Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-463/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
1-30-463/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Nukentėjusysis
E. L., J. L.
Civilinis ieškovas
A. J.
Kaltinamasis
G. P.
Advokatai
Jolanta Bagdonienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-463/2012Teisminio proceso Nr.1-87-1-00047-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. kovo 22 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Malijauskienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,nukentėjusiesiems E. L. ir J. L.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. J.,jos atstovei advokatei Jolantai Bagdonienei,vertėjai Olgai Boguševičienei, Justinai Dzikevič

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, administracine tvarka baustas, teistas:

2006-02-15 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1250 Lt) bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. P. 2009-01-26, apie 16.50 val., kelio Lentvaris-Grigiškės 2-ajame kilometre, važiuodamas Grigiškių kryptimi, vairuodamas automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. A., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „NISSAN MICRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „AUDI-80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „AUDI-80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, „NISSAN MICRA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui E. L., padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir keleivei J. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis G. P. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-01-26 kartu su mama atvažiavo į Lentvarį aplankyti Klevų alėjoje gyvenančios močiutės. Paskambino draugas kuris jo paprašė atvažiuoti į Elektrėnus, todėl jis išvažiavo. Važiavo keliu Lentvaris – Grigiškės. Eismo įvykio jis neatsimena. Prisimena tik, kad išvažiavo į pagrindinį kelią, pravažiavo posūkį į kilimų fabriką ir po to atsibudo ligoninėje, kur 3 dienas po patirto smegenų sutrenkimo buvo komoje. Kokį atstumą nuvažiavo, kurią valandą įvyko eismo įvykis neprisimena. Nurodė, kad vairavo D. A. priklausantį automobilį BMW, kurio valstybinio numerio tiksliai neprisimena. Nurodė, kad vairavo draugo automobilį, nes šis buvo neblaivus. Draugo automobilį buvo vairavęs ir anksčiau. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, pakeistomis žieminėmis padangomis, vairuodamas su savimi turėjo visus reikiamus dokumentus. Automobilį vairavo blaivus. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi jau ketvirti metai, turi administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta, nes neprisimena įvykio aplinkybių ir abejoja dėl to kad yra kaltas dėl eismo įvykio.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Nurodė, kad 2009-01-26 ji su vyru automobiliu Audi 80 važiavo į Naujojo Lentvario kaimą. Vairavo jos vyras. Oro sąlygos buvo geros, šviesu, kelio danga normali. Kadangi įvykio vietoje yra kelio posūkis, ji su vyru važiavo nedideliu greičiu - apie 40-50 km/h. Priešais juos važiavo automobilis Nissan Micra, kuris taip pat važiavo negreitai. Ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės ir buvo nuleidusi galvą ir sutelkusi dėmesį į dėžėje vežamą mažą šuniuką. Staiga ji pamatė raudono automobilio galą ir pajuto smūgį, dėl kurio kelias sekundes prarado sąmonę. Jos vyrui išsiskleidė automobilio oro pagalvė, o ji atsitrenkė į jį. Po smūgio jai pradėjo skaudėti ranką. Priekyje ji pamatė apsuktą automobilį Nissan Micra, kuris buvo ne ant kelio, o šalia, dešinėje pusėje buvo priešpriešiais važiavusi BMW. Pradėjo rinktis žmonės. Iš pirmos mašinos išlipęs vairuotojas paklausė, ar visi gyvi ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Atidarius automobilio BMW dureles, jo vairuotojas iškrito, o kas buvo paskui ji nebematė, nes atvažiavus greitajai medicinos pagalbai jai buvo suleisti vaistai. Kaltinamasis po įvykio bandė bėgti, agresyviai elgėsi su policijos pareigūnais ir gydytojais. Vėliau ji kartu su kaltinamuoju važiavo tame pačiame greitosios pagalbos automobilyje. Nuo jo alkoholio kvapo nesijautė, tačiau jis atrodė apsvaigęs, tarsi vartojęs narkotikus. Kaltinamasis po įvykio komoje tikrai nebuvo, ligoninėje jis kalbėjo, atsakinėjo į klausimus. Kai ji pasiteiravo jo apie sveikatos būklę, jis jai pasakė kad jam nenutiko nieko rimto. Nurodė, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas kaltinamasis, nes jis toje kelio atkarpoje, kur yra nedidelis kalniukas, važiavo pernelyg greitai. Kad kaltinamasis važiavo greitai sakė ir įvykį matę žmonės. Kaltinamasis jos manymu pirma užkliudė maždaug 10 metrų atstumu nuo jų važiavusį Nissan Micra, o paskui kliudė jų automobilį ir po to nuvažiavo į šalikelę. Ar toje kelio atkarpoje yra greitį ribojantis ženklas ji neatkreipė dėmesio. Įvykio metu, 16.30 val., buvo pakankamai šviesu, o kai atvažiavo policijos pareigūnai, jau buvo pradėję temti. Automobilių susidūrimo metu matomumas buvo geras, kelias buvo neslidus – pradėjo truputį snigti tik atvažiavus policijos pareigūnams. Nurodė, kad eismo įvykio metu jai buvo sužalota ranka, kuri lūžo trijose vietose. Taip pat buvo sumušta visa kairė kūno pusė, stipriai sumušta koja, bet lūžio nebuvo, buvo didelė ir ilga gematoma. Jos vyras nebuvo sužalotas, jam buvo padaryti tik nubrozdinimai. Ji buvo paguldyta į ligoninę, jai darė rankos operaciją, nes nuo stipraus smūgio buvo išmuštas kaulas. Rankos kaulas suaugo tik po 2 metų. 2010-10-17 darė antrą operaciją. Ji dėl patirtų sužalojimų 7 mėnesius nėjo į darbą, jai buvo uždėtas gipsas. Nurodė, kad po eismo įvykio jai matomoje vietoje liko randas, dėl kurio ji patiria neigiamus išgyvenimus. Po įvykio jos ranka buvo nejautri, nes, kaip paaiškėjo, jai yra pažeistas nervas ir gydytojai nieko negali padaryti. Nurodė, kad kai nervinasi, ji beveik nebejaučia kairės rankos. Be to, jai ir dabar nuo alkūnių skauda rankas, dėl ko pati negali apsirengti, susišukuoti, periodiškai turi gerti nuskausminančius vaistus, nors iki įvykio jos ranka buvo visiškai sveika, jokių traumų nebuvo turėjusi. Nurodė, kad iki įvykio ji turėjo keturias darbo vietas, kur dirbo vyr. buhaltere, tačiau dabar ją iš vienos darbo vietos atleido. Paaiškino, kad dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą ji vertina 30000 litų, tačiau kadangi ji gavo 3452,80 Lt, t.y 1000 eurų dydžio draudimo išmoką, prašo iš kaltinamojo priteisti likusią neturtinės žalos atlyginimo dalį - 26547 Lt. Nurodė, kad turtinės žalos atlyginti neprašo, nes už sugadintą automobilį draudimo kompanija jos vyrui sumokėjo automobilio rinkos vertės dydžio išmoką, t.y., 5000 Lt. Nurodė, kad per 3 metus nuo įvykio kaltinamasis jos neatsiprašė, net nepasidomėjo jos savijauta.

