Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. , civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas „ , nuteistojo J. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. 20 MGL (2600 litų) bauda.

Nukentėjusiajai N. K. pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą, turtinės žalos dydžio klausimą paliekant spręsti LR CPK tvarka.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas dalinai, priteista 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) N. K. naudai iš AB ”Lietuvos draudimas”.

Priteista iš J. B. N. 1150 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

J. B. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 14.37 val., Nemenčinės plento - Saulėtekio alėjos sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuodamas Nemenčinės plentu ir sukdamas į kairę, t.y. į Saulėtekio alėją, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusios dviratininkės N. K. ir ją partrenkė. N. K. autoįvykio metu padarytas kairės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) atviras skeveldrinis apatinio trečdalio lūžis, tuo jai sunkiai sutrikdant jos sveikatą. Šiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 54, 199 p. reikalavimus .

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K. prašo Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti ir civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš civilinių atsakovų J. B. ir AB „Lietuvos draudimas" jos naudai 22 600 Lt (dvidešimt du tūkstančius šešis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas.

Apeliantė skunde nesutinka su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis sprendžiant turtinės ir neturines žalos atlyginimo klausimą.

Dėl turtinės žalos. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, įvairios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, tai yra išlaidos kurui automobiliu į gydymo įstaigą, įvairiems vaistams, tvarstymo reikmenims, maisto papildams, skirtiems organizmui stiprinti bei kaulų ir sąnarių būklei gerinti, taip pat už nepataisomai sugadintą dviratį. Teismui pateiktame ieškinyje jos patirta turtinė žala buvo apskaičiuota ir pateikti visi turimi ją pagrindžiantys dokumentai. Negautos pajamos buvo tiksliai apskaičiuotos pagal galiojančias teisės normas, todėl apeliantės manymu, teismas dalyje dėl negautų pajamų ieškinį privalėjo išspręsti priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Teisme ji taip pat nurodė, kad jokių dokumentų (kvitų, sąskaitų ir pan.), patvirtinančių jos patirtą turtinę žalą, susijusią su sveikatos grąžinimu ar dviračio verte, ji neturi ir pateikti negali, todėl akivaizdu, kad šių dokumentų negalės pateikti ir vėliau nagrinėjant jos ieškinį civilinio proceso tvarka. Skunde nurodoma, kad byloje yra nedarbingumo pažymėjimų kopijos, iš kurių matyti kiek minimaliai kartų apeliantė turėjo vykti į gydymo įstaigą, todėl akivaizdu, kad vykdama į gydymo įstaigą automobiliu ji patyrė išlaidų kurui. Be to, dėl patirtos traumos sveikatos atstatymui reikalingi įvairūs vaistai, maisto papildai ir pan. Kadangi šias išlaidas patvirtinančių dokumentų dėl suprantamų priežasčių ji neturi ir surinkti nebegalės, jos ieškinyje prašomos priteisti šių išlaidų sumos atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl pirmos instancijos teismas ieškinį dalyje dėl jos patirtų išlaidų kurui, vaistams bei dviračio sugadinimo, turėjo patenkinti pagal esamus netiesioginius įrodymus. Todėl apeliantės teigimu, nagrinėjant jos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos baudžiamojoje byloje nebuvo jokių įstatyme numatytų išimtinų aplinkybių, dėl kurių teismas galėjo ieškinį dėl turtinės žalos palikti neišnagrinėtą.

