Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo D. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo G. P. (toliau – G. P.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausioji specialistė E. J. 2018 m. balandžio 13 d. G. P. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 dalį ir 5 dalį, už tai, kad jis, būdamas AB „K. T.” technikos inžinierius 2017 m. lapkričio 23 d. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas R. J. nevažiuotų didžiausius leidžiamus matmenis, didžiausią leidžiamą bendrąją masę ir ašių grupės apkrovą viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (patvirtintų Susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56), 9 punktą, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 5.2, 6.2, 19.5 ir 23.2 punktus, šiomis aplinkybėmis:2017 m. lapkričio 23 d., apie 14.54 val., kelio (duomenys neskelbtini) esančiame stacionariajame kontrolės poste buvo sustabdyta ir patikrinta AB „K. T.“ priklausanti ir šios įmonės vairuotojo R. J. vairuojama N3 klasės krovininė transporto priemonė „MAN TGS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kaessbohrer Lowbed“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykusi maršrutu (duomenys neskelbtini), ir vežanti pakrautą traktorių. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (ašinio svėrimo svarstyklės: Haenni F.C 100, serijos Nr. 1620; svėrimo plokštės - 1. Haenni CH 3303, Type WL 103, SN 4670; 2. Haenni CH 3303, Typc WL 103, SN 4667, kartu naudojant išlyginamuosius kilimėlius, patikros sertifikato Nr. 0510882, galioja iki 2018 m. kovo mėn. 3 d.), nustatyta, kad AB „K. T.“ vairuotojas R. J. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį): kai faktinė transporto priemonės bendroji masė, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento“ (toliau – Techninis reglamentas), I priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t. apkrovos paklaida 0,2 t), 48,2 t, tai yra 8,2 t viršijo didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau – Techniniai parametrai), 19.5 punkte nurodytą didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę; faktinė transporto priemonės, puspriekabės ašių grupės (atstumas tarp ašių 1,30<d < 1,80 m., išmatuota teleskopine niveliavimo liniuote Stabila, II tikslumo klase, tipas ATM 106-500, Nr. 111, patikros sertifikatas Nr. 0073455, galioja iki 2018 m. balandžio 7 d.) apkrova, įvertinus Techniniame reglamente nurodytą paklaidą, 32,25 t, t. y. 6,25 t viršijo didžiausią leidžiamą 24 t. ašių grupės apkrovą, nustatytą Techninių parametrų 23.2 punkte. Lietuvos transporto saugos administracijos svetainės duomenimis nustatyta, kad leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) vieną kartą minėtai transporto priemonei, išduotas buvo, tačiau jame nurodyti svorio parametrai neatitinka nustatytų faktinių reikšmių, todėl pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 41 punktą laikoma, kad važiuojama be leidimo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016 nurodė, kad „pagal Aprašo 41 punktą, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvores transporto priemonės ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą mase daugiau kaip 1t, laikoma, kad jos savininkas neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai“. Taip pat patikrinimo metu (matuota teleskopine niveliavimo liniuote Stabila, II tikslumo klasė, tipas ATM 106-500, Nr. 111, patikros sertifikatas Nr. 0073455, patikra galioja iki 2018 m. balandžio 7 d.) nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra didžiagabaritė, t. y. faktinis transporto priemones aukštis 4,7 m., t. y. 0,7 m viršijo Techninių parametrų 6.2 punkte nurodytą didžiausią leidžiamą 4 m. aukštį, o faktinis transporto priemonės plotis 3,60 m, t. y. 1,05 m viršijo Techninių parametrų 5.2 punkte nurodytą didžiausią leidžiamą 2,65 m plotį.Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena G. P. buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalyse, sudėties. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti AB „K. T.“ atsakingą asmenį, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, technikos inžinierių G. P. kaltu pagal ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalis.Institucijos vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad AB „K. T.“ vairuotojas R. J. 2017 m. lapkričio 23 d. vairavo minėtai įmonei priklausančią kelių transporto priemonę maršrutu (duomenys neskelbtini), turėdamas AB „K. T.