Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovo advokato Tomo Bukelio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2026 m. sausio 6 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimu A. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. gegužės 7 d., 13.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 24 km/h, kadangi važiavo 74 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai ji atimta ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tokiais savo veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimą. Už aptartų nusižengimų padarymą A. L. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 900,00 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui bei transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 9 070,00 Eur, konfiskavimas.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, A. L. atstovas advokatas Tomas Bukelis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2026 m. sausio 6 d. nutartimi minėto skundo netenkinto ir Institucijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

A. L. atstovo advokato Tomo Bukelio apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl A. L. kaltės, padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad administracinių nusižengimų padarymo metu transporto priemonę „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne administracinėn atsakomybėn patraukta A. L., o jos buvęs sutuoktinis R. L.. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (3 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (4 dalis). Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tuo atveju, jei automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį nusižengimo padarymo metu valdė kitas asmuo. Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie šį asmenį turi būtent transporto priemonės savininkas (valdytojas). Priešingu atveju, administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui).

7. Pirmosios instancijos teisme apklaustas R. L. nurodė, kad transporto priemonę administracinių nusižengimų padarymo metu vairavo jis. Teigė, kad 2025 m. gegužės 5 d. išvažiavo iš Olandijos automobiliu ir grįžo į Lietuvą 2025 m. gegužės 6 d. apie pietus. 2025 m. gegužės 8 d. išvažiavo iš Lietuvos atgal į Olandiją su mikroautobusu, turi čekį, kad sumokėjo už autobuso paslaugas. 2025 m. gegužės 6 d. nuvyko pas buvusią žmoną, pasimatė su vaikais ir buvusios žmonos paklausė, ar jai reikalingas automobilis. Žmona pasakė, kad trečiadienį dirba iš namų, todėl R. L. automobilį paėmė 2025 m. gegužės 6 d. apie 16.00-18.00 val., o grąžino 2025 m. gegužės 7 d. į pavakarę. Grįžo, nes mama jautėsi blogai, tačiau po to jai pagerėjo, todėl į gydymo įstaigą nesikreipė. Apie padarytą nusižengimą sužinojo, kai buvusi žmona parodė dokumentus, tai buvo 2025 m. spalio 22 d., kuomet jai pačiai buvo įteikti dokumentai. Tuomet jis peržiūrėjo datas, kada jis buvo grįžęs į Lietuvą ir kitą dieną 2025 m. spalio 23 d. pasakė A. L., kad jis padarė šiuos nusižengimus. Buvo atvejis, kai žmona kažkada sakė, kad gauta bauda, kad jis vairavo, dėl ko reikėjo jungtis prie „Zoom“ ir tai pranešti policijai, tačiau jis pamiršo tai padaryti. „Zoom“ nuorodą atsiuntė A. L. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su apeliantės skundo argumentu, kad nagrinėjamus administracinius nusižengimus įvykdė ne ji, o R. L., nesutinka ir vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tie patys subjektyvūs, apeliantei palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi jau yra argumentuotai įvertinti, todėl tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl A. L. kaltės nekeičia. Pažymėtina, kad pats R. L. nurodė, kad dirba užsienio valstybėje, todėl visą laiką Lietuvoje nebūna. Be to, nors jis nurodė, kad į Lietuvą grįžo 2025 m. gegužės 6 d. dėl itin pablogėjusios mamos sveikatos būklės, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, į gydytojus buvo nesikreipta, o išvyko jis jau sekančią dieną, todėl sutiktina su apylinkės teismo ir Institucijos įžvalgomis, kad tokie R. L. argumentai laikytini nepatikimais ir išsakyti tik siekiant padėti išvengti buvusiai žmonai griežtos atsakomybės, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji sisteminga pažeidėja: administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje dėl KET pažeidimų bausta net 37 kartus, o per pastaruosius du metus, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį net 4 kartus, šios nuobaudos galiojo ir nagrinėjamų administracinių nusižengimų įvykdymo metu.

8. Pritartina ir apylinkės teismo išvadai, kad A. L. ir R. L. parodymai dėl automobilio paėmimo aplinkybių taip pat skyrėsi. R. L. apylinkės teisme paaiškino, kad 2025 m. gegužės 6 d. jis grįžo į Lietuvą, nuėjo pas A. L. į namus, kur jam apie 16.00-18.00 val. ji padavė automobilio raktelius. Tuo tarpu A. L. šių aplinkybių nenurodė, tik deklaratyviai teigė, kad automobilį galėjo vairuoti jos buvęs vyras, nes automobilio rakteliai buvo namuose. Be to, nei pirminiame, nei patikslintame skunde nebuvo nurodyta, kad transporto priemone naudojosi R. L., o aplinkybę, kad būtent R. L. 2025 m. gegužės 7 d. vairavo transporto priemonę A. L. nurodė tik nagrinėjant bylą teisme, nors apie jos atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną jai buvo pranešta 2025 m. liepos 22 d. Nors A. L. nurodo, kad tuo metu daug ko neprisiminė, remiantis suformuota teismų praktika, asmens teiginiai apie atminties praradimą vertintini kritiškai, kai jie prieštarauja logikos dėsniams bei faktui, kad geriausiai detalės prisimenamos artimiausiu laiku po įvykio, o ne atvirkščiai. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad šiuo metu A. L. teiginiai yra tik geriau pasiruošta gynyba.