Dėl neturtinės žalos. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji pati pažeidė KET 104 p. ir 110 p. reikalavimus važiuodama važiuojamąja gatvės dalimi, kai toje vietoje yra įrengti dviračių takai ir nepagrįstai jos veiksmus įvertino kaip jos pačios didelį neatsargumą, kuris padėjo žalai atsirasti, tuo pagrindu sumažindamas jai priteisiamos neturtinės žalos dydį nuo prašomų 80000 Lt iki 10000 Lt. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad važiuoti dviračių takais privalu tik tuomet, kai šie takai yra tinkamai įrengti. Apeliantės teigimu, toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, dviračių takas yra netinkamas juo važiuoti dviračiu, todėl ji, nepažeisdama kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta kuo arčiau jos dešiniojo krašto pagal eismo kryptį. per Nemenčinės pl. - Saulėtekio al. sankryžą ji važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, per sankryžą važiavo tiesiai, todėl bet kokiu atveju nuteistasis J. B., sukdamas minėtoje sankryžoje į kairę, tai yra iš Nemenčinės plento į Saulėtekio alėją, privalėjo ją praleisti. Todėl tik tarp nuteistojo J. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio kilimo, o tuo pačiu ir jos sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Be to, apeliantės teigimu, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo vertinti jos veiksmus kaip didelį neatsargumą ir tuo pagrindu mažinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį. Šiuo pagrindu mažindamas priteisiamos žalos dydį , pirmos instancijos teisinas privalėjo motyvuoti kokie jos veiksmai pasireiškė kaip didelio laipsnio atidumo ir rūpestingumo taisyklių ignoravimas - didelis neatsargumas, o ne tik kaip normalus ar paprastas neatsargumas. Tokiu atveju taip pat būtina nustatyti konkrečią nukentėjusiojo asmens kaltės dalį. Apeliantės teigimu, visi šie klausimai pirmos instancijos teismo nuosprendyje visiškai neišnagrinėti ir neargumentuoti, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai remdamasis tariamu jos pačios dideliu neatsargumu sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, dėl ko šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir N. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 3.452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, t.y. LR CPK 330 str. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1.000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100.000 eurų dėl žalos turtui. Akivaizdu, kad vadovaujantis šia įstatymo nuostata, AB „Lietuvos draudimas" atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama 1.000 eurų, t.y., 3.452,80 Lt (1000*3,4528), suma. To paties įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad draudikas moka išmoką neviršydamas įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, todėl apelianto manymu, teismas nepagrįstai iš AB „Lietuvos draudimas“ N. K. priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti 2009-05-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Apeliantas mano, kad nuosprendis iš dalies yra nepagrįstas bei neteisėtas. Jo manymu, jis už padarytą nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės turėjo būti atleistas LR BK 39 str. pagrindu, kadangi minėto straipsnio taikymui yra visos įstatymo numatytos sąlygos. Apeliantas pripažįsta, kad jis padarė LR BK 281 str. 3 d. numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad savo kaltę pilnai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Teismas pripažino, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai (KET 104 ir 110.1 p.p.), tačiau teismui konstatavus, kad nukentėjusioji pati pažeidė KET reikalavimus ir tokius jos veiksmus vertinus kaip nukentėjusiosios didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, teismas tokių nukentėjusiosios veiksmų nelaikė tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Nuteistasis skunde pažymi, kad nukentėjusioji pažeidė ir daugiau KET punktų, pvz.: 50 p., kur nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 51 p., kur nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis; 53 p., kur nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo. Be to, nukentėjusioji kaip atskira eismo dalyvė, t.y. dviratininkė, taip pat pažeidė ir specialiuosius KET reikalavimus: 105 p., kur nustatyta, kad jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms; 104 ir 110.1 p.p.

Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę sunkinančių aplinkybių nenustatė, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra nustatytos trys bylai svarbios lengvinančios aplinkybės: jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; autoįvykį įtakojo rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Todėl apelianto manymu, esant tokiai situacijai , yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 39 str. ir bylą nutraukti.

Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal laidavimą, kadangi yra visos LR BK 40 str. numatytos sąlygos: 1) apeliantas padarė neatsargų nusikaltimą; 2) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; 3) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 4) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 5) įsipareigojo atlyginti padarytą žalą neapibrėžtam asmenų ratui, taigi ir nuketėjusiajai, sudarydamas draudimo civilinės atsakomybės sutartį su draudimo bendrove „Lietuvos draudimas". Apeliantas nurodo, kad yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas", be to gauna pensiją ir darbo užmokestį. Todėl apelianto manymu, kad yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins nukentėjusiajai padarytą žalą, jeigu dėl kažkokių priežasčių to nepadarys draudimo kompanija. Teigia, kad padaryta veika yra visiškai atsitiktinė, jis puikiai charakterizuojamas gyvenamosios vietos bendruomenės, nustatyta daug atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už jį laidavo vertas teismo pasitikėjimo asmuo, visa tai rodo, kad apeliantas tiesiog privalo pateisinti laiduotojo pasitikėjimą juo, kad laiduotojas turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, duoda pagrindą teigti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Be to, apeliantas nesutinka dėl 1150 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo. Nurodo, jog jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas", todėl sutinkamai su Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 5 d. nukentėjusiosios turėtos atstovavimo teisme išlaidos turi būti priteisiamos iš draudiko „Lietuvos draudimas", nes šio išlaidos atsirado dėl autoįvykio ir yra jų padarinys.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji N. K. ir jos atstovė prašė jos skundą tenkinti, kitus skundus atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos patenkinti ir padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 40 000 Lt, o civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą patenkinti pilnai.

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios N. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.

Dėl nuteistojo J. B. apeliacinio skundo argumentų

Dėl BK 39 str. netaikymo

Nuteistasis J. B. mano, kad jis turėtų būti atleistas už padarytą nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės , taikant LR BK 39 str. nuostatas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais dėl LR BK 39 str. nuostatų taikymo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, pagrindus reglamentuoja BK 39 str., kuris nustato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog BK 39 str. nuostatos gali būti taikomos esant visiems pagrindams kartu.

Nuteistasis J. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo padaryta veika yra neatsargi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra , tačiau nėra dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių yra reikalaujama , atleidžiant kaltą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatas. Nuteistasis J. B. kaip lengvinančias aplinkybes nurodo savo pilną prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi , taip pat , kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Iš nuteistojo J. B. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu , taip pat iš jo paaiškinimų apeliacinio proceso metu, matyti, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies , nuoširdžiai dėl savo veiksmų bei jais sukeltų pasekmių nesigailėjo ( b.l .36-37 , 82,158), visose apklausose , taip pat ir apeliaciniame procese akcentavo ne savo padarytus KET pažeidimus, bet nukentėjusiosios , kurios pagal jį padaryti pažeidimai buvo pagrindiniai , sukėlę autoįvykį . Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pradėjo gailėtis tik pirmos instancijos teisme baigiamosiose kalbose. Nuteistojo J. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu bei jo paaiškinimai apeliacinio proceso metu nuneigia jo deklaratyvius pareiškimus apeliaciniame skunde bei jo pasisakymuose apeliacinio proceso metu , kuriuose jis nurodo pilnai pripažįstąs savo kaltę bei nuoširdų gailėjimąsi.

Nuteistasis J. B. kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę nurodė ir tai, kad jis nukentėjusiajai N. K. suteikė medicininę pagalbą, iškviesdamas į įvykio vietą medikus. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tą padaryti buvo nuteistojo pareiga, nes autoįvykis , kurio metu buvo sužalota N. K. , kilo jam pažeidus Kelių eismo taisykles, todėl tokios pareigos vykdymas nagrinėjamoje situacijoje negali būti pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis J. B. po nuosprendžio priėmimo iki apeliacinio skundo nagrinėjimo atlygino nukentėjusiajai N. K. jos išlaidas už advokato atstovavimą, ši aplinkybė pripažintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes tą jis padarė savo noru (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3p., b.l. 147,148), tačiau vienos lengvinančios aplinkybės nustatymas nekeičia situacijos, nes to nepakanka Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatų taikymui .