Nukentėjusioji J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, matė jį tik po įvykio. Kitos nukentėjusiosios taip pat iki įvykio nepažinojo. Paaiškino, kad ji su šeima 2009-01-26 važiavo keliu Lentvaris – Grigiškės. Buvo tarp 16-17 val., matomumas buvo geras. Kokia buvo kelio danga neatkreipė dėmesio. Vaikas sėdėjo ant galinės sėdynės kėdutėje, o ji su vyru sėdėjo automobilio priekyje. Automobilį vairavo jos vyras. Kadangi toje kelio atkarpoje yra ribojamas greitis, jie važiavo 40-50 km/h greičiu. Važiuojant kelio atkarpa, kurioje kylant į kalniuką ties posūkiu į kairę ji pamatė, kad iš priešais tiesiai į juos atvažiuoja automobilis. Jos vyras staigiai sureagavo ir pasitraukė į kelio kraštą, o ji iš karto pradėjo žiūrėti į vaiką, kai staiga pajuto stiprų smūgį. Jos vyras išlipo iš mašinos ir nubėgo į priekį, kur buvo dar du automobiliai. Ji taip pat išlipo iš automobilio, jai po smūgio pradėjo skaudėti galvą, jų vaikas stipriai verkė. Po to atvažiavo policija ir greitoji medicininė pagalba. Gydytoja apžiūrėjo ją ir vaiką, ji taip pat dar paprašė, kad apžiūrėtų ir jos vyrą, nes jis buvo pradėjęs šlubuoti. Paskui juos visus tris nuvežė į Trakų ligoninę. Po įvykio vaikas, kuriam tuo metu buvo tik 3 metukai buvo labai neramus, dar 3 mėnesius gėrė vaistus, sirgo peršalimo ligomis. Nurodė, kad jų automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, todėl jie po eismo įvykio gavo draudimo išmoką. Nurodė, kad negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo kaltinamasis, tačiau sprendžiant iš to, kaip greitai priartėjo, turėjo važiuoti greitai. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko kelio posūkyje, kur yra ištisinė skiriamoji kelio juosta, ir kad kaltinamasis lenkė neleistinoje vietoje. Po eismo įvykio ji matė, kad kaltinamasis iš pradžių gulėjo, o paskui stovėjo. Kiek jai žinoma, kitame automobilyje važiavusiai moteriai buvo sulaužyta ranka, o vyrą išgelbėjo išsiskleidusi oro pagalvė. Tačiau ji pati arčiau jų nėjo, nes labai stipriai verkė jos vaikas.

Nukentėjusysis E. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nurodė, kad 2009-01-26, tarp 16-17 val. juodos spalvos automobiliu Nissan Micra važiavo iš Grigiškių Lentvario link. Kokia buvo kelio danga neatsimena, tuo metu nesnigo ir nelijo. Įvažiavus į greičio apribojimo juostą, kur greitis ribojamas iki 40 km/h, yra kalnas ir vingis į kairę pusę, stovi ženklas Trakų raj. Jis važiavo ne greičiau kaip 40 km/h greičiu. Priešais iš posūkio iššoko raudonos spalvos automobilis BMW, kuris greitai metėsi į dešinę pusę, tačiau jį sumėtė ir jis pradėjo čiuožti į jų pusę. Priešais juos važiavęs automobilis spėjo prasilenkti su BMW, nukentėjusysis taip pat bandė išvengti susidūrimo, metėsi į šoną, tačiau BMW automobilis atsitrenkė į jų automobilio šoną, dėl smūgio jų automobilis apsisuko ir nuslydo į pakelės griovį. Susidūrimas įvyko eismo juostoje, kuria jis važiavo. Automobilis BMW stabdomas nebuvo. Sprendžiant iš to, kaip staigiai iš posūkio išniro automobilis BMW, jis važiavo dvigubai greičiau nei leistinas greitis. Išspyręs automobilio dureles pasakė kartu važiavusiai žmonai, kad išliptų iš automobilio. Matė, kad netoliese stovi automobilis Audi. Tuo automobiliu važiavęs vyras buvo išlipęs, matėsi kad išsiskleidusi Audi automobilio oro pagalvė. Audi automobiliu važiavusi moteris skundėsi, kad jai labai skauda ranką. Už automobilio Audi stovėjo automobilis BMW, kurio durys buvo atidarytos. Automobilyje BMW gulėjo kaltinamasis, kuris pasakė, kad jam skauda. Tuomet nukentėjusysis grįžo pas saviškius ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Nurodė, kad kaltinamasis bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau policijos pareigūnai jį sulaikė. Kaltinamasis po įvykio stovėjo, vaikščiojo, pats įlipo į greitosios pagalbos automobilį. Nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas kaltinamasis, nes lenkė vietoje, kur tai daryti draudžiama. Nurodė, kad jo vairuotas automobilis Nissan Micra, kiek prisimena,buvo techniškai tvarkingas, su žieminėmis padangomis. Paaiškino, kad eismo įvykio metu jam buvo padaryti nubrozdijimai, gematomos, tačiau kaulų lūžių nebuvo, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Nurodė, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio jau nebeturi.

