Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. R. gynėjos skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 2 d., 233 str. 3 d.

M. R. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. J. ir M. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, 2010-02-18, laikotarpiu nuo 12.23 val. iki 12.36 val., (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., t. y. atvirai savo naudai vertė V. J., suremontavusį M. R. naudojamo automobilio „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo kolonėlę, už suteiktas remonto paslaugas neimti 150 Lt, po ko tęsiant nusikalstamą veiką, M. Š. pasakius, kad V. J. dabar turės jiems automobilius remontuoti veltui arba mokėti pinigus, kad galėtų ramiai gyventi, po ko, V. J. atsisakius nemokamai jiems teikti automobilių remonto paslaugas ir mokėti pinigus, M. Š. pasakė, kad privers, ir paėmęs nuo darbastalio vairo kolonėlės veleną pradėjo juo daužyti V. J., po ko V. J. nuo smūgių nuvirtus ant žemės, M. Š. gulintį V. J. toliau daužė metaliniu vairo kolonėlės velenu, o M. R. su S. J., sakydami, kad jis turi veltui remontuoti automobilius arba mokėti pinigus, spardė V. J. kojomis bei smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas ir tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių pasekoje, padarė V. J. kairio alkūnkaulio lūžį, kairės krūtinės ląstos pusės 10 ir 11 šonkaulių lūžius, kairio peties sąnario sumušimą, dėl ko išsivystė neryški šio sąnario srities konraktūra, poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, kairėje kaklo pusėje, kairiame ir dešiniame petyje, kairėje nugaros pusėje, abiejose juosmens pusėse, dešiniame žaste ir alkūnėje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje pėdoje ir čiurnoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, M. R., nesumokėjęs už suteiktas remonto paslaugas, sėdo už suremontuoto visureigio „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo iš garažo.

Be to, M. R. kaltinamas tuo, kad 2010-04-07, laikotarpiu nuo 21.40 val. iki 22.26 val., (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. J. – sakydamas, kad nepadarytų klaidos, nes turi gražų vaiką ir žmoną, siekė paveikti V. J., kad šis baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00271-10 duotų melagingus parodymus apie tai, kad 2010-02-18 M. R. nesumušė V. J. bei, kad V. J. įtariamojo atpažinimo metu neatpažintų M. R..

M. R. Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2010-04-08. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Šiaulių apygardos prokuratūros 2010-05-06 nutarimu M. R. paleistas į laisvę ir jam paskirtos kardomosios priemonės – užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-10 nutartimi vėl pakeistos į suėmimą, kurio terminas vėlesnėmis to paties, o po to ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. lapkričio 10 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo M. R. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad teisme ištyrus beveik visus bylos duomenis, patikimų M. R. kaltės įrodymų nėra, o laisvė apribota gali būti tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Tokie gynėjos argumentai šioje proceso stadijoje nesvarstomi. Ar M. R. kaltas ir kokie įrodymai jo kaltę patvirtina ar paneigia, gali nuspręsti tik teismas, bylą išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje. Ši byla kaip tik ir yra nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Iš tiesų skiriant suėmimą, kaip ir kitas kardomąsias priemones, yra būtina sąlyga - duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Susipažinus su byla, matosi, kad joje tokių duomenų tikrai yra. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visuma davė pagrindo M. R. pareikšti įtarimą ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).

Iš skundžiamos nutarties matosi, kad kaltinamojo M. R. suėmimo terminą teismas pratęsė nustatęs BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą ir padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti. Su tokiomis teismo išvadomis aukštesnysis teismas sutinka.

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pagrįstą manymą, kad M. R. gali daryti naujus nusikaltimus, šiuo atveju patvirtina M. R. ankstesni teistumai, kurie netgi nėra išnykę. Paskutiniu 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu M. R. buvo nuteistas už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą, apgaulės būdu pasisavinant automobilių remontu užsiimančios įmonės turtą. Iš byloje esančio nuosprendžio matyti, kad M. R. jau ir tada už savo automobilio remontą nenorėjo susimokėti, dėl to klastojo dokumentus. Šioje byloje M. R. kaltinamas turto prievartavimu, tačiau tai vėlgi susiję su automobilio remontu. Jau vien šios aplinkybės rodo, kad M. R. yra linkęs nusikalsti, o nusikalstamų veikų pobūdis – ir tai, kad iš nusikalstamų veikų jis galimai gauna lėšų pragyvenimui. Be to, šio pagrindo buvimą sustiprina ir tai, kad šioje byloje M. R. yra kaltinamas ne vienos nusikalstamos veikos padarymu, o tų veikų padaryme jo vaidmuo yra ne tik aktyvus, bet ir pagrindinis. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo taikymo pagrindą teismas nustatė pagrįstai.

Apeliantės argumentai apie tai, kad M. R. buvo suimtas ne iš karto po jam inkriminuotos pirmosios nusikalstamos veikos padarymo ir tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nematė pagrindo laikyti jį pavojingu, teismo nustatyto M. R. suėmimo pagrindo nepaneigia. Kardomosios priemonės skyrimo klausimai kiekvienoje byloje yra sprendžiami individualiai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir esant įstatymo numatytiems pagrindams. Tokie pagrindai šioje byloje buvo ir tebėra.

