- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- 1-318-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37040-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- A. P., I. P.
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Civilinis atsakovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis, Jolanta Činčikienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
civilinio atsakovo – akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale įgaliotam atstovui J. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.09 val. Panevėžyje, Klaipėdos ir Savitiškio gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus – degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, iš Klaipėdos gatvės sukdamas į kairę pusę, į Savitiškio gatvę, nepraleido Klaipėdos gatve priešinga kryptimi, degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, antra eismo juosta per sankryžą tiesiai važiavusio automobilio „Fiat Stilo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. P., automobiliai susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Fiat Stilo“ keleivės I. P. sveikata – jai nustatyta poodinės kraujosruvos krūtinėje, abiejų klubakaulių srityse, krūtinkaulio lūžis.
Kaltinamasis A. Š. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, nurodytu laiku vienas važiuodamas automobiliu Panevėžyje, Klaipėdos gatve, degant žaliam šviesoforo signalui pradėjo manevrą – sukti į kairę, Savitiškio gatvę, ir dėl savo paties neapdairumo ir jį šiek tiek apakinus saulei, be to, prieš jį stovėję automobiliai jam užstojo vaizdą, jis nepamatė priešinga kryptimi atvažiuojančio kaltinime nurodyto automobilio, dėl ko atsitrenkė į jį. Matomumas įvykio metu buvo geras. Prieš pradedant manevrą jam atrodė, kad niekas nevažiuoja, todėl ir drąsiai suko. Važiavo mieste leistinu greičiu, įvažiavęs į sankryžą riedėjo 5-10 km/h greičiu. Kai jo automobilis išsikišo į priešpriešinę eismo juostą, kitas automobilis buvo prie pat jo, jis pats stabdė ir suko atgal į savo eismo juostą, bet smūgio išvengti nebepavyko. Buvo trys eismo juostos viena puse, o jo automobilis buvo įlindęs į antrą priešpriešinio eismo juostą. Smūgio metu, mano, kad buvo sustojęs. Automobiliai susidūrė priekiniais keleivio pusės kampais. Iš nukentėjusiųjų automobilio pradžioje išlipo vyras, paskui moteris. Iš pradžių jis stovėjo su vyru, vėliau moteris pradėjo dejuoti dėl skausmų ir jis pasiūlė iškviesti pagalbą. Ant nukentėjusiųjų jokių sužeidimų jis pats nematė. Jis pats sužeidimų nepatyrė, įvykio metu buvo blaivus. Viskas įvyko dėl jo neapdairumo. Po avarijos gavęs nukentėjusiosios telefono numerį, jis jai paskambino ir telefonu atsiprašė, siūlė pagalbą, jei draudimas nemokės automobilio nuomos kaštų, pasakė, kad apmokės jis ir prašė kreiptis. Po įvykio labai pergyveno, niekad neturėjo tokių situacijų, labai gailisi, supranta, kad savo veiksmais sukėlė skausmą žmogui, dabar vairuoja daug apdairiau. Su nukentėjusiosios prašoma iš jo priteisti suma atstovavimo išlaidoms atlyginti sutinka.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo A. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019-08-28 apie 16.05 val. automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Klaipėdos gatve nuo Vakarinės g. link parduotuvės DEPO. Kartu važiavo jo žmona I. P.. Jie abu segėjo saugos diržus. Jo važiavimo greitis buvo apie 50 km/h, tikrai ne didesnis. Prieš sankryžą su Savitiškio g. švietė žalias šviesoforo signalas, dėl ko jis važiavo toliau. Priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje, tik trečioje eismo juostoje buvo laukiančių posūkio į kairę pusę automobilių, jie buvo du mažiausiai, gal ir daugiau. Vienas jų buvo pačioje sankryžoje, ir šis automobilis buvo tamsios spalvos bei aukštesnis, nei paprastas lengvasis automobilis, tačiau koks, neįsidėmėjo. Šis automobilis stovėjo tiesiai, t.y. nebuvo pasisukęs į kairę. Kai privažiavo šį automobilį, kažkuriuo momentu pastebėjo, kaip iš už jo važiavimo kryptimi stovinčio automobilio į sankryžą priešinga kryptimi suka BMW automobilis. Koks atstumas buvo tarp jų, nurodyti negali, tačiau nedidelis. Tiek jo, tiek BMW automobilis buvo jau sankryžoje ir tuo momentu, kai jį pastebėjo, BMW jau suko į savo kairę pusę. Jis iš karto paspaudė stabdžius ir pasuko vairą į kairę pusę, bandydamas išvengti susidūrimo. Į kairę pusę suko todėl, kad tikėjosi, kad jų automobiliai prasilenks ir nekliudys vienas kito. Tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jie susidūrė dešiniais priekiniais kampais. Šio eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, tik skaudėjo kairę ranką, tačiau į gydymo įstaiga nesikreipė. Dėl eismo įvykio jam buvo padaryta turtinė žala dėl automobilio sugadinimo. Po eismo įvykio nebeveikia jo žmonos telefonas „Samsung“, jis nesudužo, įsijungia, tačiau nebereaguoja. Jo vertė yra apie 40 eurų (48-51). Už sugadintą automobilį padarytą turtinę žalą jam atlygino draudimo bendrovė, byloje civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų įtariamajam neturi (1 t., b. l. 147-149).
