Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir V. A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“, Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

4. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

5. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės susirinkimo 1992 m. gruodžio 30 d. metu buvo svarstomas klausimas dėl kiaulidės paskyrimo A. K., V. A. P., B. P. (Protokolas Nr. 2). Susirinkimo metu nutarta perduoti „kiaulidę už 45 544 talonus K. A., P. V., P. B.“. (duomenys neskelbtini) tarnybos vadovo J. G. patvirtintame perdavimo – priėmimo akte nurodyta, jog kiaulidė, kurios vertė 45 544 talonai, „perduota pajininkams sekančiai: P. V., P. B., K. A.“ Akte (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkės J. R. pasirašyta, jog kiaulidę perdavė, o V. P., B. P. ir A. K. pasirašė, kad kiaulidę priėmė. Juridinių asmenų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė yra išregistruota. Iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos migracijos poskyrio 2007 m. liepos 19 d. rašto Nr. 82-S-6782 matyti, jog pareiškėjo V. A. P. pavardė atitaisyta iš „P.“ į „P.“. Pareiškėjai nurodo, kad nuo pat fermos paskirties pastato priėmimo momento 1992 m. gruodžio 30 d. naudojo jį pagal paskirtį, paskutiniu metu, pablogėjus sveikatai, daugiau naudojo pastatą kaip sandėliavimo patalpą, pastatu rūpinosi kaip savu, paremontuodavo pagal poreikius, apšienaudavo teritoriją. Pastatą pareiškėjai kartu su B. P. valdė po 1/3 dalį. Iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad B. P. mirė (duomenys neskelbtini) (B. P. pavardė nurodyta kaip „P.“, o ne „P.“). VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius priėmė sprendimą V. A. P. ir A. K. prašymą atmesti, nes 1992 m. gruodžio 30 d. Protokole Nr. 2 ir Perdavimo – priėmimo akte nepakanka duomenų nekilnojamajam daiktui – fermai – identifikuoti ir nėra galimybės nustatyti ar prašyme ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas statinys – ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra minėtuose dokumentuose įvardintas turtas (kiaulidė), t. y. nenurodyta statinio buvimo vieta. 2023 m. sausio 18 d. nekilnojamojo turto kadastro matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatui – fermai (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 568,76 m², duomenys nustatyti 2023 m. sausio 3 d.

7. Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjai A. K. ir V. A. P. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą pastatą nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Tačiau per visą įgyjamosios senaties laikotarpį nuo valdymo pradžios (1992 m.) – fermą, esančią (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane ,, (duomenys neskelbtini)“, pareiškėjai A. K. ir V. A. P. valdo iki dabar, o B. P. valdė iki mirties (duomenys neskelbtini) Po B. P. mirties, pareiškėjas V. A. P. sutuoktinės turtą valdė kaip savo, 2023 m. gegužės 16 d. Raseinių rajono pirmojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad V. A. P. priėmė mirusios B. P. palikimą, kurį sudaro dalis buto, statinių. Minėtą pastatą (fermą) abu pareiškėjai valdė daugiau kaip trisdešimt metų. Kaip numato įstatymas, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 3.71 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai (iki mirties ir B. P.) šį turtą valdė kaip savą ir nesislapstydami. Nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo kada pareiškėjai valdė turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, ir šiuo metu nėra pretenduojančių į šią fermą. Nustatytina, kad pareiškėjai yra sąžiningi ir teisėti valdytojai. Įrodymų, kad ferma nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Per visą pastato valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjų valdomos fermos (kiaulidės) niekas nėra pareiškęs. Apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2023 m. birželio 20 d. specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt, per nustatytą terminą niekas nepateikė jokių prieštaravimų dėl pareiškimo ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Nekilnojamojo daikto valdymas atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

8. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

9. Jei nagrinėjamu atveju nebūtų nustatyta spragų dėl kurių neįmanoma įregistruoti nuosavybės teisės į statinį – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tai ir nebūtų poreikio nuosavybės teisę pripažinti pagal įgyjamąją senatį. Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

10. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis 533 straipsnis), nustatytina, kad pareiškėjai A. K. ir V. A. P. bei jo sutuoktinė B. P. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (CK 4.68-4.71 straipsniai).

11. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniais ir civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), B. P. (pavardė pagal duomenis Gyventojų registre), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bendras plotas 568,76 m², kiekvienas lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamojo daikto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.