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo J. B. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatos, todėl toje dalyje jo skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, nėra įstatyminio pagrindo apelianto – nuteistojo J. B. atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. numato, jog asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. numato, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, įstatymas numato, kad privalo būti visuma minėtų aplinkybių. Dėl Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p.. numatytos vienos iš sąlygų, keliamų asmeniui, atiduotinam pagal laidavimą , nebuvimo pasisakyta aukščiau , sprendžiant klausimą dėl apelianto J. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 str., todėl šios sąlygos nebuvimas pakartotinai neaptartinas.

Nuteistasis J. B. nusikalto pirmą kartą, jo veika yra neatsargi, iš dalies yra atlyginęs nukentėjusiajai padarytą žalą , galimai jis ateityje visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą , laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikaltimų , tačiau nesant vienos iš sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p. ., nėra teisinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šių motyvų toje dalyje jo apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

Iš teismo nuosprendžio matyti, kad iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajai N. K. priteista 1150 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Apelianto- nuteistojo J. B. skunde išdėstyti argumentai dėl nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo nenagrinėtini, kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. B. pateikė kvitą, patvirtinantį pirmosios instancijos teismo priteistų nukentėjusiosios 1150 Lt turėtų atstovavimo išlaidų apmokėjimą.

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas „ apeliacinių skundų argumentų:

Dėl nuteistojo J. B. nurodyto nukentėjusiosios K. K. eismo taisyklių pažeidimo ir jo vertinimo :

Iš baudžiamosios bylos įrodymų yra žinoma, kad nukentėjusioji N. K. buvo sužalota aptariamo eismo įvykio metu, jai važiuojant dviračiu Nemenčinės pl. – Saulėtekio al. Vilniuje sankryžoje , kai toje vietoje yra įrengtas dviračių takas Tai, kad vietoje, kurioje įvyko aptariamas eismo įvykis, yra įrengtas dviračių takas, patvirtina duomenys, užfiksuoti 2008-08-03 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ( b.l. 3-4,5), to, kad toje vietoje yra dviračių takai, neneigia ir pati nukentėjusioji N. K. , pateikusi įrodymus, kad dviračių takas toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, yra blogos būklės (b.l. 153-154). Sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 110 p. , 104 p. reikalavimais (Kelių eismo taisyklės , galiojusios iki 1999 metų), važiuoti dviračiais leidžiama tik dviračių takais , o tik jiems nesant , tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Nagrinėjamu atveju, nustačius , kad vietoje, kurioje įvyko šiame procesiniame dokumente aptariamas eismo įvykis, yra įrengtas dviračių takas, nukentėjusioji N. K. privalėjo juo ir važiuoti, nežiūrint to, kad dviračių takas buvo blogos būklės tačiau tai, kad ji aptariamo įvykio metu važiavo ne dviračių taku, o kitam transportui skirtoje važiuojamoje dalyje , negali būti vertinamas kaip jos didelis neatsargumas . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką , didelis neatsargumas yra paprasčiausių , kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo priemonių taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Nukentėjusioji N. K. , važiuodama ne dviračiams skirta važiuojamąja kelio dalimi, laikėsi visiems eismo dalyviams keliamų reikalavimų, važiavo kraštine eismo juosta kuo arčiau dešinio krašto pagal eismo kryptį .Įvertinant įvykio situaciją, nuteistojo J. B. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, akivaizdu, kad autoįvykis įvyko tik dėl jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, nes, sutinkamai su Kelių eismo taisyklių reikalavimais , eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių , siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių (KET 53 str, 54 str. ). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji N. K. , važiuodama dviračiu, vertinant ją kaip lygiavertę kelių eismo dalyvę , nepadarė jokių pažeidimų , kurie būtų susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, o nuteistasis J. B., vairuodamas automobilį, sukdamas į kairę , privalėjo praleisti tiesiai važiuojantį priešinga kryptimi bet kurį eismo dalyvį, ne tik dviratininką , jo padarytas pažeidimas nėra susijęs su kokiais tai ypatumais, kad vienas iš autoįvykio dalyvių buvo asmuo, vairavęs dviratį, o ne automobilį. Tai įvertinus , kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios N. K. važiavimas , jai kaip eismo dalyviui nepažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimų, neturėjo jokio ryšio su aptariamu autoįvykiu, apylinkės teismas, pripažinęs, kad nukentėjusiosios veiksmai aptariamoje situacijoje vertintini kaip jos didelis neatsargumas, tai padarė nepagrįstai.

