Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-19 · Administracinė byla Nr. AS-39-345-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-19
Bylos Nr.
AS-39-345-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Algirdas Taminskas, Stasys Gudynas (pran.)
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus
Administracinė byla Nr. AS10 – 345/2006Procesinio sprendimo kategorija 48; 50.2 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2-o pensijų filialui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. S. (toliau - pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2-o pensijų filialo 2003 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 591 ir 2004 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 12-5-3919 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2006 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-21. Pareiškėja prašė nustatyti, kas turi teisinę pareigą atlyginti nepagrįstais valstybės institucijų sprendimais padarytą materialinę žalą. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė A. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais teismas nutarė grąžinti pareiškėjai. Teismas nurodė, kad ginčą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies sumokėjimo išankstine neteismine tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir priėmė 2006 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)-I-21. Nesutikdama su priimtu sprendimu, pareiškėja per 20 dienų nuo minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto gavimo galėjo kreiptis teisminės gynybos, tačiau skundą teisme pareiškė tik 2006 m. balandžio 6 d., tai yra praleidusi apskundimo terminą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ji praleido apskundimo terminą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetenciją apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis. Šiame straipsnyje nenumatyta administracinių teismų kompetencija nagrinėti bylas dėl tam tikrų aplinkybių nustatymo. Todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo nustatyti, kas turi teisinę pareigą atlyginti nepagrįstais valstybės institucijų sprendimais padarytą materialinę žalą.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėja A. S. prašo:

1. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį.

2. Pripažinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei jos Vilniaus skyriaus 2 pensijų filialo sprendimai (nurodyti 1, 2 prieduose), kuriais atsakoma į pareiškėjos pateikiamus skundus dėl senatvės nepriemokos grąžinimo, prieštaravo Konstitucinio Teismo nuostatoms ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojančias pareiškėjos pilietines teises, todėl laikytini neteisėtais;

3. Nustatyti, kas turi teisinę pareigą atlyginti nepagrįstais valstybės institucijų sprendimais pareiškėjai padarytą materialinę žalą, t. y. kuriam iš viešojo administravimo subjektų konkrečiai pateikti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja nurodė, kad apskundimo termino nepraleido ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą po 8 dienų, t. y. 2006 m. sausio 12 d. Šio skundo pagrindu ir buvo iškelta administracinė byla Nr. I-780-13/06.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas dvidešimties dienų terminas skundui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimų paduoti. Pareiškėjos keliamą ginčą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies sumokėjimo išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Todėl ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas skaičiuotinas nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2006 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (6.5)-I-21 gavimo dienos. Šį sprendimą pareiškėja teismui apskundė tik 2006 m. balandžio 6 d. (b. l. 1). Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-780-13/06 pareiškėja kėlė reikalavimą dėl neišmokėtos pensijos priteisimo, tačiau neprašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2-o pensijų filialo 2003 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 591 ir 2004 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 12-5-3919 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2006 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (6.5)-I-21 (b. l. 12, 15). Todėl minėtoje administracinėje byloje surinkti įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjant termino pareiškėjos skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato pareigą pareiškėjui kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja savo skunduose ir prašymuose byloje ne tik nenurodė aplinkybių, tačiau ir nepateikė įrodymų, dėl kurių terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai nepripažino, jog pareiškėja apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundo dalį dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą nustatyti, kas turi teisinę pareigą atlyginti nepagrįstais valstybės institucijų sprendimais padarytą materialinę žalą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Šis reikalavimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas