Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-493/2010

2010 m. gegužės 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Danai Rutkauskaitei, Jonui Vitkauskui, nuteistajai I. V., jos gynėjai advokatei Janinai Argustaitei, nukentėjusiajai I. S., jos atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui, specialistui Sigitui Simanauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-01 nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažinti kalta ir nuteista pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Priteista iš I. V. I. S. 2516,71 (du tūkstančius penkis šimtus šešiolika Lt 71 ct) litų turtinės, 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 (du tūkstančius) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje I. S. civilinis ieškinys atmestas.

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

n u statė:

I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteista pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2007 01 21, apie 4.11 val., naktiniame klube ,,Metelica“, esančiame Laisvės al. 46A, Kaune, tarpusavio konflikto su I. S. metu sugriebusi nuo stalo stiklinę tyčia ją metė į I. S. ir pataikė jai į veido sritį, dėl ko stiklinė, atsitrenkusi į kairiąją veido pusę sudužo, padarydama I. S. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, skruoste, muštines žaizdas nosies srityje, kaktoje, kairiajame nosies sparnelyje, kairės akies viršutiniame voke, kairės akies penetruojančią ragenos, odenos žaizdą, rainelės iškritimą, krumplyno iškritimą, kraują priekinėje kameroje, tinklainės atšokimą, ko pasėkoje išsivystė aklumas kairiąja akimi, tokiu būdu I. V. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. S. sveikatą.

Be to, teismas ne tik paskyrė jai aiškiai neteisingą bausmę, tačiau netinkamai kvalifikavo ir jos veiksmus. Mano, jog teismas padarė neteisingą išvadą, jog ji, nors ir nenorėdama sunkiai sutrikdyti I. S. sveikatą, nors jai padarytų sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, tokiu būdu veikė netiesiogine tyčia. Mano, jog jos veika turi būti kvalifikuota pagal BK 136 str., nes yra tam sąlygos: nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą ir nukentėjusiosios atstovą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo I. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistoji I. V. ginčija nusikalstamos veikos kvalifikaciją, taip pat nesutinka su paskirta bausme ir priteistu civilinio ieškinio dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog I. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2007 01 21 apie 4.11 val. naktiniame klube ,,Metelica“, esančiame Laisvės al. 46A, Kaune, tarpusavio konflikto su I. S. metu, sugriebusi nuo stalo stiklinę tyčia ją metė į I. S. ir pataikė jai į veido sritį, dėl ko stiklinė, atsitrenkusi į kairiąją veido pusę sudužo, padarydama I. S. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, skruoste, muštines žaizdas nosies srityje, kaktoje, kairiajame nosies sparnelyje, kairės akies viršutiniame voke, kairės akies penetruojančią ragenos, odenos žaizdą, rainelės iškritimą, krumplyno iškritimą, kraują priekinėje kameroje, tinklainės atšokimą, ko pasėkoje išsivystė aklumas kairiąja akimi, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. S. sveikatą.

Apylinkės teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai kritiškai įvertino I. V. parodymus, kad ji šio nusikaltimo nepadarė, o tik gynėsi nuo I. S. mestos taurės, kurią atmušė ranka ir ši taurė, atsitrenkusi į stalą sudužo bei stiklo šukės sužalojo I. S., kaip gynybos versiją ir juos atmetė kaip nenuoseklius ir prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams ir pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios I. S., liudytojų J. R., A. V., V. V., R. P., R. D., D. J. parodymais, kuriuos patvirtina byloje surinkti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai, ekspertės L. Karčiauskaitės paaiškinimai, ir tinkamai tai motyvavo. Nustatyta, jog nukentėjusioji I. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtina, kad ji buvo sužalota ne stiklo šukėmis, atšokusiomis nuo stalo, o I. V. mesta stikline, kuri pataikė jai į veidą, sudužo ir ją sužalojo, ji pati jokios stiklinės nemetė, tik apipylė I. V. gėrimu, nes pastaroji ją keikė necenzūriniais žodžiais. Tokius nukentėjusiosios parodymus pilnai patvirtina liudytoja J. R., kuri matė, kad I. S. apipylė I. V. sultimis, nes ši plūdo I. S., o I. V. metė į I. S. aukštą stiklinę storu dugnu, kuri pataikė I. S. į veidą, sudužo ir ją sužalojo, liudytojas A. V. patvirtino, jog matė, kad kažkas metė stiklinę ir sužalojo I. S. akį, liudytojas V. V., taip pat nurodė, kad pati I. V., grįžusi iš policijos, jam prisipažino, jog nukentėjusioji apipylė ją gėrimu, o ji metė į nukentėjusiąją bokalą ar taurę ir I. S. prakirto antakį, liudytojos R. P. parodymais taip pat nustatyta, kad ji matė tik vieną sudaužytą stiklinę storu dugnu, o iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, jog į nukentėjusiąją iš priešingos stalo pusės lekia stiklinė ir pažyra šukės į visas puses, I. V. buvo labai agresyvi ir net po sužalojimo plūdo nukentėjusiąją ir sakė, kad tai dar ne viskas, liudytojas D. J. patvirtino, kad sužalotajai moteriai nustatė kairiojo viršutinio voko muštinę žaizdą bei liudytojas R. D. patvirtino, kad net atvykus policijai, moterys, išskyrus nukentėjusiąją, buvo agresyvios. Įvardintus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, pilnai patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, kad I. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, skruoste, muštinės žaizdos nosies srityje, kaktoje, kairiajame nosies sparnelyje, kairės akies viršutiniame voke, kurios padarytos kietu buku daiktu, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad į klubą ,,Metelica“ buvo kviesta greitoji medicinos pagalba nukentėjusiajai, kuriai sviestu bokalu sužalota galva, I. S. buvo konstatuota muštinė kraujuojanti žaizda kairiame viršutiniame voke, bei vaizdo įrašo nustatyta, kad I. S. staigiai užsidengia veidą rankomis, tuo metu iš priešingos stalo pusės jos link matosi atlekiantys daiktai. Ekspertė L. Karčiauskaitė nurodė, kad sužalojimai, kurie nustatyti I. S., negalėjo būti padaryti nuo stalo atšokusių šukių, jie turėjo atsirasti sudavus per veidą kokiu nors stikliniu daiktu vieno smūgio metu, tas daiktas galėtų būti stiklinė, kuri turėjo skristi dideliu pagreičiu ir galėjo sudužti I. S. į veidą, tai nurodo I. S. veide konstatuotos muštinės žaizdos ir išsisėję sužalojimai. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog I. V. parodymų, kad nukentėjusioji I. S. metė į ją stiklinę, nepatvirtina ir įvykio metu buvę liudytojai. D. B. nurodė, kad I. S. paėmė kažką nuo stalo ir metė ar pylė į I. V., negali patvirtinti, kad I. S. metė stiklinę, bei E. B., kuris dėl girtumo iš viso neprisimena įvykio aplinkybių.

Apylinkės teismas pagrįstai liudytojos D. V. parodymus įvertino kaip siekimą padėti išvengti I. V. baudžiamosios atsakomybės ir juos atmetė, pagrįstai konstatuojant, jog šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys ne tik teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir pačios I. V. parodymams bei rašytiniams bylos įrodymams ir tinkamai tai motyvavo ir teisėjų kolegija su tokiu įrodymų vertinimu sutinka. Be to, apylinkės teismo pagrįstai konstatavo, jog byloje esančiomis specialistų išvadomis yra paneigiami I. V. ir liudytojos D. V. parodymai, kad I. V. atmušė mestą sudaužytą taurę delnu, kuri perpjovė jai delną, nes jokie pjautiniai sužalojimai I. V. nebuvo konstatuoti, o nurodoma, jog atmušant stiklinę ranka, I. V. galėjo būti padaryta poodinė kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje.

