atlikę išvados tiriamojoje dalyje užfiksuotų veiksmų.
12. Anksčiau paminėti objektyvūs duomenys paneigia kaltinamojo S. K. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jis parodė, jog įvykio gerai nepamena, pripažįsta, jog buvo stipriai išgėręs, ir, nors tvirtino, jog rankos kumščiu tikrai nesudavė nukentėjusiajai R. K. į ranką, tačiau pripažino, jog, spirdamas koja ir smūgiuodamas ranka į automobilio stiklą, jis galėjo užvirsti ant nukentėjusiosios (t. 3, b. l. 11–12). Taigi, nors pats S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl minimo nusikaltimo nepripažino, neigė smūgiavęs žmonai, jo parodymai vertintini kaip neteisingi, duoti siekiant palengvinti savo padėtį. Tokius parodymus galėjo sąlygoti ir S. K. girtumas: tuoj po įvykio 23.00 val. jam nustatytas 2,39 promilių girtumas (t. 1, b. l. 179), todėl egzistuoja tikimybė, kad kaltinamasis neprisiminė visų įvykio aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų anksčiau paminėtų baudžiamosios bylos duomenų viseto, kurie pagrįstai baudžiamojoje byloje laikytini tinkamais įrodymais, pakanka konstatuoti, kad konflikto metu S. K. tyčia kumščiu sudavė smūgį sutuoktinei R. K. į petį ir sukėlė jai fizinį skausmą, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.
13. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta, kad S. K. 2020 m. birželio 7 d., apie 22 val., kelyje (duomenys neskelbtini) automobilyje „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, smurtavo prieš artimą savo šeimos narį – sutuoktinę R. K., tyčia kumščiu sudavė vieną kartą jai į dešinįjį petį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
14. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog pripažinus S. K. kaltu ir jį nuteisus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. K. 2020 m. birželio 7 d., būtina spręsti klausimą ir dėl anksčiau, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d., S. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi 2020 m. birželio 7 d. minima nusikalstama veika padaryta, nepraėjus vieneriems metams nuo sprendimo atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl žmonos R. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo prokurorės apeliacinio skundo argumentu ir pritaria, jog S. K. turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybės už abi padarytas nusikalstamas veikas.
16. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos prokuratūros prokuroro 2019-12-13 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-12-16 nutartimi, S. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu. Jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, 2010-12-14 sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti. 2020-07-15 prokuroro nutarimu, patvirtintu 2020-07-23 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Teismas, nustatęs, kad S. K. padarė naują nusikaltimą, sprendžia baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veiką, dėl kurios anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2K-P-429/2007).
17. Kaltinamasis S. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tarp jo ir sutuoktinės įvykus žodiniam konfliktui, jis supykęs spyrė gimnastikos kamuolį ir juo pataikė į nukentėjusiąją, dėl to ji pargriuvo. Po to ji puolė jį mušti, tada jis ją apkabino, stipriai laikė. Neneigia, kad gal tuo metu ir spyrė žmonai 2 kartus į kairę koją, mano, kad, jei nukentėjusioji nurodo, kad pajuto fizinį skausmą dėl jo spyrių, tai yra tiesa. Dėl savo poelgio labai gailisi. Su nukentėjusiąja buvo susitaikęs.
18. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. jau gyveno su kaltinamuoju atskirai. Jis ateidavo nusimaudyti ir pavalgyti. Išsiskyrė, nes jis buvo pradėjęs gerti, santykiai buvo konfliktiški. Kai atėjo kaltinamasis, ji sportavo. Ji ėmė jam priekaištauti dėl išgerto jos kefyro, tuomet kilo konfliktas ir kaltinamasis spyrė kamuolį į ją. Kamuolys atsitrenkė jai į veidą, ji pargriuvo, galva atsitrenkė į grindis. Tuomet ji impulsyviai pašoko ir trenkė vyrui į veidą, o po to susmuko. Kaltinamasis išsigando, pakėlė ją, prispaudė prie sienos. Elgėsi labai agresyviai ir negražiai, du kartus spyrė su keliu į koją. Ji pradėjo verkti, šaukti ir jis tada išbėgo. Jai pasidarė bloga, pradėjo vemti, todėl išsikvietė greitąją. Jai buvo sutrenkta nosis, žandikaulis ir buvo nuskilęs dantis.