Iš nukentėjusiosios I. P. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019-08-28, apie 16.05 val., ji važiavo vyro A. P. vairuojamu automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Jie abu segėjo saugos diržus. Važiavo Panevėžio miesto Klaipėdos g. nuo miesto centro link parduotuvės DEPO. Kai artėjo prie sankryžos su Savitiškio g., matė, kad jų važiavimo kryptimi dega žalias šviesoforo signalas. Vyras važiavo normaliu, leistinu greičiu, jos vyras nelinkęs viršyti greičio. Jie važiavo antra eismo juosta. Trečioje eismo juostoje jų važiavimo kryptimi jau pačioje sankryžoje stovėjo automobilis, laukiantis daryti posūkį link PC Babilonas, į kairę. Koks tai buvo automobilis, neįsidėmėjo, bet jis jai atrodė aukštesnis nei paprastas lengvasis automobilis. Matė, kad priešinga kryptimi trečia eismo juosta atvažiuoja BMW markės automobilis. Kai šį automobilį pastebėjo atvažiuojantį, jis buvo apie 20 m iki sankryžos. Šis automobilis, privažiavęs sankryžą, net nepristabdęs į ją įvažiavo, ir dėl to ji manė, kad jis važiuos tiesiai, o jis staiga pasuko į kairę pusę. Ji neprisimena, ar jis rodė posūkio signalą. Pamatė ir pajuto, kad jos vyras, stabdydamas, pasuko vairą į kairę pusę. Kai jos vyras pradėjo sukti į kairę, tarp jų ir BMW automobilio buvo apie 3-4 m atstumas. Jų automobiliai susidūrė priekiniais dešiniais kampais. BMW, sukdamas, darė labai didelį lanką į jų pusę. Šio eismo įvykio metu ji buvo sužalota, jai nustatytas krūtinkaulio lūžimas, taip pat nuo saugos diržų liko mėlynės ir dar tirpsta dešinė ranka bei skauda kairė mentė. Jai buvo padaryta neturtinė žala dėl sužalojimo ir turtinė žala, kadangi eismo įvykio metu avėjo neseniai įsigytas basutes, 45 eurų vertės, kurios yra šviesios ir dėl eismo įvykio metu išsiliejusių tepalų jos susigadino, taip pat nebeveikia jos mobilaus ryšio telefonas "Samsung", kurio vertės nežino, tačiau vertę turi žinoti jos vyras (1 t., b. l. 33-36).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. parodė, kad palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, prašo priteisti jai iš draudimo 2700 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Ji dėl įvykio patyrė stresą, baimę ir negalėjo vairuoti, skausmą jaučia ir dabar. Traumatologas sakė, kad yra per lėtas gijimas, jai dar reikės lankytis pas gydytojus. Kol buvo lūžęs krūtinkaulis, ji pilnus du mėnesius nieko negalėjo daryti, vaikščiojo tik po namus, jai vyras viską padėdavo, be jo nieko negalėjo daryti. Draudimas jai sumokėjo 1800 eurų neturtinės žalos, o ji bendrai neturtinę žalą vertina 4500 eurų. Dėl sužalojimų ji kas savaitgalį turėjo važinėti į Vilnių, todėl ji draudimo prašė pakaitinio automobilio, bet negavo. Važinėjimui pas gydytojus už kurą ji grubiai išleido apie 500 eurų. Ši 500 eurų suma įeina į jos prašomą 4500 eurų sumą. Dėl turtinės žalos atlyginimo ji į draudimą nesikreipė ir ieškinio turtinei žalai nereiškia.
