Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei G. J. Ž. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė R. V. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jos tėvai G. Ž. ir J. R. Ž. nuo 1969 metų gyveno atskirai, jų santuoka teismo sprendimu nutraukta 1973 metais, tačiau ištuoka įregistruota tik 1979 metais. Ieškovės mama G. Ž. 1974 metais iš savo asmeninių lėšų nusipirko dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) ir iki pat mirties buvo įsitikinusi, kad tai jos asmeninis turtas. Ieškovės tėvas J. R. Ž. šeimos nelankė, nupirktame name niekada negyveno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvai G. Ž. ir J. R. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono liaudies teismo sprendimu jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)(11–15 b. l.). (duomenys neskelbtini) ieškovės mama G. Ž. įsigijo dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (8–9 b. l.). G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Ieškovė yra jos įpėdinė pagal įstatymą, 2014-01-13 notarė išdavė ieškovei liudijimą, kad ji paveldi mirusiosios G. Ž. palikimą (17 b. l.).

Ieškovė teigia, kad minėtas iki santuokos nutraukimo įgytas nekilnojamasis turtas turi būti pripažintas asmenine jos mamos G. Ž. nuosavybe. Tai reiškia, kad ieškovė R. V., G. Ž. įpėdinė, siekia nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą, kuris nulemia jos teisinį santykį su įgyjamu turtu, ir teisiškai individualizuoti palikėjai G. Ž. priklausančią turto dalį. Atsakovė J. R. Ž. (mirusio (duomenys neskelbtini)) turto paveldėtoja G. J. Ž. prieštaravimų ieškinio reikalavimams nepareiškė.

Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (SŠK). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalyse. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutuoktinis, kuris mano, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Todėl sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvas J. R. Ž. šeimą paliko praėjus metams po jos gimimo, apie 1969 metus. Ieškovės paaiškinimą patvirtina ir Joniškio rajono liaudies teismo sprendimo motyvai. Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo teismas nustatė, kad J. R. Ž. su G. Ž. nesugyveno ir 1969 metais J. R. Ž. paliko šeimą. Posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad J. R. Ž. ryšių su šeima nepalaikė, išlaikymą jos mama prisiteisė tik 1979 metais, dalį gyvenamojo namo ir statinius jos mama įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Teismui pateiktoje 1974 -04-03 nekilnojamojo turto pirkimo paradavimo sutartyje nurodoma, kad turtą perka ir pinigus sumokėjo pirkėja G. Ž., išvardintas turtas, kuris perduodamas pirkėjos naudojimuisi (37 b. l.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodyti teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nekilnojamąjį turtą G. Ž. įgijo iš asmeninių lėšų, turtas viešame registre įregistruotas jos vardu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad J. R. Ž. būtų aktyviai dalyvavęs valdant turtą ar būtų naudojąsis turtu, todėl ieškovės reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 35/100 pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ¼ pastato – ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ¼ pastato – ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ¼ pastato – ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ¼ pastato – ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis inžinerinių statinių – įrenginių – kiemo statinių (duomenys neskelbtini) G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.