Liudytojas A. J., teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. yra jo sutuoktinė. Kaltinamojo ir kito nukentėjusiojo nepažįsta. Nurodė, kad iš Grigiškių savo automobiliu važiavo į kaimą. Kelias toje vietoje kyla į kalną. Važiavo apie 45 km/h greičiu, priešais juos važiavo nedidelis tamsus automobilis. Tuomet jis dar pasakė savo žmonai, kad tas automobilis važiuoja lėtai, o toje vietoje lenkti negalima, nes kelias pažymėtas ištisine linija. Staiga priešais pamatė automobilį, kuris susidūrė su priešais, už 30-40 m. važiavusiu automobiliu. Tuomet jis pamatė raudonos spalvos automobilio šoną ir pajuto smūgį, dėl kurio prarado sąmonę. Atsipeikėjęs po smūgio pamatė, kad jo automobilio priekis sudaužytas, išsiskleidusi oro pagalvė. Jo žmona skundėsi, kad skauda ranką, o jam šiek tiek skaudėjo petį, nuo apsaugos diržo buvo keletas įdrėskimų. Jis pats negalėjo išlipti iš automobilio, nes buvo sudaužytos durelės. Prie jų automobilio atbėgęs kitas nukentėjusysis E. L. jo žmonai pasakius, kad skauda ranką, iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Raudonos spalvos automobilis stovėjo griovyje, jo automobilis buvo susidūrimo vietoje, o mažas priešais važiavęs automobilis - miške. Kaltinamasis iš automobilio nelipo. Po 15- 20 min. atvažiavus policijos pareigūnams kaltinamasis bandė išlipti iš automobilio, parkrito, atsikėlė ir bandė pabėgti. Tą sakė įvykio vietoje buvę žmonės, jis pats to nematė. Nurodė, kad įvykio metu kelio danga nebuvo slidi, automobilio padangos buvo sausos. Eismo įvykis įvyko apie 16.50 val., buvo jau ne visai šviesu, tačiau ir netamsu, nes aplink buvo sniego. Nurodė, kad eismo įvykis kilo, nes kaltinamasis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Kokiu greičiu važiavo kaltinamasis pasakyti negali. Nurodė, kad po įvykio į medikus nesikreipė, nes jautėsi pakankamai gerai. Į įvykio vietą atvykusi greitoji medicininė pagalba suteikė pagalbą jo žmonai, ar buvo apžiūrėti kiti nukentėjusieji nematė. Jo žmona su kaltinamuoju važiavo tame pačiame greitosios pagalbos automobilyje, tačiau ar kaltinamasis pats įlipo į greitosios pagalbos automobilį nematė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, už kurį jis gavo draudimo išmoką, todėl jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas A. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusįjį E. L. pažįsta, santykiai su juo darbiniai. Nurodė, kad jis 2009-01-26 budėjo ir gavo pranešimą, kad už Lentvario važiuojant link Grigiškių įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo policijos pareigūnas. Kadangi įvykis buvo senai, jo aplinkybių nelabai prisimena. Kas dalyvavo eismo įvykyje neprisimena, prisimena kad jo metu nukentėjo pareigūnas E. L. su žmona. Kokios buvo oro sąlygos, kokia kelio danga taip pat neprisimena. Nurodė, kad visas įvykio aplinkybes nurodė savo rašytame protokole. Nurodė, kad gavę pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmonės, iš karto važiuoja į įvykio vietą. Paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą jis atliko pirminę apžiūrą, surinko pirminę medžiagą. Jis automobilių techninės būklės netyrė, aktą apie automobilio techninę būklę surašė jo kolegos. Tolimesnės tyrimo eigos jis nežino, su E. L. apie įvykį nekalbėjo. Nurodė, kad reikėtų vadovautis jo anksčiau duotais paaiškinimais.