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos-Savitiškio g. sankryža. Matomumas dienos metu 100 m. Klaipėdos g. važiuojamosios kelio dalys atskirtos skiriamąją juosta. Klaipėdos g. šiaurinė važiuojamoji dalis 11,1 m pločio, susideda iš 3 eismo juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi, iš kurių kairioji juosta skirta sukti tik į kairę, vidurinioji (3,6 m pločio) skirta važiuoti tik tiesiai, dešinioji skirta važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę. Pietinė Klaipėdos g. važiuojamoji dalis 12,2 m pločio, susidedanti iš 3 eismo juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi, iš kurių kairioji juosta (4,1 m pločio) skirta sukti tik į kairę, vidurinioji skirta važiuoti tik tiesiai, dešinioji skirta važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę. Sankryžoje priekiu į pietvakarių pusę stovi automobilis „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki Klaipėdos g. šiaurinės pusės važiuojamosios dalies krašto 6,8 m. Nuo dešinės pusės galinio rato iki Klaipėdos g. šiaurinės pusės važiuojamosios dalies krašto 5,9 m. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato į rytų pusę, iki Savitiškio g. (esančios prie PC Babilonas) pietinės važiuojamosios dalies krašto 7,1 m. Į automobilio „Fiat Stilo“ dešinį priekinį kampą dešiniu priekiniu kampu įsirėmęs automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW automobilis stovi priekiu į šiaurės rytų pusę. Nuo minėto automobilio kairės pusės priekinio rato į šiaurės pusę iki Klaipėdos g. važiuojamosios dalies krašto 6,5 m, nuo kairės pusės galinio rato į šiaurės pusę iki Klaipėdos g. važiuojamosios dalies krašto 7,5 m. Nuo „BMW 320D“ dešinės pusės galinio rato iki „Fiat Stilo“ automobilio priekinio kairės pusės rato 2,8 m. (1 t., b. l. 10-15).
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apgadintas priekinis bamperis, priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, priekiniai kairės ir dešinės pusės posūkio žibintai, variklio dangtis, radiatorius. Padangos visos keturios „Duration“ 225/40 R17. Rankinis stabdis neutralioje padėtyje (1 t., b. l. 16-18).
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, priekiniai kairės ir dešinės pusės posūkio žibintai, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės. Padangos yra visos keturios „Kingery“ 195/65 R15 (1 t., b. l. 19-21).
Iš pažymos apie eismo įvykį matyti, kad joje užfiksuoti automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1 t., b.l. 22).
Iš Panevėžio apskrities VPK vyriausiosios patrulės M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-08-28 jai dirbant kartu su vyr. patruliu E. V. apie 16.16 val. iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį Panevėžio m., Klaipėdos-Savitiškio g. sankryžoje. Nuvykus į eismo įvykio vietą pastebėjo dvi apgadintas transporto priemones – „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š., ir „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. P.. „Fiat“ automobiliu priekinėje keleivio sėdynėje važiavo keleivė I. P., kuri dėl patirtų sužalojimų pristatyta į ligoninę. Vairuotojams alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta 0,00 promilių. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą ir iš paimtų vairuotojų paaiškinimų pirminiais duomenimis nustatyta, kad „BMW“ vairuotojas, vairuodamas automobilį trečia eismo juosta, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje degant žalios spalvos šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nedavė kelio tiesiai priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui „Fiat“ ir su juo susidūrė. Apgadinti abu automobiliai (1 t., b.l. 9).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Saugos tarnyba“ pateikė vaizdo įrašą skaitmeninėje laikmenoje (1 t., b.l. 76).