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad klube ,,Metelica“ tarp nuo alkoholio apsvaigusių I. V., I. S., D. B., D. V. kilo konfliktas dėl I. S. ir E. B. draugystės. Pati nukentėjusioji pripažįsta, kad neapsikentusi plūdimo necenzūriniais žodžiais, su I. V. kibo viena kitai į plaukus, tačiau vėliau atsitraukė ir sėdėjo, kas patvirtinama vaizdo įrašu, o I. V. ir D. V. toliau keikė ją necenzūriniais žodžiais. I. V. ir liudytojos D. V. parodymai, kad I. S. savęs nekontroliavo, kelis kartus puolė ant I. V., mėtė ir daužė stiklines, paneigiami liudytojų J. R., E. B., A. V., R. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad jokių sudaužytų indų nebuvo, išskyrus stiklinę, kuria buvo sužalota nukentėjusioji, bei vaizdo įrašas, kuriame neužfiksuotas joks I. S. puolimas. Be to, vaizdo įrašu nustatyta, kad ne nukentėjusioji, kuri sėdėjo prieš filmavimo kamerą, o viena iš šviesiaplaukių moterų, t.y. I. V. ar D. V., kurios, kaip nurodė liudytojai J. R., R. P., R. D., buvo labai agresyvios, puolė ant prieš kamerą sėdėjusio asmens ir buvo atitraukta A. V.. Nukentėjusiosios I. S., liudytojų J. R., V. V., A. V. parodymais ir kitais įvardintais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji I. S. jau ruošėsi išeiti, tačiau nerimstant konfliktui, apipylė I. V. ir D. V. gėrimu, po ko I. V. tyčia metė I. S. į veidą stiklinę ir ją sunkiai sužalojo, o liudytojų R. P. ir R. D. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad net po nukentėjusiosios sužalojimo, I. V. ir toliau buvo agresyvi bei sakė, kad nukentėjusiajai ,,to dar yra maža“. Dėl paminėto, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. V., būdama 0,75 m – 1,5 m. atstumu nuo nukentėjusiosios, tyčia didele jėga mesdama stiklinį dūžtantį daiktą nukentėjusiajai į galvą, kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai, suprato savo veikos pavojingumą ir numatė galinčias kilti pasekmes, t.y. kad dėl jos pavojingos veikos nukentėjusiajai bus padaryti sužalojimai bei sutrikdyta sveikata. Taip pat, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad I. V. norėjo sunkiai sutrikdyti I. S. sveikatą, tačiau ji, nors padarytų sveikatos sutrikdymų nekonkretizavo ir jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp I. V. pavojingos veikos – stipriai mestos stiklinės ir atsiradusių pasekmių, t.y. I. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad I. V. tyčia padarė I. S. sunkų sveikatos sutrikdymą ir jos nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d. ir teisėjų kolegija su tokia veikos kvalifikacija sutinka.

