Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

dalyvaujant V. M.,

išnagrinėjusi V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Dobromislės k., Vilniaus r., dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 rugpjūčio 17 d., apie 16:50 val., Vilniaus r., Šatrininkų sen., Dobromislės k., Minties g., neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta, vairavo transporto priemonę VW Polo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 226 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo automobilį:

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str.

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.;

V. M. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimų nepripažino, paaiškino, kad mašina buvo kieme, o jis išgėręs tik vaikščiojo aplink, mašinos raktai buvo namuose. Mašina stovėjo nuo pat ryto toje pačioje vietoje. Pareigūnai pamatė, kad jis išgėręs. Jo žmona buvo susiginčijus su savo motina, ji iškvietė policijos pareigūnus. Jis nepatiko policijos pareigūnams, todėl jie surašė protokolą, kad jis vairavo išgėręs. Jis neįvažiavo į kiemą su mašina, vaikai buvo su juo lauke, o žmona buvo namuose. Tuo metu kai atvažiavo patruliai, mašina stovėjo kieme, nėra jokios filmuotos medžiagos, kad jis vairavo.

L. V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo į iškvietimą, pas V. M. žmoną dėl konflikto su mama, kadangi V. M. žmona turėjo pretenzijų savo mamai dėl buitinių dalykų, kad pardavė karvę, nepasidalino pinigais. Besiaiškinant situaciją kieme, prie namo, jų akivaizdoje, automobilis „V. P.“ atvažiavo į kiemą ir iš jo išlipo visiškai neblaivus pilietis V. M., su kuriuo važiavo 2 ar 3 mažamečiai vaikai. Kai surašinėjo protokolą, V. M. sutiko su pažeidimu, neneigė kaltės, sakė, kad tai daręs daug kartų. Vairavimo faktą matė visi trys: jis, R. A. ir tyrėjas stažuotojas Jegorovas.

L. R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iškvietimą, jog Dobromislės kaime vyksta konfliktas tarp dukros ir mamos dėl karvės. Atvykus ir aiškinantis situaciją į kiemą įvažiavo automobilis. Jis paklausė „kas atvažiavo?“, o pranešėja pasakė: „mano vyras grįžo“. V. B., ar tyrėjui stažuotojui paklausus, ar nėra išgėręs, V. M. pasakė, kad yra truputį išgėręs. Jie iškvietė ekipažą, nes neturėjo alkotesterio, davė pūsti, o kolega V. B. surašė protokolą. Patį vairavimo faktą matė, nes jiems būnant kieme automobilis įvažiavo, jie matė, kaip jis privažiavo, išlipo iš automobilio, priėjo prie jų, pats neneigė, kad nevairavo automobilio, pripažino, kad vairavo.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulių 2016-08-17 surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo neblaivus V. M., kurio vairuojamai transporto priemonei nėra atlikta techninė apžiūram bei vairuotojas neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, alkotesterio parodymu kvitu iš kurio matyti, kad V. M. nustatytas 1,54 prom., neblaivumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, asmens duomenimis, kurie patvirtina, kad V. M. vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Jo padarytos veikos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. ir 123 str. 1 d. tinkamai.

Išklausius V. M., suinteresuoto asmens K. M., policijos pareigūnų paaiškinimus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. M. vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, būdamas neblaivus, kai jam metų bėgyje buvo paskirta bauda pagal LR ATPK 130² str.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors pats V. M. teigia neblaivus automobilio nevairavęs, o tiesiog vaikščiojęs kieme, kuriame automobilis stovėjo, kai policijos pareigūnai jam surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, kadangi jis jiems nepatiko, tokie jo parodymai nesutampa su objektyviaisiais bylos duomenimis. Teismas tiki ir vadovaujasi liudytojų V. B. ir R. A. parodymais, kurie atvykę į kitą iškvietimą, pas V. M. žmoną, dėl konflikto su mama, pastebėjo kaip automobilis „V. P.“ atvažiavo į kiemą ir iš jo išlipo visiškai neblaivus V. M., su kuriuo taip pat važiavo mažamečiai vaikai. Liudytojai V. B. ir R. A. apklausti teismo posėdžio metu, esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudami išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti. Pareigūnų parodymai, yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų šališki, turėję pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūtu teisės pažeidimo padarymu, taip pat tokių aplinkybių nenurodė ir pats V. M.. Policijos pareigūnai atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų fiksavimas, todėl netikėti jų parodymais, kad atvykę į kitą iškvietimą, pastebėjo kaip automobilis „V. P.“ atvažiavo į kiemą ir iš jo išlipo visiškai neblaivus V. M.. Teismo posėdžio metu pareigūnai paaiškino, kad aiškiai matė