Iš vaizdo įrašo, fiksuoto PC „Babilonas“ lauko kamera, apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašas yra pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Paleidus vaizdo įrašą, matyti, kad yra fiksuojamas vaizdas PC Babilonas šiaurės rytinės aikštelės, bei tolumoje matyti ir Klaipėdos-Savitiškio g. sankryža. Matyti, kad sankryžoje yra įrengti šviesoforai, tačiau kokie jų signalai šviečia, vaizdo įraše nesimato. Vaizdo įrašo viršuje kairiame kampe matyti užrašai „07-28-2019 Wed 16:08:28“, t.y. data ir laikas, nuo kurio prasideda vaizdo įrašas. Apačioje dešinėje pusėje matyti užrašas „Camera 01“. Paleidus vaizdo įrašą, matyti, kad yra fiksuojamas vaizdas šviesiu paros metu, kritulių nėra. Matyti, kad eismas vyksta Klaipėdos g., Savitiškio g. automobiliai prieš sankryžą stovi. 16:09:04 matyti, kaip Klaipėdos g. iš kairės pusės link sankryžos atvažiuoja šviesios spalvos, kėbulas pikapo tipo, lengvasis automobilis, jo markės identifikuoti neįmanoma. Tai pat matyti, kad priešinga kryptimi pačioje sankryžoje stovi du tamsios spalvos automobiliai, laukiantys posūkio į kairę, į Savitiškio g., iš kurių pirmojo kėbulo tipas panašus į miniveno. 16:09:06 matyti, kad Klaipėdos g. iš kairės pusės į sankryžą įvažiuoja šviesios spalvos, kėbulas pikapo tipo, lengvasis automobilis, kurio greitis nežymiai lėtėja. Klaipėdos g. iš dešinės pusės matyti, kad artėja lengvasis šviesios spalvos automobilis, kurio identifikuoti neįmanoma. Sankryžoje stovi tie patys du tamsios spalvos automobiliai, iš kurių pirmojo kėbulo tipas panašus į miniveno. 16:09:07 matyti, kaip į sankryžą įvažiavęs šviesios spalvos, kėbulas pikapo tipo, lengvasis automobilis, nesustojęs, suka į kairę į Savitiškio g,. taip pat matyti, kad į sankryžą įvažiavęs ir priešinga kryptimi važiavęs ir jau stovinčius sankryžoje tamsios spalvos automobilius pravažiavęs automobilis. 16:08:08 matyti kad į sankryža priešingomis Klaipėdos g. kryptimis įvažiavę šviesūs automobiliai susiduria savo priekiais. Prieš pat susidūrimą matyti, kad iš kairės pusės atvažiavęs šviesios spalvos, kėbulas pikapo tipo, lengvasis automobilis, staiga pasuka į dešinę. 16:09:39 matyti, kad pasikeičia eismas sankryžoje, t.y. Klaipėdos g. esantys automobiliai stovi, pradeda judėti Savitiškio g. esantys automobiliai (1 t., b. l. 77-83).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. P. nustatyta poodinės kraujosruvos krūtinėje, abiejų klubakaulių srityse, krūtinkaulio lūžis. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų daiktų trauminio poveikio, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu kontaktuojant su automobilio dalimis. Dėl krūtinkaulio lūžio I. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 63).
Žemesnės instancijos teismas
Iš registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas S. Š. vardu (1 t., b.l. 25).
Iš LR transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale, draudimas galioja nuo 2019-08-04 iki 2020-08-03 (1 t., b. l. 26).
Civilinio atsakovo – akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale įgaliotas atstovas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 1800 eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Ši suma apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais, atsižvelgiant į visus reikšmingus kriterijus ir nukentėjusiosios pateiktus dokumentus. Nukentėjusioji savo neturtinę žalą apibrėžė kaip ilgą gydymą, skausmą, negalėjimą vairuoti, baimių, nerimo, pomėgių apribojimą ir panašiai. Nukentėjusioji nepatyrė medicininės intervencijos, nedarbingumas išduotas tik 20 dienų, iš pateiktų gydytojų išrašų matyti, kad 2019-10-23 yra rekomendacijos, jog būklė nėra kažkokia sudėtinga, nurodo, kad tai yra medikamentinis gydymas. Medicininiai dokumentai nepagrindžia to didelio nepatogumo jausmo ir didesnės neturtinės žalos. Dokumentų, pagrindžiančių ilgesnį nedarbingumą nei 20 dienų, draudimas neturi.
