Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-417/2012

Teisėja S. Naščenkovienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1., 1.2.4.8.1.(S)

2012 m. sausio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 178 str. 1 d. , 140 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 22 str. 178 str. 1 d.( 2011-04-17 pasikėsinus pagrobti T. Š. dviratį „Panther X-100“, 700 Lt vertės) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 140 str. 1 d. ( 2011-04-17 nežymiai sužalojus N. K.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir I. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. B. dėl kaltinimo pasikėsinus pagrobti antrą T. Š. 700 Lt vertės dviratį „Panther X-100“ išteisintas.

Iš I. B. Vasltybinei ligonių kasai prie SAM priteisti 86, 78 Lt T. Š. 50 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 178 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. balandžio 17 d., apie 15 val. 50 min., duomenys neskelbtini namo (prie prekybos centro „duomenys neskelbtini“), siekdamas pagrobti svetimą turtą ir tam tikslui replėmis nukirpdamas 50 Lt vertės trosą, kuriuo buvo surakinti T. Š. du dviračiai „Panther X-100“, kurių vieno vertė 700 Lt, pasikėsino pagrobti vieną T. Š. 700 Lt vertės dviratį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo N. K..

Be to, I. B. 2011 m. balandžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Klaipėdoje, duomenys neskelbtini namo (prie prekybos centro „duomenys neskelbtini“), bandydamas išvengti sulaikymo ir pabėgti, smogė alkūne N. K. į dešinę veido pusę tuo padarydamas veido minkštųjų audinių sumušimą, tai nežymiai sutrikdė N. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti ar keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

BK 19 str., reglamentuojantis asmens baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, numato, jog asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Nors apeliantas neigia pasikėsinęs pagrobti nukentėjusiosios T. Š. 700 Lt vertės dviratį „Panther X-100“, tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų: nukentėjusiojo N. K., liudytojos S. P., galiausiai paties apelianto parodymų, apžiūros protokolo, galima daryti neginčytiną išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog I. B. 2011 m. balandžio 17 d., apie 15 val. 50 min., duomenys neskelbtini namo (prie prekybos centro „duomenys neskelbtini“), pasikėsino pagrobti vieną 700 Lt vertės T. Š. dviratį, Tuo tarpu apelianto deklaruojama abstinencijos būsena, teisėjų kolegijos nuomone, būtent nuteistajam darė įtaką daryti nusikaltimą – pasikėsinti pagrobti nukentėjusiosios T. Š. dviratį „Panther X-100“. Ir nuteistasis šiuo atveju labai aiškiai suvokė, ką jis daro, siekė įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą ir jo nebaigė tik sutrukdžius nukentėjusiajam N. K.. Pažymėtina, kad asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ( BK 19 str. 2 d.). Tuo tarpu paminėtosios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo apelianto nurodytos aplinkybės – nusikaltimo padarymas esant abstinencijos būsenai – pripažinti I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytas gailėjimasis dėl padarytojo nusikaltimo bei noras atsiprašyti nukentėjusiosios negali būti pripažintos apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuteistasis I. B. buvo užkluptas nusikaltimo darymo metu, tad akivaizdu, kad pripažinti kaltę, kurią be to, kaip matyti apeliaciniame skunde, nuteistasis jau, kaip ir neigia, I. B. buvo verčiamas faktinių aplinkybių ir šiuo atveju negalima teigti, kad apeliantas kaltu prisipažino savanoriškai. Tuo tarpu tikėti, kad asmens, neigiančio savo kaltę, deklaruojamas gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nuoširdus, vargu ar būtų teisinga. Tad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. B. atsakomybę lengvinančių, kaip sunkinančių, aplinkybių byloje nebuvo nustatyta ir jų nustatyti apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra teisinio pagrindo.

BK 27 str. numato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra nusikaltimų recidyvistas. I. B. skundžiamuoju nuosprendžiu yra nuteistas aštuntą kartą, šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus septyniems teistumams už tyčinius nusikaltimus. Todėl I. B. BK 27 str. 1 d. taikymas yra teisėtas bei pagrįstas. Ir tenkinti apelianto prašymą panaikinti jam BK 27 str. taikymą nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis I. B. taip pat apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusįjį N. K. galėjo sužaloti tik gindamasis arba peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali, nes būtinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ir pan.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis N. K. parodė, kad tuo metu, kai jis, pribėgęs prie I. B., kuris tuo metu pasilenkęs kirpo replėmis troselį, bandė atitraukti jį nuo dviračių, paėmęs jį už pečių (prieš tai į jo, nukentėjusiojo, perspėjantį klausimą kaltinamasis neatsakė ir toliau kirpo troselį), kaltinamasis ėmė aktyviai priešintis, smūgiavo alkūne, jam, nukentėjusiajam, į veidą, smūgiavo ir atsuktuvu į pilvą; bandė išsitraukti ir peilį iš kišenės. Kaltinamojo priešinimasis buvo labai stiprus, jis, nukentėjusysis, vienas nebūtų sutramdęs kaltinamojo, jam sulaikyti I. B. padėjo praeivis. Jam, nukentėjusiajam, buvo suduoti 5–7 smūgiai.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja S. P. bei specialisto išvada Nr. G-640/11 (03) (t. 1 b. l. 25), kurioje patvirtina, kad 2011-04-17, po pietų, nukentėjusiajam N. K., sutrenkus veido minkštuosius audinius kietu buku ribotai kontaktavusiu paviršiumi ar jį turinčiu daiktu, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikimas – veido minkštųjų audinių sumušimas (patinimas-guzas burnos dešinėje).

Taigi konstatuotos faktinės bylos aplinkybės neleidžia teisėjų kolegijai sutikti, kad I. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes kėsinimasis (pavojingas, akivaizdus ir realus) ir gynyba, kuri turi atitikti šiuos požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir žala padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų. Kaip matyti, I. B. veiksmai neatitinka nė vieno iš paminėtųjų požymių. Tad ir teigti, kad apeliantas gynėsi nuo nukentėjusiojo N. K., nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuotos nuteistojo I. B. veikos, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.