V. M. važiavimo faktą, todėl abejoti pareigūnų parodymų patikimumu ir jais nesiremti nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu, V. M. žmona, nors iš pradžių ir nurodė, kad nematė, jog jos vyras būtų kur nors važiavęs su mašina ir nežino, kodėl policijos pareigūnai užfiksavo tokį pažeidimą, tačiau vėliau pripažino, kad jai būnant kieme su policijos pareigūnais jos vyras, V. M., atvažiavo į kiemą su mašina. Teismas kritiškai vertina V. M. automobilio vairavimo fakto neigimą, dar ir dėl to, kad jis pažeidimo tyrimo metu pripažino, jog vairavo automobilį, todėl konstatuotina, kad automobilio vairavimo fakto neigimas yra administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pasirinktas gynybos būdas, kadangi jis prieštarauja byloje surinktiems ir pažeidėjo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Todėl įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog V. M. kaltė padarius pažeidimus numatytus LT ATPK 130² str., 123 str. 1 d. yra visiškai įrodyta.

V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidėjas jau yra baustas už analogiškus pažeidimus, jokių išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėja įstatymus, todėl teismas mano, kad baudos skyrimas pažeidėjui nėra efektyvi priemonė siekiant jį nubausti ir auklėti, kad laikytųsi įstatymų, todėl teismas mano, kad administracinės nuobodos tikslai bus pasiekti skiriant už ATPK 130² str. pažeidimą administracinį areštą, o už pažeidimą numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d. jam skirtina piniginė nuobauda numatyta sankcijos vidurkyje, nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose.

ATPK 26 str. nustatyta, kad ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis priklauso V. M. sutuoktinei K. M. ( b.l.27). Posėdžio metu suinteresuotas asmuo prašė netaikyti automobilio konfiskavimo. Transporto priemonės konfiskavimas, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Nors K. M. teismo posėdžio metu teigė, kad nematė, kaip jos vyras išvažiavo jai priklausančiu automobiliu, teismas tokią versiją vertina, kaip K. M. gynybinę poziciją. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad V. M. praeityje baustas administracine tvarka už pažeidimus kelių eismo srityje, apie ką turėjo žinoti ir jo žmona K. M.. Nepaisant to, ji nesiėmė veiksmų, kad apribotų savo vyro galimybes vairuoti transporto priemonę. Teismo posėdžio metu K. M. paaiškino, kad automobilio rakteliai buvo padėti spintos lentynoje, todėl manytina, kad ji sudarė galimybę automobiliu naudotis savo vyrui, nesiėmė veiksmų, kad paslėptų automobilio raktelius, jų nepasiėmė su savimi. Darytina išvada, kad K. M. yra atsakinga už tai, kad jos vyras V. M. naudojosi automobiliu būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, o pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas, esant padarytam teisės pažeidimui, atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2A-4-2012). Todėl atsižvelgus į teisingumo, proporcingumo principus, teismų praktiką (VAT 2015-04-30 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)166/2015), automobilio VW Polo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo panaudotas teisės pažeidimui, konfiskavimas proporcingas padarytai veikai ir būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas (ATPK 20 str., 26 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str., teismas,-

nutarė:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 123 str. 1 d. ir skirti:

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę baudą skirti 20 parų areštą su transporto priemones konfiskavimu.

Administracinio arešto pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo dienos.

Konfiskuoti transporto priemonę VW Polo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą stovėjimo aikštelėje Eišiškių pl. 127, Vilniuje.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.