Kaltinamasis A. Š. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidęs KET 157 punkto reikalavimus ir taip sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. P. sveikata. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Be paties kaltinamojo A. Š. visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma – nukentėjusiųjų A. P. ir I. P. parodymai, specialisto išvada, apžiūrų protokolų, tarnybinio pranešimo duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai – patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus – degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, iš Klaipėdos gatvės sukdamas į kairę pusę, į Savitiškio gatvę, nepraleido Klaipėdos gatve priešinga kryptimi, degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, antra eismo juosta per sankryžą tiesiai važiavusio automobilio „Fiat Stilo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. P., automobiliai susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Fiat Stilo“ keleivės I. P. sveikata. Nėra abejonių, kad A. Š. atliktieji kaltinime nurodytieji veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą bei nukentėjusiosios I. P. sveikatos sutrikdymą, kurio sunkumas konstatuotas specialisto išvadoje. Iš jos matyti, kad nukentėjusiajai I. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti šia teismo išvada ar ją pateikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo. Kadangi nukentėjusiosios sveikata nesunkiai sutrikdyta kaltinamajam pažeidžiant kelių eismo taisykles bei tuo sukeliant eismo įvykį, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šioje byloje kaltinamasis padarė vieną nesunkų, neatsargų baigtą nusikaltimą. Jis neteistas, įvykio metu buvo baustas administracine tvarka, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Kaip matyti, nuo pat tyrimo pradžios A. Š. savo kaltę pripažino visiškai, ją pripažino ir teisme duodamas parodymus. Kaltinamasis teisme parodė besigailintis dėl savo elgesio, atsiprašęs nukentėjusiųjų.
Teismui pateiktas A. Š. prašymas, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis, jo gynėjas, kuriuo prašoma atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo tėvo A. Š. atsakomybei, nurodant, kad jiems glaudžiai ir artimai bendraujant pastarasis – A. Š., atsižvelgiant ir į jo gyvenimišką ir bendravimo su žmonėmis patirtį, į teigiamą jo charakteristiką iš darbdavio, paties asmenines savybes, galės daryti teigiamą įtaką sūnui A. Š..
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju norintis tapti kaltinamojo tėvas A. Š. prašymą dėl jo pripažinimo laiduotoju ir kaltinamojo perdavimo jo atsakomybei palaikė, nurodydamas, kad sutinka būti sūnaus A. Š. laiduotoju, su juo gerai sutaria, dažnai bendrauja, jų santykiai glaudūs bei artimi, sūnus A. Š. dažnai su juo tariasi įvairiais klausimais, klausia jo nuomonės ir į ją atsižvelgia. Parodė, kad sūnus A. Š. iš karto tą pačią dieną pasisakė jam apie kaltinime nurodytą įvykį ir jis net buvo atvykęs į įvykio vietą, jis kritiškai vertina sūnaus neatidų poelgį, su juo apie tai kalbėjo, sūnus jaučiasi labai kaltas ir gailisi. A. Š. nurodė, kad stengsis sūnui A. Š. daryti teigiamą įtaką. Dėl užstato skyrimo A. Š. paliko spręsti teismui, bet parodė, kad vienas išlaiko šeimą, dar materialiai padeda sūnums ir užstato paskyrimas labai apsunkintų jo finansinę padėtį.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas A. Š. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, kaltinamojo asmenybė charakterizuojama teigiamai, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. Š. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant pagal laidavimą laiduotojo A. Š. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. Š. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis neteistas, administracine tvarka baustas, jis dirba valstybinėje įstaigoje ir darbdavio charakterizuojama teigiamai. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti A. Š. kaip laiduotoju, byloje nėra. Todėl teismas netikėti juo, kaip ir jo bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei giminystės ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojo šeimyninę, socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas, įvertinus visas aukščiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, nustatytinas artimas minimaliam.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nukentėjusioji I. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, teismas šiuo atveju, atsižvelgiant į juo suformuluotus turtinius reikalavimus, neturi pagrindo konstatuoti šiuo atveju nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos dėl bent dalinio žalos atlyginimo ar padarytos žalos pašalinimo arba įsipareigojimo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta.
Kaip matyti, nukentėjusioji I. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinės atsakovės – akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 2700 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir iš A. Š. – 300 eurų advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b.l. 150-157). Iš pastarųjų reikalavimų seka, kad neturtinės žalos reikalavimas nukreiptas šiuo atveju ne į kaltinamąjį, o iš pastarojo prašoma priteisti išlaidas tik už advokato paslaugas, kas nėra žala ir patenka į proceso išlaidų apibrėžtį. Todėl civiliniu ieškiniu prašomam reikalavimui dėl 300 eurų priteisimo iš kaltinamojo advokato paslaugoms apmokėti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytoji sąlyga netaikytina.
