Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl netesybų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. C. pareiškė ieškinį atsakovui A. Ž. dėl 2017 m. birželio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytos sutarties sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, sutartų netesybų. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu 2017 m. birželio 26 d. pasirašė sutartį, kurios 1 punktu atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. lapkričio 1 d. sudaryti dalies žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas 2017 m. spalio 16 d. pasiūlė pakeisti sutartį, pratęsiant savo įsipareigojimus sudaryti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį iki 2018 m. birželio 1 d. 2017 m. spalio 20 d. ieškovė raštu informavo atsakovą, kad nesutinka su sutarties pakeitimu, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kokius veiksmus atliko ir kokie trukdžiai kyla sutarčiai vykdyti. Taip pat, atsakovui buvo paaiškinta, kad šis naudojasi ieškovės lėšomis, vilkina savo sutarties dalies vykdymą, todėl pareikalavo tinkamo sutarties vykdymo. Atsakovas buvo informuotas, kad laiku neįvykdžius sutarties, sutartis bus nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas akceptavo ieškovės poziciją ir 2017 m. lapkričio 3 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 3000 Eur avansą, patvirtindamas, kad sutartis yra nutraukta. Atsakovas atsisakė sumokėti įsipareigojimu prisiimtą baudą dėl sutarties neįvykdymo, todėl, ieškovės teigimu, laikytina, kad jis privalo mokėti netesybas. Ieškovė atsižvelgdama į išdėstytus argumentus prašė priteisti iš atsakovo A. Ž. jos naudai 3000 Eur sutartinių netesybų, visas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.Atsakovas A. Ž. atsiliepimu į ieškinį dėl netesybų priteisimo prašė ieškovės R. C. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, jo naudai priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu už akių nusprendė: ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės R. C. 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo A. Ž., naudai. 2018 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės R. C. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Minėtu pareiškimu ieškovė teismo prašė peržiūrėti teismo sprendimą už akių byloje, jį panaikinant ir skiriant nagrinėti bylą teisme iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi netenkino ieškovės R. C. pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių, priimto 2018 m. sausio 25 d., peržiūrėjimo.Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos dubliko nepateikimo priežastys (ieškovės manymu, atsakovas nepaneigė ieškinio argumentų; ieškovė nenorėjo patirti papildomų dubliko rengimo išlaidų; atsakovas atsiliepime neprašė priimti sprendimo už akių) negali būti laikomos svarbiomis. Vien ieškovės subjektyvi nuomonė dėl atsiliepimo (ne)pagrįstumo, nenoras patirti išlaidų už dubliko rengimą, aplinkybė, kad atsiliepime nesuformuluotas prašymas priimti sprendimo už akių, nelaikytinomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo ieškovės valios, kurios sutrukdė ieškovei įvykdyti jos, kaip proceso šalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė, nesant tam svarbių priežasčių neteikė byloje dubliko. Teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė teismo nustatytu terminu nepateikė dubliko į atsakovo atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė dubliko nepateikė dėl priežasčių, kurios negali būti laikomos pateisinamomis ir svarbiomis.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo nurodymas šalies procesiniame dokumente nesuteikia kitai proceso šaliai teisės tokią priešingos šalies nuomonę kvestionuoti, pareikšti su ja nesutikimą, todėl nesuteikimas atsakovui galimybės pateikti į tokia nuomonę atsikirtimų vertintinas kaip atitinkantis civilinio proceso principų reikalavimus, nepakeitęs šalių teisių ir pareigų pusiausvyros procese. Teismo nuomone, teismas vertina, ar ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2018-01-25 priimtas teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3757-871/2018 yra nepagrįstas ar akivaizdžiai neteisingas.Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė naujų, ieškinyje neteiktų įrodymų, kuriais grįstų sprendimo už akių nepagrįstumą (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2018 m. sausio 25 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3757-871/2018 buvo priimtas neteisėtai ir (ar) nepagrįstai, ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė R. C. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį, kaip nemotyvuotą, nepagrįstą ir prieštaraujančią teisingumo, sąžiningumo, rungtyniškumo principams, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m .sausio 25 d. sprendimą už akių ir skolininko A. Ž. skundo netenkinant. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių grindė faktu, kad atsakovas neįvykdė imperatyvo numatyto CPK 142 straipsnyje, nepasisakė dėl sprendimo už akių priėmimo, todėl ieškovė neįvertino rizikos, kad teismas priims sprendimą už akių ex officio. Ieškovė, gavusi rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą atsakovo prašymą priimti sprendimą už akių, kurį teismas laiko procesinio imperatyvo numatyto CPK 142 str. ištaisymu, turėjo teisę pasisakyti apie šį prašymą, tačiau teismas ne tik nenustatė termino atsiliepti, bet ir nesudarė galimybės reaguoti į tokį prašymą. Keturių dienų terminas priimant teismo sprendimą, kai pateiktas prašymas (teismo įvardintas atsiliepimo patikslinimu), akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teisę į teisingą teismo procesą. Teismas atsakovo rašytinius paaiškinimus įvardino kaip atsiliepimą patikslinantį dokumentą, t. y. CPK 142 str. imperatyvių reikalavimų įvykdymą atsiliepime, todėl pagal teismo argumentus, rašytiniai paaiškinimai turėtų būti laikomi sudedamąja atsiliepimo dalimi ir