Įvardintais įrodymais pilnai paneigtas nuteistosios I. V. teiginys, jog ji tik gynėsi nuo I. S. mestos taurės, kurią atmušė ranka ir ši taurė, atsitrenkusi į stalą sudužo bei stiklo šukės sužalojo I. S., todėl jos veika negali būti kvalifikuota BK 137 str. 1 d., kaip padaryta dėl neatsargumo, todėl nuteistosios apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Taip pat jau išdėstytais įrodymais nustatyta, jog konflikto su nukentėjusiąja iniciatore buvo pati nuteistoji, tai ji pradėjo pirmiausia plūsti necenzūriniais žodžiais I. S., po ko jos abi susikibo, apsidraskė. Konflikto išdavoje, I. V. ir D. V. toliau plūstant I. S. necenzūriniais žodžiais, pastaroji jas abi apipylė sultimis, ko pasėkoje, I. V. metė į nukentėjusiąją stiklinę. Specialisto išvada (t. 3, b. l. 94-96) nustatyta, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2007-01-21, I. V. psichikos sutrikimu nesirgo. Ji visiškai suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu I. V. stebimi adaptacijos sutrikimai, vyraujant emocijų sutrikimams. Ji supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. I. V. nebūdingi individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji būtu negalėjusi pilnai suvokti savo veiksmų ir juos kontroliuoti 2007-01-21 įvykio metu. I. V. nebuvo fiziologinio efekto bei kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jos elgesiui (trukdžiusi I. V. suvokti savo veiksmus ir juos kontroliuoti). Iš paminėto seka, jog tarp neblaivių nukentėjusiosios ir nuteistosios klube įvyko eilinis girtų asmenų žodinis konfliktas, kilęs dėl visiškai nuteistosios interesų neliečiančių aplinkybių, vėliau peraugęs į smurtinius veiksmus viena kitos atžvilgiu, plūdimąsi necenzūriniais žodžiais, ko pasėkoje, tyčiniais nuteistosios veiksmais, buvo sužalota I. S.. Nuteistosios veiksmas nukentėjusiosios atžvilgiu – stiklinės metimas, buvo konflikto tąsa, nes ir po jo I. V. toliau elgėsi agresyviai sužalotos nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl visiškai nepagrįstas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, jog veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 136 str., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus, nes tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl išdėstyto, I. V. atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis negali būti pripažinta, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ir kai nusikalstama veika padaroma dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, nes kaip minėta, padarytas sužalojimas buvo girtu asmenų tarpusavio konflikto padarinys. Byloje nėra duomenų, jog nuteistosios vyras V. V. būtų ją sąmoningai apkalbėjęs, turėdamas tikslą nutraukti su ja santuoką, o jo parodymai pilnai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Apeliantė pagrįstai pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., kurio sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Alternatyvių bausmių šio straipsnio sankcija nenumato. Teismas skiria bausmes Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę I. V., atsižvelgė į tai, jog ji padarė tyčinį sunkų pavojingą visuomenei smurtinį nusikaltimą, ji teisiama trečią kartą, tačiau šį nusikaltimą padarė būdama neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę sunkina viena aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, todėl jai pakirta reali laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmė dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs šioje įstatymo normoje nurodytą vertinimą, I. V. paskyrė keturių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už bausmės vidurkį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę vien dėl to, jog ji augina du vaikus, iš kurių viena mergaitė yra mažametė ir jais rūpinasi, nėra pagrindo, įvertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bei pasekmes, nes priešingu atveju, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, nurodyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistoji stengėsi atlyginti žalą nukentėjusiajai, tačiau ši nesutiko su jos dyžiu, šiuo motyvu švelninti bausmę nėra pagrindo. Be to, iš pažymos, bei pareiškimo (t. 3, b.l. 62,69) seka, jog nukentėjusioji kreipėsi į policiją, jog 2009-07-01 ją užpuolė ir sumušė nuteistoji, dėl ko prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas ir I. V. pateiktas įtarimas pagal LR BK 284 str. 1 d. Taip pat, nuteistoji I. V., prieš šią nusikaltimą veiką yra padariusi dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskirta smurtinių sunkių nusikaltimų kategorijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo. Švelninti paskirtą bausmę I. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, jog I. S. tyčiniu smurtiniu sunkiu nusikaltimu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bet ir prarado regėjimą viena akimi, todėl ji pagrįstai reikalavo neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai I. S. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu sunkiu smurtiniu nusikaltimu, jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji prarado 30 procentų darbingumo, negalės dirbti darbo pagal savo specialybę bei atsižvelgus į kaltinamosios šeimos, kurioje yra trys vaikai (b.l. 58, t. 2), turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, I. S. iš I. V. pagrįstai priteistas 30 000 Lt dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su įvardintų aplinkybių įvertinimu, bei priteistos neturtinės žalos dydžiu, todėl jos mažinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtą, teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Iš pinigų priėmimo kvito seka, jog nukentėjusioji I. S. už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, advokatui G. Zavtrakovui sumokėjo 700 litų., todėl BPK 106 str. 2 d. pagrindu, ši suma pilnai priteistina iš I. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.

nutarė:

nuteistosios I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios I. V. nukentėjusiajai I. S. 700 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.