Iš bylos matosi, kad prokuroro 2010-05-06 nutarimu M. R. suėmimas tikrai buvo pakeistas į kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, periodinę registraciją policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant M. R. nebendrauti su Ž. Ž. ir kitais nutarime nurodytais asmenimis. M. R. buvo išaiškintos pasekmės, kurios atsiranda pažeidus minėtų kardomųjų priemonių sąlygas, tarp jų ir apie griežtesnės kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimą. BPK 133 str. 4 d. nurodyta, kad skiriant kardomąją priemonę – užstatą, įtariamajam, be kitų pareigų, išaiškinama ir jo pareiga nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o jis pasižada šią pareigą vykdyti. M. R. su paminėtu prokuroro nutarimu buvo supažindintas ir pasirašė pasižadėjimą vykdyti jame nurodytas pareigas, tačiau šių pareigų nesilaikė. Iš bylos matosi, kad 2011 m. gegužės 2 d., t. y. švelnesnių kardomųjų priemonių galiojimo laikotarpiu, M. R. buvo pranešta apie įtarimą padarius BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. bei 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Gynėja skunde nepagrįstai nurodo, kad M. R. nepažeidė švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, o jas į suėmimą teismas pakeitė vien dėl to, kad M. R. buvo įtariamas padaręs naują BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. numatytą nusikaltimą. Tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas M. R. šioje dalyje buvo nutrauktas. Todėl, gynėjos nuomone, neliko ir pagrindo M. R. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors iš bylos matosi, kad 2011 m. lapkričio 18 d. ikiteisminis tyrimas M. R. dėl BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. numatytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, tačiau liko įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Todėl M. R. bet kuriuo atveju pažeidė kardomosios priemonės – užstato sąlygas. Be to, yra pagrindo teigti, kad M. R. pažeidė ir kitos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Skiriant šią kardomąją priemonę M. R. buvo įpareigotas nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su keliais asmenimis, tarp jų ir Ž. Ž.. Tokį pasižadėjimą M. R. taip pat pasirašė. Tačiau iš byloje esančio prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje (2 t., 176-177 b. l.) matosi, kad M. R. įtariamas tuo, jog viešosios tvarkos pažeidimą 2011 m. gegužės 1 d., apie 2 val. nakties padarė kartu su Ž. Ž.. Dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis M. R. pažeidė jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas ir todėl yra pagrindas jam tęsti suėmimo terminą.

Tai, kad švelnesnės kardomosios priemonės į suėmimą M. R. buvo pakeistos ne iš karto po padarytų tų kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimo, suėmimo taikymo pagrindo taip pat nepaneigia. Iš bylos matosi, kad M. R. suėmimas iki 2011 m. lapkričio 2 d. buvo taikomas kitoje tiriamoje byloje, todėl šioje byloje ir nebuvo kreiptasi į teismą su prašymu keisti jam kardomąją priemonę. Per tą laikotarpį M. R. buvo dar ir nuteistas 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas turėjo pasibaigti 2011 m. lapkričio 11 d. Visos šios aplinkybės rodo, kad skirti M. R. suėmimą šioje byloje tuo laikotarpiu nebuvo būtinybės, nes kaltinamojo galimybė daryti naujus nusikaltimus buvo ir taip apribota.

Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad M. R. turi gyvenamąją vietą, draugę, kuri susilaukė jo kūdikio, sunkią jo šeimos finansinę padėtį, yra svarbios ir skiriant suėmimą į jas atsižvelgiama. Tačiau šiuo atveju šios aplinkybės nenusveria kitų aplinkybių, dėl kurių teismas padarė išvadą apie būtinumą pratęsti kaltinamajam M. R. suėmimo terminą. Tai, kad M. R. turi galimybę ir norą įsidarbinti, yra vertintina pozityviai, tačiau kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki suėmimo M. R. nedirbo net nuo 2008 m. UAB „Sevitera“ garantinis raštas apie įdarbinimo galimybę buvo gautas tik 2012-04-27, M. R. jau apie pusę metų būnant suimtam. Byloje nėra ir jokių duomenų apie jo turėtas kitas legalias pajamas. Tuo tarpu jo anksčiau padaryti nusikaltimai, tarp jų ir susiję su neteisėtu svetimo turto įgijimu, bei šioje byloje pareikštas kaltinimas rodo, kad M. R. ne tik yra linkęs nusikalsti, bet ir leidžia daryti išvadą, kad iš nusikalstamų veikų jis siekia turtinės naudos.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, griežčiausia kardomoji priemonė M. R. yra taikoma pagrįstai, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šie tikslai nebūtų pasiekti.

M. R. baudžiamoji byla jau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Šiuo atveju jau nebeaktualus ir skundo argumentas apie ilgai užtrukusį ikiteisminį tyrimą. Bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme vyksta ir bylos vilkinimo požymių nėra.

Dėl išdėstytų aplinkybių, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam M. R. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Tenkinti kaltinamojo M. R. gynėjos skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Kaltinamojo M. R. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.