- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2S-282-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04240-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- G. Č., I. Č.
- Kategorijos
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. Č. ir I. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, sutuoktinių turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų atsakovui G. Č. bei atsakovo priešieškinį ieškovei J. Č., atsakovei I. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teisme yra priimtas ieškovės J. Č. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui G. Č. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, sutuoktinių turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
2. 2022 m. kovo 2 d. atsakovas pateikė teismui priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovėmis nurodydamas ieškovę bei dukrą I. Č. (toliau ir atsakovė2). Sprendimo vykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės ( toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) valdymu.
3. Nurodė, kad priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas, o ieškovės veiksmai - bendrovės akcijų perleidimas dukrai leidžia daryti prielaidą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bendrovės akcijos bus perleistos arba bendrovės akcijų ar turto vertė ženkliai sumažės dėl netinkamų sprendimų, t. y. iškils grėsmė būsimo sprendimo vykdymo užtikrinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
4.1. areštavo 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, uždraudžiant I. Č. jomis disponuoti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti/apsunkinti;
4.2. uždraudė I. Č. be teismo leidimo priimti sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“: a) keisti Bendrovės buveinę; b) skirti ir atšaukti Bendrovės vadovą; c) keisti Bendrovės vadovo darbo sutarties sąlygas;
4.3. uždraudė I. Č. be teismo leidimo priimti sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“: a) ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; b) ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; c) kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma; d) įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina;
4.4. uždraudė I. Č. be teismo leidimo priimti sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“: 1) keisti Bendrovės įstatus; 2) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą; 3) konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką; 4) keisti bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio; 5) keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas; 6) dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; 7) dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; 8) dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; 9) išleisti konvertuojamąsias obligacijas; 10) padidinti įstatinį kapitalą; 11) sumažinti įstatinį kapitalą; 12) patvirtinti akcijų suteikimo taisykles; 13) patvirtinti akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politiką; 14) dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo; 15) dėl bendrovės pertvarkymo; 16) dėl bendrovės restruktūrizavimo; 17) dėl bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo; 17) išsimokėti dividendus;
4.5. uždraudė I. Č. ir J. Č. be teismo leidimo priimti sprendimą perkelti (visiškai ar iš dalies) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veiklą į kitas patalpas ir kitu adresu, taip pat sustabdyti ir (ar) apriboti Bendrovės vykdomą veiklą;
4.6. uždraudė J. Č. be teismo leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu: nutraukti, pakeisti ar papildyti Bendrovės sudarytas sutartis; tretiesiems asmenims, išskyrus G. Č., perleisti, perduoti naudotis ir valdyti, įkeisti ar kitaip apsunkinti/suvaržyti Bendrovės turtą; sudaryti naujus sandorius, kuriais būtų prisiimti nauji Bendrovės įsipareigojimai, įskaitant laidavimą ir garantijas;
4.7. uždraudė I. Č. ir J. Č. atlikti bet kokius veiksmus, tame tarpe priimti sprendimus, kurie galėtų sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ar turto vertę, išskyrus veiksmus, kuriems bus duotas teismo leidimas.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas bei atsižvelgiant, kad ieškovė ir atsakovė2 sudarė bendrovės akcijų perleidimo sutartį, išlieka galimybė, kad bendrovės akcijos dar kartą bus perleistos arba bendrovės akcijų ar turto vertė ženkliai sumažės dėl netinkamų sprendimų, prisiimtų naujų įsipareigojimų ar prievolių, ir/ar nesant tam būtinybės perleisto turto ar per maža verte perleisto turto ir/ar nepagrįstai didele verte įgyto turto, todėl yra grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.
6. Sprendė, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės leistų išsaugoti esamą padėtį, laikinai sureguliuotų situaciją ir užkirstų kelią žalai ir kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. I. J. Č. ir atsakovė2 I. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo pagal priešieškinį G. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Prie skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus, turinčius patvirtintiskunde nurodytas aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai: nėra net tikėtinai pagrindžiamas priešieškinis bei nėra pagrindimo, kodėl nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas;
7.2. priešingai nei nurodė teismas individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2010 m. liepos 10 d. , kuri pagal bendrovės nuostatus priklausė jos steigėjai J. Č.. 2021 m. kovo 16 d. buvo pakeista įmonės teisinė forma į uždarąją akcinę bendrovę, tačiau nuosavybė į juridinį asmenį nepasikeitė, ieškovė buvo ir yra vienintelė jos savininkė. Atsakovas niekada neužsiėmė ieškovės verslu, todėl tai yra ieškovės asmeninė nuosavybė;
7.3. 2021 m. gegužės 21 d. dėl sveikatos problemų, ieškovė dalį bendrovės akcijų padovanojo dukrai, kad ji taptų bendrovės savininke, o ieškovė toliau vadovautų ir gautų uždarbį pagal darbo sutartį;
7.4. 2020 m. liepos 15 d., kuomet ieškovės sveikatos būklė buvo labai bloga, ji testamentu visą savo turimą turtą paliko dukrai, todėl atsakovo argumentai, kad ji siekia dukrą supriešinti su tėvu yra nepagrįsti;
7.5. bendrovė yra asmeninis ieškovės verslas, todėl neaišku, kodėl atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovės sudaryta akcijų dovanojimo sutartis yra tariamas bei gerai moralei prieštaraujantis sandoris;
7.6. be to, prašoma taikyti restitucija, šiuo atveju negali būti taikoma, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 1.80 straipsnio 2 dalį, restitucija netaikoma, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei;
