Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Argela“ ir atsakovo M. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-398-479/2009 iš dalies patenkintas ieškovo BUAB ,,Argela“ ieškinys atsakovui M. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose apibrėžtų ribų (CPK 320 str.).

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

BUAB ,,Argela” ieškinio dalyką sudaro žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės administracijos vadovo M. G. reikalavimas. Pagal atsakovo darbo administracijos vadovu ieškovo įmonėje metu galiosios redakcijos ABĮ 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą įmonės vadovo, kaip įmonės valdymo organo, atsakomybės taikymo praktiką, sprendžiant dėl įmonės vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar įmonės vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, teikiančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti, svarbu turėti omenyje tai, kad įmonę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, todėl įmonės vadovas negali sudaryti sandorio ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeistų įmonės interesus. Faktui, kad įmonės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, jog jis pažeidžia savo, kaip įmonės vadovo pareigas ir veikia priešingai įmonės interesams. Nagrinėjamos bylos atveju reikia nustatyti, ar atsakovas, imdamas iš įmonės kasos pinigus, juos panaudojo įmonės interesais atsiskaitymui su kreditoriais, ar įsigytos įmonės lėšomis statybinės medžiagos buvo naudojamos įmonės veikloje ar kitais tikslais interesais ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus teikiančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti.

Teisminiams ginčams, kilusiems iš juridinio asmens valdymo organo atsakomybės teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) žalai (nuostoliams); 2) neteisėtiems veiksmams; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės kilusiuose ginčuose yra tokia, kad neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas. Jokių CPK 178 straipsnio nuostatų išimčių įstatymuose nenumatyta. Nustačius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos atsiradimą, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.). Tam tikrų aplinkybių preziumavimas įstatyme nepakeičia bendrųjų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, o tik atitinkamai palengvina įrodinėjimo procesą šaliai, kurios naudai prezumpcija nustatyta. Nagrinėjamoje byloje reikalaujant žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, ieškovo pareiga yra įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, žalą bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį.

Atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas iššvaistė įmonės lėšas - nepateikė dokumentų pagrindžiančių iš įmonės gautų grynų pinigų panaudojimą įmonės interesais.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo numatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Bendrovė ,,Argela“, kurios vadovu buvo atsakovas, yra ūkio subjektas, kurio finansinę apskaitą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas bei kiti teisės aktai. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus.

LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad atskaitingas asmuo (nagrinėjamoje byloje atsakovas), atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. kovo 5 d. atsakovas M. G. bendrovei „Transekspedicija“ sumokėjo 24 000,07 Lt (b. l. 10). 2007 m. kovo mėnesio avansinės apyskaitos duomenimis 2007-03-25 UAB ,,Transekspedicija“ buvo sumokėta 29 000 Lt. Šią avansinę apyskaitą patvirtino bendrovės direktorius M. G. (b. l. 11), tačiau duomenų patvirtinančių likusios sumos, t. y. 4 999,93 Lt sumokėjimą bendrovei „Transekspedicija“ byloje nėra.