19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2019-19-24 išvadoje Nr. G 1984/2019(03) ir papildomoje išvadoje 2019-11-20 Nr. pG 2257/2019 (03) nurodyta, kad R. K. padarytas galvos sumušimas su lokaliu minkštųjų audinių sutinimu nosies srityje, 23-io danties (viršutinio žandikaulio kairės pusės trečias ) vainiko lūpinės emalės lūžis (atskilimas) padarytas ne mažiau kaip dėl vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus galvą ir nosį, tai neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. 23-io danties vainiko lūžis galėjo atsirasti netiesiogiai dėl galvos sumušimo nuo dantų sąkandžio. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l.122–123, 134–135). 2019-09-27 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede (t. 1, b. l.70–75) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambarys, jame buvęs gimnastikos kamuolys. Visi šie duomenys neprieštarauja kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytoms įvykio aplinkybėms.
20. Taigi, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. K. 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto su žmona R. K. metu, tyčia spyrė į gimnastikos kamuolį, kuris atsitrenkė į nukentėjusiosios veidą, dėl to ji pargriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą. Nukentėjusiajai atsikėlus S. K. koja spyrė R. K. į kairės kojos blauzdą ir keliu spyrė į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas galvos sumušimą su lokaliu minkštųjų audinių sutinimu nosyje, 23-io danties (viršutinio žandikaulio kairės pusės trečias) vainiko lūpinės emalės lūžį (atskilimą), tai sukėlė nukentėjusiajai R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
21. Skiriant S. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad S. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimo kategorijai, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką 2020 m. birželio 7 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, S. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas artimas sankcijos vidurkiui. Taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 4 punktą, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą S. K. įpareigotinas per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius išklausant visą šios programos kursą ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo.
22. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė S. K. civilinį ieškinį dėl 58,49 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios R. K. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 2, b. l. 34–36), todėl ieškinys yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai.
23. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusioji R. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš S. K. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 9–10). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, neturtinė žala dažniausiai atlyginama bylose, susijusiose su absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atvejais.
22. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusioji R. K. dėl minėtų nusikaltimų padarymo patyrė išgąstį, baimę, fizinį smurtą, dvasines kančias ir išgyvenimus, tačiau pagal šiuo metu formuojamą teisinę praktiką ir tai, kad kaltinamasis S. K. yra nukentėjusiosios R. K. sutuoktinis, iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp sutuoktinių ir praeityje vykdavo konfliktai, todėl toks kaltinamojo elgesys buvo gana įprastas konfliktinių situacijų su sutuoktine metu, ieškant protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų, teisėjų kolegija nutaria iš dalies tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti jai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
23. Nukentėjusiajai R. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 298,43 Eur (b. l. 3, t. 3) dėl nukentėjusiosios atstovės dalyvavimo pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pripažinus S. K. kaltu ši pinigų suma ir išieškotina iš kaltinamojo.
24. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka S. K. gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtas advokatas V. Janušauskas. Pateikta pažyma, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 45,00 Eur ( b. l. 48, t. 3). Tačiau gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte, BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, todėl iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalies punktu ir 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:
pripažinti S. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl R. K. sukelto fizinio skausmo 2020 m. birželio 7 d. ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius išklausant visą šios programos kursą, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;
pripažinti S. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus R. K. sveikatos sutrikdymo 2019 m. rugsėjo 26 d. ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius išklausant visą šios programos kursą, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, pridedant prie griežtesnės bausmės švelnesnės bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 mėnesius išklausant visą šios programos kursą ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, S. K. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-06-07 iki 2020-06-08 (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą.
Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį ir priteisti iš S. K. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 58, 49 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš S. K. nukentėjusiajai R. K. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Išieškoti iš nuteistojo S. K. valstybės naudai 298,43 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už teisinę pagalbą, suteiktą nukentėjusiajai R. K..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą atlyginti proceso išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atmesti.