9. Pažymėtina, kad Gavusi šaukimą atvykti į Instituciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui, A. L. 2025 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu tyrėjai nurodė, kad šaukimą gavo, domėjosi kiek laiko užtruks Institucijoje, klausė, ar galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Vis dėlto, A. L. apklausai neprisijungė, nors buvo du kartus elektroniniu paštu informuota apie nuotolinės apklausos laiką, nurodyti programos ,,ZOOM“ prisijungimo duomenys. Teikdama 2025 m. spalio 29 d. skundą apylinkės teismui, A. L. nurodė, kad pažeidimas nebuvo tyčinis, automobilį taip pat naudojo kiti asmenys, tai yra iš esmės neneigė, kad inkriminuojamų nusižengimų padarymo metu ji vairavo transporto priemonę. Kartu su skundu pateiktame paaiškinime A. L. nurodė, kad automobiliu naudojosi ir kiti asmenys (nenurodyti konkretūs asmenys), taip pat, kad gailisi dėl susidariusios situacijos, nusižengimas buvo padarytas be tyčios, nežinojo, kad teisė vairuoti buvo atimta, jei tai būtų žinojusi, būtų nevairavusi, o jos veiksmai sužinojus apie teisės atėmimą rodo, kad pripažįsta atsakomybę ir siekia viską ištaisyti. 2025 m. lapkričio 14 d. apylinkės teismui teikdama patikslintą skundą, A. L. nurodė, kad įsigilinusi į 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolą, mato, kad tuo metu automobilis buvo buvusio sutuoktinio R. L. žinioje. Vis dėlto, versijos, kad automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo R. L., apart jo paties parodymų, kuris vertintinas kritiškai dėl artimo ryšio su pažeidėja, nepatvirtino jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl tikėti šia versija ir ja vadovautis, pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į Institucijos atsiliepime apylinkės teismui nurodyta aplinkybę, kad, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25285606395 dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 419 straipsnio 2 dalyje, kuris buvo padarytas su ta pačia transporto priemone „Volvo XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 22 d. 19.18 val. (tą pačią dieną kaip ir administracinis nusižengimas nagrinėjamoje byloje) buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu ir išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad paskirtą baudą A. L. sumokėjo, taip patvirtindama, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo pagrįstai konstatuota, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemonę „Volvo XC60“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. L..

10. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2025 m. spalio 2 d. elektroninis laiškas su Institucijos administracinio nusižengimo protokolu A. L. pasiekė ir buvo perskaitytas. Be to, kasdieninėje veikloje apeliantė naudojasi kitu elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), o el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) laiškai yra likę nepatikrinti. Atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. elektroninio pašto adresas lisinskiene@gmail.com buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), be to, ji pati per jį bendravo su Institucijos pareigūnais, todėl A. L., priešingai nei teigiama skunde, ne tik galėjo, bet ir privalėjo tikėtis, kad būtent šiuo elektroniniu paštu su ja Institucijos atstovai ir toliau tęs bendravimą. Taigi, A. L. 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0239-ANR_P-171287-2025 ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame pasiūlyta per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, tą pačią dieną buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, valstybės informacinių sistemų gautu ir apeliantės naudojamu elektroniniu paštu. Be to, 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas A. L. tą pačią dieną buvo išsiųstas ir registruota pašto siunta apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, siunta įteikta 2025 m. spalio 29 d. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad A. L. nei Institucijai, nei teismui nenurodė, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra klaidingas ar juo nesinaudojama. Net gi priešingai – kaip jau minėta, A. L. būtent iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninį laišką Institucijai, kas neabejotinai patvirtina, kad šis elektroninio pašto adresas yra aktyvus ir naudojamas. Be to, pirmosios instancijos teisme A. L. neneigė, kad galėjo gauti Institucijos elektroniniu paštu siųstą administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad turi daug elektroninių paštų, juos tikrino fragmentiškai, kažkoks laiškas „iššoko“ kompiuteryje, ji patvirtino, sureagavo, bet vėliau jai ,,užkrito“. Be to, 2025 m. spalio 29 d. paaiškinime ji nurodė: ,,tikiu, kad pranešimai buvo siunčiami, tačiau dėl didžiulio darbo krūvio, itin intensyvios mokslinės veiklos ir nereguliaraus buvimo namuose dėl mokslo stažuočių jų nepastebėjau ir negavau“. Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad jai siųstus procesinius dokumentus A. L. į jos naudojamą elektroninį paštą iš tikrųjų gavo.

11. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė perskaitė Institucijos 2025 m. spalio 2 d. siųstą elektroninį laišką, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad korespondencija siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, kadangi ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino, juolab, kad ankščiau būtent šiuo elektroniniu pašto adresu su apeliante jau buvo bendrauta. Nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas tiek valstybės informacinėse sistemose nurodytu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tiek registruota pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad A. L. įteikiant valstybės sistemose nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo neabejotinai naudojasi pati administracinėn atsakomybėn patraukta A. L., tokiu būdu siunčiant 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolą, ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. L. atstovo advokato Tomo Bukelio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.