“ išduotą leidimą važiuoti vieną kartą didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, kurios didžiausia leidžiama masė su kroviniu 45 t. Tačiau, byloje esančiais svėrimo rezultatais nustatyta, kad faktinė bendroji transporto priemonių junginio su kroviniu masė buvo 49,2 t (pritaikius paklaidas – 48,2 t), ašių grupės apkrova – 32,85 t (pritaikius paklaidas – 32,25 t). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas neturi leidimo. Šių duomenų visumoje analizuodama byloje esantį leidimą Institucija pažymi, kad jame nėra nurodyta konkreti gabentą transporto priemonę identifikuojanti informacija, nėra detalios informacijos apie tai, kokia faktiškai transporto priemonė buvo gabenama, koks jos svoris, važtaraštyje nėra vežėjo pastabų dėl gabenamo krovinio. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad prieš krovinio gabenimą vežėjui buvo pateikta oficiali gamintojo informacija dėl gabentos transporto priemonės svorio (ašių apkrovų) ir (ar) pareikalauta krovinio siuntėjo pasverti gabenamą transporto priemonę, kad nebūtų viršijama ne tik didžiausia leidžiama masė, bet ir konkrečios ašių apkrovos, ši informacija nepateikta ir 2017 m. lapkričio 14 d. Mechanizmų nuomos sutartyje. Be to, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pateiktoje neva gabentos transporto priemonės registracijos liudijimo kopijoje nurodyta „Moxy MT40B“, gamybos metai 2005 m., tuo tarpu internetinėse nuorodose, kurios Institucijos nuomone, nėra tinkama priemonė, leidžianti nustatyti faktinius gabentos transporto priemonės techninius parametrus, nurodyti 1999-2002 m. gamybos metai. Esant šiems duomenims, įvertinus tai, kad analizuojamu atveju nustatytas didelis bendrosios masės ir ašių grupės apkrovos viršijimas, nesant oficialios gamintojo raštiškos informacijos apie krovinio svorį ir pan., suponuoja pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju galėjo būti gabenta kitokia transporto priemonė, neatmetant ir versijos, jog gabenta transporto priemonė galėjo būti modifikuota ir pan.Nesutinkant su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pabrėžiama, kad krovinio pervežimo procese dalyvauja siuntėjas, vežėjas ir gavėjas. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinių vežimo reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas, o to nepadaręs, prisiima riziką ir su tuo susijusias pasekmes. Pasak Institucijos, pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakydamas tik dėl viršytos bendrosios masės, pilnai ir objektyviai neįvertino, jog analizuojamu atveju buvo užfiksuotas dar ir didžiulis ašių grupės apkrovos viršijimas, buvo gabentas netolygiai pakrautas krovinys, darantis ypatingą žalą keliams. Tuo tarpu būtent vežėjas turi užtikrinti, kad įmonės vairuotojas vežtų krovinius neviršijant ne tik didžiausios leidžiamos masės, bet ir ašių apkrovos (-ų). G. P. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.G. P. teigimu, jis atliko visus veiksmus, siekdamas išvengti jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, kurie, G. P. vertinimu, buvo padaryti dėl turimos klaidingos informacijos bei sąžiningo suklydimo vertinant vežamo krovinio svorį ir atitinkamai netinkamo vienkartinio leidimo įsigijimo. Šios išvados kontekste G. P. pabrėžia, kad AB „K. T.“ nėra mechanizmo „Karjerinis savivartis Moxy MT40B“, kuris buvo transportuojamas užfiksavus analizuojamus nusižengimus, savininkė, todėl informaciją apie mechanizmo svorį vertino pagal nuomotojo, t. y. UAB „R.“ pateiktą informaciją bei viešai skelbiamus duomenis.Atsiliepimu pažymima, kad krovinio gabaritai (aukštis, plotis, ilgis) AB „K. T.“ turimame leidime buvo nurodyti teisingai, tačiau neatitiko faktinis krovinio svoris – leidimas išduotas 45 tonoms, o užfiksuota faktinė transporto priemonės bendroji masė – 48,2 t, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog AB „K. T.“ turimas leidimas neatitiko užfiksuotų svorio parametrų vos trimis tonomis. Be to, vežamas krovinys buvo specifinio pobūdžio technika, ir šios technikos neįmanoma pasverti su stacionariomis svarstyklėmis. Dėl šių priežasčių, AB „K. T.“ neturėjo galimybės technikos pasverti ir vadovavosi gauta bei viešai skelbiama informacija. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai krovinio tikrinimo metu jo pasverti su stacionariomis svarstyklėmis dėl nestandartinio technikos pločio taip pat negalėjo. Apeliaciniame skunde, pasak G. P., pateikiami visiškai nepagrįsti ir neargumentuoti teiginiai, kad UAB „K. T.