LR BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokį ieškinį turi teisę pareikšti asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos. Taigi, BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. yra kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių , sunkiai sutrikdant nukentėjusiosios N. K. sveikatą, todėl teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiosios teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistojo J. B. pagal nukentėjusiosios N. K. prašymą byloje išnagrinėtas , neatsižvelgus į visas aplinkybes, sąlygojančias tokios žalos nustatymo dydį.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios N. K. gyvenimo kokybė dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų itin pablogėjo. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad po autoįvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji N. K. , turėdama biologo-chemiko dėstytojo specialybę, prarado 50 procentų darbingumo, autoįvykio metu ji nedirbo, nes iš ankstesnio darbo buvo atleista , ryšium su etatų mažinimu, po atleidimo iš darbo, ji persikvalifikavo į kitą darbą, dėl to išklausė gidų paruošimo programą (b.l. 103), ieškojo darbo , tačiau jos lūkesčius dėl įsidarbinimo, pragyvenimo šaltinio įgijimo sužlugdė autoįvykio metu patirti sužalojimai , sukėlę sunkias pasekmes, atėmę galimybę jai įsidarbinti pagal įgytą specialybę ar pagal papildomai įgytą kitą kvalifikaciją darbui. Be to nukentėjusioji N. K. dėl patirtų sužalojimų patyrė ne tik sunkumus dėl įsidarbinimo, bet ir fizinį skausmą , dvasinius išgyvenimus dėl jos gyvenimo kokybės pasikeitimo, dėl galimybės pasirinkti norimą darbą, bendravimo apribojimus, dėl galimybės pačiai uždirbti pragyvenimui. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusioji N. K. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą , ką apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą , ir nustatė, tačiau apylinkės teismas, pagrįstai pripažindamas jos teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nustatydamas tokios žalos dydį, neatsižvelgė, kad tokie nukentėjusiosios išgyvenimai yra ilgalaikiai, itin pabloginę jaunos moters , turėjusios žymiai didesnius lūkesčius, gyvenimo kokybę. Dėl šių motyvų apeliacinė instancija mano, kad nukentėjusiosios patirti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne suma , nei ta, kurią nustatė apylinkės teismas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jos dydis nustatytinas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais , atsižvelgiant ne vien į aptariamos nusikalstamos veikos pasekmes, tačiau ir į kaltininko veikos pobūdį, (veika buvo neatsargi , jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo itin grubūs ), nuteistojo J. B. turtinę padėtį (jis yra pensininkas, pragyvenantis iš senatvės pensijos (b.l. 141) bei nedidelio papildomo uždarbio SB“Keramikas“ (b.l. 139)).