7.7. ieškovė ir atsakovė2 neturi tikslo bloginti bendrovės finansinę būklę, kadangi iš bendrovės gaunamų lėšų pragyvena, laikinosios apsaugos priemonės paralyžiuoja bendrovės veiklą, nes dėl įprastinių sandorių reikia kreiptis į teismą leidimo, taip pažeidžiamas proporcingumo principas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, prie atsiliepimo pateikė papildomus rašytinius įrodymus (išrašus iš atsakovo buhalterijos). Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:
8.1. priešieškinis yra pagrįstas jame nurodytomis aplinkybėmis bei pateikti jas patvirtinantys įrodymai. Bendrovė yra įsteigta santuokos metu, todėl taikoma prezumpcija, kad bendrovė priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrovės pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams, atsakovas buvo bendrovės įkūrimo iniciatorius ir dalyvavo jos veikloje;
8.2. atsakovas akcijų perleidimo sandorį ginčija dėl to, kad jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra tariamas sandoris, todėl tokiu atveju taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir 1.86 straipsnio 2 dalies teisės normos, kurios numato restitucijos taikymą. Restitucijos taikymas yra galimas ir teisėtas;
8.3. ieškovė dalį bendrovės akcijų jau perleido atsakovei2, taip siekdama sumažinti atsakovui priklausančią dalintino turto dalį, o tai kelia abejones ieškovės sąžiningumu ir patvirtina grėsmę būsimam teismo sprendimui;
8.4. pritaikytos laikinosios apsaugos priemones leidžia išsaugoti esamą padėtį, laikinai sureguliuoti situaciją ir užkerta žalą kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, todėl yra reikalingos ir tikslingos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bendrovės veikla negali būti vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
11. Nagrinėjamojoje byloje papildomus rašytinius įrodymus pateikė visos šalys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kurią buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepranešęs ieškovei ir atsakovei2 ir jos neturėjo galimybės atsikirsti į atsakovo prašymą, jų pateikti rašytiniai įrodymai prijungiami ir bus vertinami kartu su kitais bylos duomenimis. Atsakovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti, nes jis jau turėjo galimybę visus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, atsakovo pateikti nauji įrodymai neturi reikšmingos įtakos sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių klausimui. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovo pateiktų naujų įrodymų (CPK 314, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinys preliminariais duomenimis yra pagrįstas, bei konstatavo, kad egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
15. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
16. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorio ir jo pagrindu sudaryto turto nuosavybės perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, teigdamas, kad ginčijamo sandorio sudarymas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir yra tariamas sandoris. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
18. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka iš dalies.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė konkrečių duomenų apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, nes vien tai, kad ieškovė perleido šalių dukrai dalį akcijų, nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo.
20. Kitų galimai nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, atsakovas neįrodė, nėra įrodyto pagrindo spręsti, kad ieškovė, kuri įkūrė įmonę veiktų įmonės nenaudai ir sąmoningai priimtų bendrovei nepalankius sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovė2 netinkamai vadovauja įmonei, neužtikrina skaidrios bendrovės veiklos ar, kad gali priimti tokius sprendimus, kad bendrovės turto vertė sumažėtų ar bendrovei kitais veiksmais būtų padaryta žala, taigi byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė, jog tokie veiksmai bus atlikti.
21. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovė dalį bendrovės akcijų jau perleido dukrai ir galimai netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, ieškovė ar atsakovė2 turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo reiškiamus reikalavimus ir faktinę situaciją byloje, sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – bendrovės akcijų areštas, uždraudžiant šias akcijas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, šiuo atveju padės išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą.
22. Spręsdamas dėl kitų skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, teismas nurodo, kad nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu šaliai, tačiau proporcingumo principas reikalauja, kad šalių interesai taikant laikinąsias apsaugos priemones nebūtų varžomi labiau nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų asmeniui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-485/2013).
23. Kadangi ginčijama teismo nutartimi, kaip apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrįstai ir teisėtai jau yra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – bendrovės akcijų areštas bei nuosavybės teisės perleidimo draudimas, todėl, papildomai skundžiama nutartimi ieškovei ir atsakovei2 nustatyti ribojimai, kurie tiesioginiai liečia ne tik šalių bet ir įmonės veiklą, laikytini pertekliniais bei neproporcingais, dėl to naikinami.
24. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai dėl bendrovės nuosavybės formos, yra iš esmės susiję su pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjama. Dėl šio apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako ir įrodymų nevertina, kadangi į šiuos klausimus turės būti atsakyta išsprendus bylą iš esmės.
25. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – bendrovės akcijų areštas, paliekama galioti. Kita skundžiama nutarties dalis, kuria pritaikytos perteklinės ir neproporcingai varžančios ieškovės ir atsakovės2 nuosavybės ir kitos teises, laikinosios apsaugos priemonės, naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria areštuotos 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, uždraudžiant I. Č. jomis disponuoti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti/apsunkinti, palikti nepakeistą.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutarties dalį panaikinti ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.