“ gabeno kitokią transporto priemonę nei buvo nurodyta. Byloje esanti informacija patvirtina, kad vertinamu atveju buvo vežamas „Karjerinis savivartis Moxy MT40B“. Šios transporto priemonės registracijos liudijime yra aiškiai nurodyti jo gamybos metai arba pirmosios registracijos data – 2005 m. Šiuo atveju pateiktose internetinėse nuorodose yra nurodomi Mechanizmo gamybos metai (1999-2002 m.), tačiau registracijos liudijime yra nurodoma pirmoji Mechanizmo registracijos Lietuvoje data – 2005 m. Dėl šios priežasties šios datos skiriasi. Be to, tiek Mechanizmo nuomos sutartyje, tiek registracijos liudijime yra nurodytas tas pats Mechanizmas – Moxy 40B, o Mechanizmo nuomos sutartyje papildomai nurodyta Mechanizmo serija (II, t. y. antra serija). Atsiliepimu pabrėžiama, kad AB „K. T.“ iki šiol nėra įvykdžiusi nei vieno Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos kelių taisyklių pažeidimo, nuolatos perka visus reikalingus leidimus visiems turimiems autovežiams, kiekvienu atveju pervežant sunkiasvores transporto priemones, užsako atskirus vienkartinius negabarito (svorio) leidimus. Be to, pasak G. P., už šiuos pažeidimus jau yra pritaikyta administracinė atsakomybė vairuotojui R. J., jam paskirta bauda. Tuo tarpu ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyta, kad bauda už pažeidimus taikoma vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Taigi baudos skyrimas juridinio asmens vadovui (atsakingam asmeniui) yra tik alternatyvi nuostata ir turėtų būti taikoma atskirais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Aptarto teisinio reguliavimo bei Institucijos apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, spręstina, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, kas esmingai įtakojo jo išvadas dėl G. P. nekaltumo jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalyse, padaryme. Įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir apeliacinės instancijos teismo patikrintus įrodymus, neabejotinai patvirtinančius G. P. kaltę dėl ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintų administracinio nusižengimų padarymo, aukštesnysis teismas nustato, kad: G. P., būdamas AB „K. T.” technikos inžinierius 2017 m. lapkričio 23 d. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas R. J. nevažiuotų didžiausius leidžiamus matmenis, didžiausią leidžiamą bendrąją masę ir ašių grupės apkrovą viršijančia kelių transporto priemone (jų junginiu) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (patvirtintų Susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56), 9 punktą, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 5.2, 6.2, 19.5 ir 23.2 punktus, šiomis aplinkybėmis:

2017 m. lapkričio 23 d., apie 14.54 val., kelio (duomenys neskelbtini) esančiame Stacionariajame kontrolės poste buvo sustabdyta ir patikrinta akcinei bendrovei „K. T.“ priklausanti ir šios įmonės vairuotojo R. J. vairuojama N3 klasės krovininė transporto priemonė „MAN TGS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kaessbohrer Lowbed“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykusi maršrutu (duomenys neskelbtini), ir vežanti pakrautą traktorių. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (ašinio svėrimo svarstyklės: Haenni F.C 100, serijos Nr. 1620; svėrimo plokštės - 1. Haenni CH 3303, Type WL 103, SN 4670; 2. Haenni CH 3303, Typc WL 103, SN 4667, kartu naudojant išlyginamuosius kilimėlius, patikros sertifikato Nr. 0510882, galioja iki 2018 m. kovo mėn. 3 d.), nustatyta, kad akcinės bendrovės „K. T.“ vairuotojas R. J. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį): kai faktinė transporto priemonės bendroji masė, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento“ (toliau - Techninis reglamentas), I priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t. apkrovos paklaida 0,2 t), 48,2 t, tai yra 8,2 t viršijo Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. Įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau – Techniniai parametrai), 19.5 punkte nurodytą didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę; faktinė transporto priemonės, puspriekabės ašių grupės (atstumas tarp ašių 1,30<d < 1,80 m., išmatuota teleskopine niveliavimo liniuote Stabila, II tikslumo klase, tipas ATM 106-500, Nr. 111, patikros sertifikatas Nr. 0073455, galioja iki 2018 m. balandžio 7 d.) apkrova, įvertinus Techniniame reglamente nurodytą paklaidą, 32,25 t, t. y. 6,25 t viršijo didžiausią leidžiamą 24 t. ašių grupės apkrovą, nustatytą Techninių parametrų 23.2 punkte.

Lietuvos transporto saugos administracijos svetainės duomenimis nustatyta, kad leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) vieną kartą minėtai transporto priemonei, išduotas buvo, tačiau jame nurodyti svorio parametrai neatitinka nustatytų faktinių reikšmių, todėl pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 41 punktą laikoma, kad važiuojama be leidimo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016 nurodė, kad „pagal Aprašo 41 punktą, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvores transporto priemonės ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą mase daugiau kaip 1t, laikoma, kad jos savininkas neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai“. Taip pat patikrinimo metu (matuota teleskopine niveliavimo liniuote Stabila, II tikslumo klasė, tipas ATM 106-500, Nr. 111, patikros sertifikatas Nr. 0073455, patikra galioja iki 2018 m. balandžio 7 d.) nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra didžiagabaritė, t. y. faktinis transporto priemones aukštis 4,7 m., t. y. 0,7 m viršijo Techninių parametrų 6.2 punkte nurodytą didžiausią leidžiamą 4 m. aukštį, o faktinis transporto priemonės plotis 3,60 m, t. y. 1,05 m viršijo Techninių parametrų 5.2 punkte nurodytą didžiausią leidžiamą 2,65 m plotį. Šias aplinkybes betarpiškai patvirtina nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, kurių patikimumu, objektyvumu ir pakankamumu aukštesnysis teismas neabejoja.

Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu sutinkant su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, visų pirma pažymėtina, kad ANK 459 straipsnio 3 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) numatyta administracinė atsakomybė už <...>, važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Tuo tarpu ANK 459 straipsnio 5 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) užtraukia administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Atsižvelgiant į aptartų teisės normų dispozicijas, akivaizdu, kad jos suformuotos kaip blanketinės, todėl jų taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių ašies (ašių) leidžiamą apkrovą, didžiausią leidžiamą masę bei didžiausius leidžiamus transporto priemonių matmenis. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gegužės 7 d.) 19.5 ir 23.2 punktus, dviašio krovininio automobilio, sukabinto su triaše puspriekabe (būtent tokį junginį analizuojamo įvykio metu vairavo R. J.), didžiausioji leidžiama masė naudojantis Lietuvos Respublikos keliais yra 40 t, o bendroji priekabų ir puspriekabių trigubųjų ašių apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, neturi viršyti 1,30 < d ? 1,40. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 6.2 punktą, pagal kurį, didžiausias leidžiamas naudojantis keliais krovinių automobilių, autobusų ir jų junginių aukštis – 4,00 m., bei 5.2 punktą, pagal kurį, didžiausias leidžiamas naudojantis keliais krovinių automobilių, autobusų ir jų junginių plotis – 2,55 m. Šių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent tokius techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms (jų junginiams) leidimas važiuoti keliais nereikalingas. Analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d.) 17 straipsnio 3 dalyje, kurios duomenimis, naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d.) 20 straipsnio nuostatomis, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Komentuojamų leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais šio teisės akto pakeitimais) 41 punktą, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad patikrinimo metu pasvėrus kad AB „K. T.“ priklausantį ir šios įmonės vairuotojo R. J. vairuojamą transporto priemonių junginį, važiavusį maršrutu (duomenys neskelbtini), ašinėmis svarstyklėmis (ašinio svėrimo svarstyklės: Haenni F.C 100, serijos Nr. 1620; svėrimo plokštės – 1. Haenni CH 3303, Type WL 103, SN 4670; 2. Haenni CH 3303, Typc WL 103, SN 4667, kartu naudojant išlyginamuosius kilimėlius, patikros sertifikato Nr. 0510882, galioja iki 2018 m. kovo mėn. 3 d.), nustatyta, kad faktinė transporto priemonės bendroji masė, įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą, atitinka 48,2 t, tai yra 8,2 t viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę (skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (aktuali redakcija) nustatytos 40 t didžiausios leidžiamos masės). Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad faktinė transporto priemonės, puspriekabės ašių grupės (atstumas tarp ašių 1,30<d < 1,80 m., išmatuota teleskopine niveliavimo liniuote Stabila, II tikslumo klase, tipas ATM 106-500, Nr. 111, patikros sertifikatas Nr. 0073455, galioja iki 2018 m. balandžio 7 d.) apkrova, įvertinus paklaidą, atitinka 32,25 t, t. y. 6,25 t viršijo didžiausią leidžiamą ašių grupės apkrovą, faktinis transporto priemones aukštis, atitinkantis 4,7 m., 0,7 m viršijo didžiausią leidžiamą 4 m. aukštį, faktinis transporto priemonės plotis, atitinkantis 3,60 m, 1,05 m viršijo didžiausią leidžiamą 2,65 m plotį. Abejonių komentuojamais svėrimo rezultatais aukštesniajam teismui nekyla. R. J. vairuotas transporto priemonių junginys buvo pasvertas tinkamomis svarstyklėmis – jų patikra galiojanti. Tuo tarpu sprendžiant tiek iš G. P. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, tiek ir iš jo paaiškinimų, išdėstytų apygardos teismui pateiktame atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą, komentuojamo svėrimo rezultatų iš esmės neginčija ir pats G. P., todėl jų analizei šiuo nutarimu didesnis dėmesys neskiriamas. Šių duomenų kontekste įvertinus AB „K. T.“ transporto priemonės (jų junginio) gabaritus, viršijančius aukščiau aptartuose teisės aktuose nustatytus didžiausius leidžiamus parametrus, vis tik pažymėtina, kad analizuojamu atveju komentuojamo krovinio gabenimui ir AB „K. T.“ transporto priemonės (jų junginio) judėjimui Lietuvos Respublikos keliais buvo išduotas nustatytos formos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimas Nr. SUNK-060281. Jo duomenimis, leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei išduotas šiuos techninius parametrus atitinkančiai transporto priemonei (jų junginiui): ilgis – 17,05 m., plotis – 3,60 m., aukštis – 4,70 m., krovinio svoris – 28 t, faktinė pakrautos transporto priemonės masė – 45 t. Leidimu vežti leista laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. Iš šių duomenų seka, kad šiuo leidimu Lietuvos Respublikos keliais buvo leidžiama vežti 28 t krovinį, kai bendra jo ir transporto priemonės (jų junginio) masė neviršija 45 t, ašių grupės apkrova neviršija 26,5 t., o transporto priemonių junginio parametrai (aukštis, plotis, ilgis) neviršija leidime nurodytų parametrų (b. l. 11).Ir vis tik, kaip teisingai pažymima Institucijos apeliaciniu skundu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais šio teisės akto pakeitimais) 41 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. e2AT-66-677/2016, e2AT-6-788/2017).Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio nutarimo 10 punkte aptarto leidimo turinį faktinė pakrautos transporto priemonės masė neturėjo viršyti 45 t, tačiau ji atitiko 48,2 t, faktinė pakrautos transporto priemonės ašių apkrova neturėjo viršyti 26,5 t., tačiau ji atitiko 32,25 t., abejonių tuo, kad analizuojamu atveju leidime važiuoti didžiagabaritinei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei nustatyta faktinė pakrautos transporto priemonės masė buvo viršyta daugiau nei 1 t, o ašių apkrova buvo viršyta daugiau nei 0,6 t., aukštesniajam teismui nekyla. Esant šioms aplinkybėms, jų kontekste įvertinus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais šio teisės akto pakeitimais) 41 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šiuo atveju leidimo važiuoti didžiagabaritinei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei AB „K. T.“ vis tik neturėjo, o viršyta ašių grupės apkrova, bendroji masė bei matmenys (nepaisant to, kad jie atitiko leidime nurodytus) skaičiuotini nuo leidžiamos ašių apkrovos, didžiausios leidžiamos masės bei didžiausių leidžiamų parametrų, nustatytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“. Nors tiek atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą, tiek ir savo pirmosios instancijos teisme išdėstytais paaiškinimais, G. P. AB „K. T.“ transporto priemonių junginio nustatytą masę, ašių apkrovą ir parametrus skaičiuoja nuo leidime nurodytų, tačiau, sutikti su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės aktų interpretacija ir remtis ja, sprendžiant jo kaltės klausimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Formuojant tokią praktiką, jog, viršijus leidime nurodytus dydžius, būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius, reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių plotmėje tiek skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną G. P. atžvilgiu, tiek ir G. P. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą taip akcentuojamas krovinio – karjerinio savivarčio MOXY 40BII, masės vertinimas esminės reikšmės G. P. veiksmų kvalifikavimui neturi. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo viršyta ne krovinio masė, bet visos transporto priemonės (jų junginio) svoris, ašių apkrova bei gabaritai, todėl vien tai, kad G. P., kaip AB „K. T.“ atsakingam asmeniui už įmonės krovinių vežimą, buvo pateikti neteisingi duomenys apie krovinio matmenis bei svorį, G. P. administracinės atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalis nešalina. Neabejotina, jog G. P. veiksmai, siekiant išsiaiškinti krovinio matmenis bei svorį – kreipimasis į karjerinio savivarčio MOXY 40BII nuomotojus bei paieška internetiniuose portaluose, rodo, kad asmuo iš tiesų domėjosi krovinio, kurį ketinama vežti Lietuvos Respublikos keliais, specifikacijomis, tačiau, visų įmanomų veiksmų tinkamam šių aplinkybių įvertinimui, G. P. vis tik nesiėmė, dėl ko analizuojamu atveju įsigijo leidimą, neatitinkantį tikrosios leidime nurodytų transporto priemonės (jų junginio) su kroviniu masės bei ašių apkrovos. Šiuo aspektu vis tik sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo teiginiais, jog G. P. turėjo galimybę iš UAB „R.“, išnuomojusios komentuojamą karjerinį savivartį MOXY 40BII AB „K. T.“, išreikalauti oficialius komentuojamos transporto priemonės duomenis, juos, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jis neabejotinai galėjo gauti ir kreipęsis į minėto savivarčio gamintojus, tačiau to nepadarė, todėl šiuo atveju jis, kaip savivarčio vežėjas, veikęs AB „K. T.“ vardu, prisiėmė riziką už aukščiau aptartų teisės aktų pažeidimus, užtraukiančius administracinę atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Nors apeliaciniu skundu keliama versija, jog analizuojamu atveju AB „K. T.“ priklausančiu transporto priemonių junginiu buvo gabenama kita technika nei teigia G. P., tačiau, įvertinus komentuojamo mechanizmo dokumentus, jo nuomos sutartyje išdėstytas aplinkybes, tokia Institucijos versija nepasitvirtino. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir neaiški minimo mechanizmo pagaminimo data. Nors jo dokumentuose (b. l.39) kalbama apie 2005 metus, tačiau šiais metais komentuojamas mechanizmas galėjo tiek būti pagamintas, tiek ir pirmą kartą priregistruotas transporto priemonių registre, todėl remtis vien tik šiais duomenimis, sprendžiant, kad analizuojamu atveju buvo gabenamas ne G. P. nurodomas mechanizmas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto nuostatas, krovinio vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo sąlygas bei kontroliuoti krovinio išdėstymą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad analizuojamu atveju už krovinio (karjerinio savivarčio MOXY 40BII) pervežimą buvo atsakinga AB „K. T.“ – savivartis buvo vežamas AB „K. T.“ priklausančių transporto priemonių pagalba, jas vertinamu atveju vairavo asmuo, dirbantis AB „K. T.“, leidimas dėl krovinio vežimo buvo įsigytas AB „K. T.“ vardu, ko analizuojamu atveju neginčijo ir G. P.. Tokiu būdu, skundžiamo apylinkės teismo argumentai dėl asmens, pateikusio ir pakrovusio karjerinį savivartį MOXY 40BII, veiksmų teisinio vertinimo, jokios reikšmės sprendžiant G. P. kaltės klausimą neturi. Juo labiau, jog atsakomybė vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams), už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius, yra numatyta ANK 459 straipsnio 8 dalyje, kuri analizuojamu atveju G. P. neinkriminuota. Esant šių aplinkybių visumai, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, neabejotina, kad G. P., kaip AB „K. T.“ technikos inžinierius, atsakingas už įmonės krovinių vežimo veiklą, privalėjo laikytis komentuojamų teisės normų, patikrinti, ar vežamas krovinys atitinka leidime nurodytas sąlygas, o to nepadaręs, jis, kaip įmonės vadovo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti įmonės krovinių vežimo veiklai, pažeidė atitinkamas ANK nuostatas. Šiuo atveju, neabejojant, kad AB „K. T.