Kaip jau buvo paminėta anksčiau, nuteistasis J. B. autoįvykio metu buvo sudaręs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąją draudimo sutartį ( b.l. 90), sutinkamai su tokios sutarties įstatymo 11 str. 1 d. 1 p., draudimo įmonė atlygina neturtinę žalą iki 1000 eurų kitą neturtinės žalos dalį, likusią tokios neturtinės žalos dalį, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.254 str., turi atlyginti neturtinę žalą sukėlęs asmuo,nagrinėjamu atveju nuteistasis B. S. su šia norma, civilinė atsakomybė gali būti draudžiama , sudarant civilinės atsakomybės sutartį ir jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo( šiuo atveju nuteistasis J. B.), atsakingas už žalos padarymą. Apylinkės teismas, priteisdamas visą neturtinę žalą iš draudimo įstaigos, pažeidė tiek tokio draudimo įstatymo 11 str. reikalavimus, tiek Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. reikalavimus , todėl toje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų civilinio ieškinio klausimų. Iš bylos duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas „ nukentėjusiajai N. K. mokėtiną neturtinę žalą 3452,80 Litų sumoje yra atlyginęs ( b.l. 202), todėl nebėra teisinio pagrindo šią sumą priteisti , toje dalyje byla nutrauktina , draudimo įstaigai įvykdžius jai privalomą turtinę prievolę ( Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1d. 9p.).. Likusi neturtinės žalos suma priteistina , kaip jau buvo minėta , iš veikos kaltininko- nuteistojo J. B. ( (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str., 6.254 str., 6.246 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 115 str. 1 d.) priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 str. 2 d. nurodoma, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K. skundžia teismo nuosprendį dėl jos manymu neteisingo pirmos instancijos teismo sprendimo jos civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos dydžio nustatymo palikti spręsti LR CPK tvarka. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji neabejotinai turi teisę reikalauti atlyginti jai padarytą turtinę žalą, tačiau ją tiksliai apskaičiuoti byloje nepakanka duomenų. Teismas nurodė, kad nukentėjusiosios turtinė žala, kaip nurodoma susideda iš negautų pajamų, išlaidų kelionėms automobiliu į gydymo įstaigą ir vaistams bei maisto papildams, bei dviračio vertei atlyginti. Duomenys, patvirtinantys nukentėjusiosios nurodomas išlaidas, teismui nepateikti, dviračio vertė taip pat neaiški.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados bei sprendimas nukentėjusiajai pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą, turtinės žalos dydžio klausimą paliekant spręsti LR CPK tvarka yra teisingas ir atitinka BPK 115 str. 2 d. Pažymėtina, kad turtinės žalos dydžiui pagrįsti nukentėjusioji teismui nepateikė jokių dokumentų. Nukentėjusioji teisme tvirtino, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos, įvairios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, tai yra išlaidos kurui automobiliu į gydymo įstaigą, įvairiems vaistams, tvarstymo reikmenims, maisto papildams, skirtiems organizmui stiprinti bei kaulų ir sąnarių būklei gerinti, taip pat už nepataisomai sugadintą dviratį. tačiau nurodė, kad patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji palaikė pastaruosius reikalavimus, tačiau negalėjo jų patvirtinti dokumentais. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai N. K. po atliktos operacijos 2009-06-11 buvo išrašyti medikamentai, tačiau dokumentų (kvitų, sąskaitų ir pan.), patvirtinančių šių medikamentų įsigijimą ir vartojimą, nukentėjusioji teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateiktos pažymos apie nukentėjusiosios N. K. priskaičiuotas darbines pajamas yra už 2007 m. laikotarpį, tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2008 m. rugpjūtį, t.y. tuo metu, kai nukentėjusioji Airėnų pagrindinėje mokykloje pedagogės pareigose jau nedirbo jau nuo 2007-09-01. Duomenų apie tai, kai eismo įvykio metu nukentėjusioji būtų dirbusi arba įsidarbinusi, arba užsiregistravusi darbo biržoje, byloje nėra. Todėl apeliantės teiginiai, jog jos kaip aukštos kvalifikacijos pedagogės negautos pajamos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į jos vidutinį darbo užmokestį iki atleidimo iš paskutinės darbovietės, t.y. Airėnų pagrindinės mokyklos, yra teisiškai nepagrįsti. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad neturtinę žalą sudaro išlaidos kurui automobiliu į gydymo įstaigą, įvairiems vaistams, tvarstymo reikmenims, maisto papildams, skirtiems organizmui stiprinti bei kaulų ir sąnarių būklei gerinti, tačiau jokių rašytinių dokumentų apie šias turėtas išlaidas nėra pateikta. Taip pat byloje nėra pateikta dokumentų ir apie dviračio įsigijimą bei sugadinto dviračio vertę. Todėl nustatant patirtos turtinės žalos dydį remtis vien tik nukentėjusiosios parodymais negalima. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas negalėjo, o apeliacinės instancijos teismas, negavęs jokių rašytinių įrodymų, negali tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos sumos dydžio, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala ir ji turi teisę į pilną šios žalos atlyginimą. Dėl šių aplinkybių teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio sumos, todėl, pripažinus nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą, civilinio ieškinio dydžio klausimas pagrįstai buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2d.).