terminas pateikti dubliką turėtų būti skaičiuojamas nuo paskutiniojo (patikslintojo) dokumento teisme gavimo. Teismas šios svarbios aplinkybės neįvertino, pažeisdamas ieškovės teises į rungtynišką ir teisingą procesą. Teismas pasisakė, kad, priimdamas sprendimą už akių, formaliai vertina byloje esančius įrodymus. Tačiau teismas civilinėje byloje formaliai vertino tik ieškovės įrodymus. Vertindamas atsakovo įrodymus teismas interpretavo preliminariąją sutartį. Minėtas vertinimas nėra formalus ir turėtų būti vertinamas ginčo teisenoje, pasisakant šalims. Šiuo atveju, teismas užkirto kelią į ginčo teiseną, pasisakė apie preliminarioje sutartyje nepaminėtą sklypą ir sąlygas už akių. Teismas nelaikė nauju įrodymu ieškovės nurodyto argumento, kad atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, klaidino ieškovę, slėpė bendrasavininkius, neatskleidė visų aplinkybių, kurias ieškovė turėjo žinoti apie perkamą sklypą. Teismas nurodė, kad ieškovė savo argumentuose yra pasisakiusi, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais, tačiau nieko apie šią svarbią aplinkybę, sudarančią ieškinio pagrindą ir pagrindą teisingam teismo sprendimui priimti, nepasisakė. Tokia teismo nutartis laikytina nemotyvuota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Iš byloje esančių duomenų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotos informacijos apie procesinę šios bylos eigą matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovo 2017-12-11 pateiktą teismui atsiliepimą į ieškinį priėmė 2017-12-22 ir ieškovei nustatė 14 dienų terminą dublikui pateikti. Ieškovei minėtas atsiliepimas į ieškinį pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą ir laikytinas įteiktu kitą darbo dieną nuo jo išsiuntimo 2017-12-22 (CPK 175 (1) str. 10 d.). Pažymėtina, kad atsiliepime nebuvo pareikšta atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo nepateikus procesinių dokumentų, o būtent buvo nurodyta galimybė byloje sudaryti taikos sutartį. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, 2018-01-22 atsakovas pateikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos ir šiame procesiniame dokumente nurodė, kad sutinka dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovė nepateiks paruošiamųjų dokumentų arba nedalyvaus teismo posėdyje. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie šio procesinio dokumento įteikimą ieškovei, kas laikytina, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie atsakovo pareikštus prašymus dėl sprendimo už akių priėmimo jai nepareiškus paruošiamųjų dokumentų arba nedalyvaujant teismo posėdyje. Ir kaip matyti, pirmosios instancijos teismas 2018-01-25 priėmė sprendimą už akių, kuriuo atmetė ieškovės ieškinį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018-01-25 sprendimą už akių nepranešus ieškovei apie atsakovo nurodytą poziciją dėl sprendimo už akių priėmimą, neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog apeliantei išsiųsti dokumentai pagal CPK nuostatas laikomi tinkamai įteiktais, juo labiau kai apeliantė yra nurodžiusi, jog ji iš atsakovo atsiliepimo suprato, jog atsakovas jokių įrodymų apie svarbias priežastis, dėl kurių nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nepateikė, be to, ji nenorėjo patirti papildomų dubliko rengimo išlaidų, ir atsakovas atsiliepime neprašė priimti sprendimo už akių. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo procesinių dokumentų laiku nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, nors šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei net nebuvo pranešta apie atsakovo poziciją dėl sprendimo už akių priėmimo, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo ir operatyvumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingumo vykdymu, o civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Tik toks įstatymų taikymas užtikrina veiksmingą, o ne formalų teisės į teismą įgyvendinimą. Todėl konstatavus asmens informavimo apie procesą defektus, turi būti vertinama proceso visuma bei asmens galimybė realiai ir veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 2 straipsnyje kaip vienas iš civilinio proceso tikslų nurodytas siekis yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. CPK 159 straipsnio 1 dalyje įvardijama posėdžio pirmininko pareiga imtis priemonių šalims sutaikyti, ir kaip minėta, atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo išreiškęs valią dėl taikos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018-01-25 sprendimą už akių, pažeidė pareigą imtis priemonių šalims sutaikyti.Pirmiau konstatavus, kad apeliantės informavimo apie pateiktą atsakovo procesinį dokumentą šiuo konkrečiu atveju buvo pažeista, taip pat eliminavus galimybę šalims nagrinėjamoje byloje susitarti taikiai, darytina ir kita išvada, kad CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga, ribojusi teismo sprendimo už akių priėmimo galimybę, taip pat yra nustatyta. Todėl teismas iš esmės sutinka su apeliantės atskirajame skunde dėstomais argumentais, jog teismas nagrinėjamu atveju negalėjo priimti sprendimo už akių, nesant tinkamo apeliantei skirto procesinio dokumento įteikimo, ir procesines teismo sprendimo už akių priėmimo taisykles pažeidė. Taip buvo pažeista tame bylos nagrinėjimo etape asmens teisė į tinkamą teismo procesą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį. Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Išvardinti procesiniai pažeidimai, nulėmę neteisingą klausimo išsprendimą, ištaisytini, panaikinant skundžiamą nutartį ir apeliantės prašymą išsprendžiant iš esmės - šį prašymą pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą patenkinant (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Tokiu atveju tiek 2018-01-25 sprendimas už akių, kuriuo ieškinys atmestas, panaikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės R. C. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.