Ieškovas taip pat pateikė duomenis patvirtinančius, jog laikotarpiu nuo 2007-01-31 iki 2008-03-31 atsakovui pagal kasos išlaidų orderius buvo išduoti 96 603,86 Lt su tiksline paskirtimi - ,,paskolos grąžinimui“ (b. l. 16-38). Ieškovo teigimu, administratoriui patikrinus bankrutuojančios įmonės finansinius dokumentus, įrodymų, jog atsakovui išduotomis įmonės lėšomis buvo atsiskaityta su kreditoriais, nebuvo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006-2007 metais UAB ,,Argela“ sudarė kreditavimo sutartis su V. Č. (dėl 20 000 Lt), M. G. (dėl 47 000 Lt), L. Č. (dėl 30 000 Lt) ir M. R. (dėl 60 000 Lt) (b. l. 66-78). V. Č., L. Č. ir M. R. paaiškino, kad atsakovas M. G. pagal kreditavimo sutartis su jais atsiskaitė - sumokėjo grynais pinigais V. Č. 20 000 Lt, L. Č. 30 000 Lt, o M. R. 21219 Lt (b. l. 90-92).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino pateiktus duomenis. Nors įmonės finansiniuose dokumentuose nėra duomenų apie atsiskaitymą su kreditoriais, tačiau liudytojų (bendrovės ,,Argela“ kreditorių) parodymai patvirtina dalies atsakovo iš įmonės gautų 96 603,86 Lt sumokėjimą (20 000 + 30 000 + 21 219) kreditoriams iš viso – 71 219 Lt. Duomenų apie likusios iš įmonės kasos atsakovo paimtų grynų pinigų sumos - 25 384,86 Lt (96 603,86 - 71 219) panaudojimą įmonės tikslais (atsiskaitymui su kitais kreditoriais), byloje nėra. Tai, kad paskolų grąžinimas nebuvo tinkamai įformintas buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, nepatvirtina žalos įmonei padarymo fakto. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos (CK 6.249). Iš ieškovo pateiktų duomenų galima spręsti apie buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau kreditoriams patvirtinus atsiskaitymo su jais faktą, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad įmonė neteko turto (patyrė nuostolių). Atsakovui gavus iš įmonės kasos 96 603,86 Lt dalimi jų - 71 219 Lt grynų pinigų suma buvo atsiskaityta su kreditoriais V. Č., L. Č. ir M. R. pagal kredito sutartis. Bendrovės kreditorius M. R. taip pat patvirtino, kad atsakovas likusią dalį paskolos grąžino UAB ,,Argela“ pirktomis statybinėmis prekėmis už 20 582 Lt. Nors duomenų patvirtinančių prekių perdavimą kreditoriui ir atsiskaitymą pagal kreditavimo sutartį nėra, tačiau kreditorius patvirtino skolos grąžinimo faktą ir kreditinių reikalavimų ieškovui nereiškia, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovei buvo padaryta ieškovo nurodyto dydžio žala.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės kreditorinius įsipareigojimų apskaitą ir jų kitimą 2006-2007 metais. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nurodė, kad UAB ,,Argela“ metinės finansinės atskaitomybės už 2006, 2007 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė (b. l. 102).

Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis darytina išvada, kad atsakovas M. G. nepateikė įrodymų patvirtinančių 30 384,79 Lt (4 999,93 Lt ir 25 384,86) panaudojimą atsiskaitymui su kreditoriais, todėl ieškovas pagrįstai šią suma laiko bendrovės nuostoliais.

Atsakovas, eidamas bendrovės vadovo pareigas, iš įmonės kasos gautas pinigų sumas turėjo naudoti pagal apskaitos dokumentuose nurodytą tikslinę lėšų panaudojimo paskirtį - ,,paskolos grąžinimas“. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios tik dalies lėšų panaudojimo pagal paskirtį – ieškovo įsiskolinimams mažinti. Likusios dalies išlaidų panaudojimo įmonės verslo tikslais atsakovas nepagrindė, todėl šios išlaidos vertinamos kaip įmonei padaryti nuostoliai.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Dėl to, kad atsakovas 30 384,79 Lt panaudojo ne atsiskaitymui pagal paskolos sutartis ir nėra jokių duomenų patvirtinančių šių lėšų panaudojimą įmonės interesais, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 30 384,79 Lt nuostolių. Dėl išdėstytų argumentų Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas keičiamas. Ieškovui BUAB ,,Argela“ iš atsakovo M. G. priteisiama 30 384,79 Lt žalai atlyginti.

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.), pažymėtina, kad, pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą, ieškovo patenkintų reikalavimų procentinė dalis iš esmės nesikeičia, todėl atstovavimo išlaidų paskirstymas nekeičiamas. Padidinus iš atsakovo ieškovui priteistą pinigų sumą atitinkamai iki 912 Lt didinamas iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteistas nuostolių atlyginimas, pakeisti ir ieškovui bankrutuojančiai BUAB ,,Argela“ iš atsakovo M. G. priteistą 25 581,93 Lt sumą padidinti iki 30 384,79 Lt (trisdešimties tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių litų 79 ct).

Iš atsakovo M. G. priteistą 767 Lt žyminio mokesčio sumą padidinti iki 912 Lt (devynių šimtų dvylikos litų).

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.