Nukentėjusiosios N. K. prašymas žalos atlyginimą solidariai priteisti iš nuteistojo bei civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ yra atmestinas. Pažymėtina, kad šiuo atveju solidarinė atsakomybė negali būti taikoma, nes kaltu dėl įvykio yra pripažintas tik vienas asmuo, t.y. J. B., nagrinėjamu atveju, kaip kad buvo nurodyta anksčiau, turtinę žalą turės atlyginti draudimo bendrovė, su kuria sutartį yra sudaręs nuteistasis J. B. , pastarasis turėtų atlyginti tik tą dalį, kurios nedengtų draudimo bendrovė.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios N. K. atstovė advokatė G. L. pateikė pinigų priėmimo kvitus dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų apmokėjimo, nukentėjusioji N. K. prašė priteisti šias išlaidas iš nuteistojo J. B.. Iš pateiktų kvitų matyti, kad už dokumento (apeliacinio skundo) surašymą ir patarimą sumokėta 900 Lt, o už atstovavimą dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose sumokėta 1100 Lt ( b.l. 147,148, 235). Teismas pripažįsta, kad tokios nukentėjusiosios N. K. išlaidos yra proceso išlaidos ( Lietuvos Respublikos BPK 104 str. ir 105 str. ) ir mano, kad nukentėjusioji turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo išlaidas apmokėti advokato darbui, atsižvelgtina į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje byloje buvo nagrinėjami tiek nuteistojo J. B., tiek nukentėjusiosios N. K. apeliaciniai skundai, iš kurių nuteistojo skundas atmestinas, o nukentėjusiosios skundas tenkintinas iš dalies, tuo pripažįstant, kad nukentėjusiosios skundas buvo pagrįstas. Tai rodo, kad išlaidos advokatui buvo pagrįstos ne tik dėl nuteistojo skundo, bet ir dėl būtinumo tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo nepagrįstų argumentų, skundžiamo teismo nuosprendžio ydingumo. Dėl šių motyvų apeliacinė instancija, nustatydama priteistino procesų išlaidų dydį, mano, kad jis turi būti mažintinas, atsižvelgiant į nukentėjusiosios N. K. apeliacinio skundo patenkinimo dalį. Atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo J. B. . Jo argumentai, kad tokias išlaidas turėtų atlyginti draudimo bendrovė , su kuria jis yra sudaręs Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomąją draudimo sutartį , yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme yra numatyta atlyginti tik tokią žalą, kurią tiesiogiai patyrė eismo dalyviai , o atstovavimo teisme išlaidos nėra ta žala, kurios atlyginimas yra nustatytas minėtu įstatymu ( šio įstatymo 1 skirsnio 5 str, 14 str., 22 str., 23 str., 3 skirsnio 15 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti . Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo N. K. pakeisti.

Iš B. N. K. naudai priteisti 26547,20 (dvidešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis Litus 20 ct)Litus neturtinės žalos atlyginimui.

Iš AB „Lietuvos draudimas „ priteistą N. K. neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3452,80 Lt. , šioje dalyje bylą nutraukti, draudimo bendrovei sumokėjus šią sumą .

Priteisti iš J. B. 1500 Litų ( vieną tūkstantį penkis šimtus Litų ) N. K. išlaidų už advokato paslaugas apmokėjimui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.