Dėl neturtinės žalos padarymo nukentėjusioji I. P. civiliniame ieškinyje parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė bei vis dar patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, po įvykio atsirado baimės jausmas ir panika, kai reikia sėsti į automobilį, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Šias aplinkybes I. P. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, pats nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tik vertintinas jo dydis.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Š., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji I. P.. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusioji I. P. dėl kaltinamojo A. Š. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.
Kaip matyti, A. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę nuo pat pradžių pripažino, jos neneigė, surinktų įrodymų visuma rodo atsitiktinį jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Po nusikalstamos veikos padarymo bei vėliau proceso metu kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, siūlė savo pagalbą, domėjosi jos sveikata. Gi specialisto išvada liudija, kad nukentėjusiajai nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, abiejų klubakaulių srityse, krūtinkaulio lūžis. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. parodė, kad dėl krūtinkaulio lūžio ji du mėnesius nieko negalėjo daryti, vaikščiojo tik po namus, jai vyras viską padėdavo, be jo nieko negalėjo daryti, lūžis jai lėtai gyja ir dar reikės gydytojų pagalbos. Taigi, po įvykio nukentėjusiajai I. P. be nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nustatyti tam tikri liekamieji reiškiniai, ji kaltinamojo neatsargių nusikalstamų veiksmų pasekmes jaučia iki šiol.
Atsižvelgus į visus bylos duomenis, kaltinamojo eismo įvykio metu vairuotą automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudusios draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai išmokėtas 1800 eurų neturtinės žalos dydis (1 t., b.l. 172), teismo vertinimu, nėra proporcingas A. Š. nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams. Todėl, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, nukentėjusiajai išmokėtinas neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas.
Didinant neturtinės žalos dydį bei kartu tam tikra apimtimi tenkinant civilinį ieškinį teismas negali neatkreipti dėmesio į tai, kad nukentėjusioji, civilinė ieškovė I. P., teismo posėdžio metu patvirtindama apie turtinės žalos atlyginimo reikalavimo nekėlimą nagrinėjamoje byloje, taipogi kartu teigė, jog važinėjimui pas gydytojus už kurą ji grubiai išleido apie 500 eurų, kurie įeina į jos prašomą 4500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus šią ir aukščiau nurodytas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia esant pagrindui neturtinės žalos dydį padidinti iki sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančios bendros 4000 eurų neturtinės žalos sumos, tai yra atsižvelgiant į jau jai draudiko išmokėtos neturtinės žalos dydį bei iš prašomos priteisti sumos atėmus nukentėjusiosios nurodytą į neturtinės žalos apibrėžtį nepatenkančią 500 eurų sumą už kurą, priteisiant iš aukščiau paminėto draudiko I. P. civiliniu ieškiniu prašomos sumos dalį – 2200 eurus (2700-500=2200).
Teismas be kita ko pažymi, jog dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji I. P. turi teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į draudiką.
Jau minėta, kad nukentėjusioji, civilinė ieškovė prašo priteisti jai ir 300 Eur už ją atstovavusios advokatės paslaugas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius dokumentus – teisinių paslaugų sutartį, sąskaitą už teisines paslaugas šioje byloje ir pinigų priėmimo kvitą (1 t., b.l. 155-157).
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusiąją I. P. advokatė atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ji parengė civilinį ieškinį, dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismui yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji, civilinė ieškovė I. P. savo atstovei advokatei sumokėjo 300 eurų už atstovavimą. Taigi, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei teisinė pagalba buvo realiai suteikta. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiosios atstovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju A. Š. šiuo nuosprendžiu pripažintinas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą, sprendžia, kad nukentėjusiosios, civilinės ieškovės I. P. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo yra visiškai pagrįstas pilnoje apimtyje, pagrindo nepriteisti nukentėjusiosios, civilinės ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų arba jas sumažinti nėra, todėl nukentėjusiajai, civilinei ieškovei I. P. iš kaltinamojo A. Š. priteistina 300 eurų atstovavimo paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. Š. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės I. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai: iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ – 2200 (du tūkstančius du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui ir iš kaltinamojo A. Š. – 300 (tris šimtus) eurų už atstovo paslaugas, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Išaiškinti A. Š., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.