“ priklausančios ir šios įmonės vairuotojo R. J. vairuotos transporto priemonės (jų junginio) matmenys, ašies apkrova bei masė viršijo leidžiamus dydžius, pagrįstai spręstina, kad G. P. veiksmai analizuojamu atveju atitinka ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymius, dėl ko G. P. pripažįstamas kaltu pagal ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalis. Nustatant G. P. kaltės formą, vis tik pažymėtina, kad, sprendžiant iš aukščiau aptartų faktinių nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenų, G. P. vis tik ėmėsi tam tikrų veiksmų AB „K. T.“ priklausančiomis transporto priemonėmis gabento krovinio specifikacijų nustatymui, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog komentuojami administraciniai nusižengimai buvo padaryti dėl neatsargumo.Jokios reikšmės G. P. veiksmų kvalifikavimui, priešingai nei savo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesudaro ir aplinkybė, jog už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą dėl komentuojamo įvykio administracine tvarka buvo nubaustas ir AB „K. T.“ priklausančio transporto priemonių junginio vairuotojas R. J.. Iš tiesų, administracinių teisės pažeidimų teisėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, negalimas nei asmenų dvigubas baudimas (non bis in idem), nei nuobaudos skyrimas už veiką, kuri nenumatyta įstatyme (nulla poena sine lege). Kita vertus, tokių pažeidimų šioje administracinio nusižengimo byloje nepadaryta. Atsakomybė tiek už ANK 459 straipsnio 3 dalyje, tiek ir už ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus numatyta vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Tokiu būdu, vieno iš ANK 459 straipsnio 3 bei 5 dalyse numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės). Tokios pozicijos laikomasis ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017).Nesant pagrindo abejoti G. P. kalte padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 3 ir 5 dalyse, spręstinas jam skirtinų administracinių nuobaudų individualizavimo klausimas.Už administracinio nusižengimo, numatyto 459 straipsnio 3 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų. Skiriant administracinę nuobaudą G. P., įvertintinas padarytų administracinių nusižengimų pobūdis bei pavojingumas (ne tik daro žalą Lietuvos Respublikos keliams, bet ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams), atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, savo kaltę esminėse jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybėse G. P. pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Manyti priešingai dėl G. P. neteisingai vertinamų teisinių aplinkybių, teisinio pagrindo nėra. Be to, byloje nenustatytos G. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, duomenų apie jo buvusius teistumus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, jis dirba, kas G. P. neabejotinai charakterizuoja teigiamai. Šių duomenų visumoje aukštesnysis teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, bus tinkamiausiai įgyvendinti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 3 dalyje, G. P. paskyrus minimalią administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Atsižvelgiant tiek į G. P. veiksmus, tiek į aukščiau aptartus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, neabejotina, jog jo atžvilgiu paskyrus net ir minimalią ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą – 1150 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties) eurų, ji būtų neproporcinga dėl neatsargumo padarytam administraciniam nusižengimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių, spręstina, kad administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje, bus tinkamiausiai įgyvendinti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, G. P. paskyrus švelnesnę nei ANK 459 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą. Remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste įvertinus tai, kad griežtesnė iš G. P. paskirtų administracinių nuobaudų yra nuobauda, paskirta už ANK 459 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, G. P. skirtina galutinė 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo D. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

G. P. pripažinti kaltu pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirti 300 (trijų šimtų) eurų baudą;

G. P. pripažinti kaltu pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. P. skirti galutinę 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.