Ekspertas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Lietuvos eismo įvykių ekspertas, turi 14 metų stažą. Nurodė, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs. Nurodė, kad iš eismo įvykio schemos matyti, kad visi trys automobiliai Nissan Micra, Audi 80 ir BMW 320 yra užfiksuoti dešinėje kelio pusėje, žiūrint pagal automobilių Nissan Micra ir Audi 80 važiavimo kryptį. Automobilis Audi 80 stovi priekine dalimi ant važiuojamosios kelio dalies. Ties šio automobilio priekine dalimi buvo stiklo šukės, plastikinių detalių nuolaužos, dėl ko galima daryti išvadą, kad eismo įvykio metu susidūrus su automobiliu BMW 320, Audi 80 buvo sustabdytas ir atmuštas atgal. Automobilis Nissan Micra po eismo įvykio buvo dešiniau nuo kelio, prie jo galinio rato matyti slydimo pėdsakai. Automobilis BMW 320 taip pat buvo dešiniau nuo kelio, žiūrint pagal Nissan Micra ir Audi 80 važiavimo kryptį. Eismo įvykio metu automobiliui Nissan Micra buvo apgadinta kairė jo pusė, sugadinimo intensyvumas didėja nuo priekinės automobilio dalies link galinės, dėl ko galima teigti, kad vyko slystamojo pobūdžio kontaktas tarp šio automobilio kairio šono ir BMW 320. Ši aplinkybė, ir tai,kad po eismo įvykio automobilis BMW buvo rastas dešinėje kelio pusėje, reiškia, kad prieš pat susidūrimą su Nissan Micra automobilis BMW 320 judėjo įstrižai kelio važiuojamosios dalies iš dešinės į kairę, žiūrint pagal šio automobilio važiavimo kryptį. Todėl darytina išvada, kad BMW 320 ir Nissan Micra susidūrė pastarajam automobiliui būnant dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Taigi, iš šių aplinkybių galima spręsti, kad G. P. nesuvaldė savo transporto priemonės, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais Nissan Micra ir Audi 80. Tokie G. P. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Teigti, kad BMW 320 lenkė kitą automobilį, negalima. Sprendžiant iš įvykio aplinkybių, t.y., kad BMW 320 išvažiavo į vidinę kairio vingio pusę, darytina išvada, kad nebuvo pasirinktas tinkamas greitis. Kadangi Nissan Micra ir Audi 80 važiavo dešine kelio puse, nėra pagrindo teigti, kad šių automobilių vairuotojų veiksmai turėtų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Nurodė, jog tai, kad automobilio Nissan Micra techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs, dar nereiškia, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas. Nurodė, jog automobilis Nissan Micra važiavo dešinėje kelio pusėje, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai, jog jo techninės apžiūros laikas buvo pasibaigęs, galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui. Nurodė, jog atliekant apžiūrą nustatyta, kad kelias buvo šlapias, tačiau tokia kelio danga prie slidžių nėra priskirtina.

Civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas įteiktas, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti civilinio atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Iš 2009-01-26 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos bei nuotraukų matyti, kad kelio Lentvaris-Grigiškės 2 km. dešinėje kelio pusėje yra posūkis į mišką, šalikelėje stovi ženklas zona 40, kelio plotis - 6,10 m. Lentvario kryptimi, kairėje kelio pusėje, priekine dalimi ant važiuojamosios kelio dalies, judėjimo kryptimi stovi automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo šio automobilio 5,20 m. atstumu yra plastmasės ir stiklo šukių. Nuo šio automobilio priekinės ašies 1,80 m. atstumu šalikelėje priekiu į Grigiškių pusę stovi automobilis „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra apgadintas iš visų pusių, nuo šio automobilio galinės ašies 16,60 m. atstumu griovyje priekiu į Grigiškių pusę stovi apgadintas automobilis „Nissan Micra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant asfalto matyti šio automobilio stabdymo slydimo žymės Grigiškių link. Apžiūra atlikta tamsiu paros metu. Kelio danga- asfaltas, važiuojamoji dalis paženklinta ištisine linija, skiriančia eismo juostas. Apžiūros metu kelio danga buvo šlapia. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje dienos metu yra 100 m, esant tamsiam paros metui įjungus artimų šviesų žibintus – 50 m., tolimų šviesų žibintus – 60 m. (b.t. I, b.l. 3-12).

Iš 2009-01-26 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužyti visi priekiniai žibintai, abu priekiniai sparnai, priekinis bamperis, radiatorius ir grotelės, variklio dangtis, labai smulkiai suskilęs priekinis stiklas, apgadintas kairės pusės priekinis ratas, apgadintos kairės pusės priekinės durelės, deformuotas stogas, sulaužytos abi priekinės sėdynės, suveikusi oro pagalvė, apgadintas variklis ir priekinė važiuoklė, sudaužyti visi priekiniai žibintai (b.t. I, b.l. 13-14).

Automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu, techninė apžiūra galiojo iki 2010-07-16 (b.t. I, b.l.21-22).

Iš 2009-01-26 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaužytas variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis, sudaužyti visi priekiniai žibintai, posūkio žibintai, galinis bamperis išrautas, išlenktas kairės pusės slenkstis, sudaužytas galinis dešinės pusės žibintas, sparnas, taip pat abi durys sudaužytos, sugadinta galinė pakaba, ratas, deformuotas stogas, išlenkti statramsčiai, apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas (b.t. I, b.l. 15-16).

Automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas D. A. vardu, techninė apžiūra galiojo iki 2010-08-20 (b.t. I, b.l. 26-27).

Iš 2009-01-26 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužytas galinis bamperis, apibrozdintas dešinės pusės galinis sparnas, sugadintas bagažinės dangtis, variklio dangtis, įskilęs priekinis stiklas, apibrozdintas priekinis bamperis, sudaužytas kairės pusės durys, kairės pusės galinis sparnas, deformuotas kėbulas, galiniai kairės pusės žibintai ir posūkio žibintas (b.t. I, b.l. 17-18).

Automobilis „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas E. L. vardu, techninė apžiūra galiojo iki 2009-01-18 (b.t. I, b.l.31, 34-35).

Iš A. Z. 2009-01-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009-01-26 po įvykusio eismo įvykio iš Vilniaus GPU ligoninės į Trakų rajono PK buvo atvežtas G. P., kuriam buvo diagnozuotas galvos sumušimas, bet jis gydytis atsisakė. Gauto ji paaiškinimus ar jį apklausti nebuvo galimybės, nes jis nesiorientavo aplinkoje, apie eismo įvykį nieko paaiškinti negalėjo, todėl buvo perduotas jo tėvams (b.t. I, b.l. 36).

Iš 2009-01-28 VšĮ Elektrėnų ligoninės chirurgijos skyriaus medicininių dokumentų išrašo epikrizės Nr. 9-265 matyti, kad G. P. buvo hospitalizuotas nuo 2009-01-26 22:58 iki 2009-01-28 18:15, jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Atvykęs jis buvo sąmoningas ir vangus, judesiai nekoordinuoti. Buvo neramus ir agresyvus, koneveikė kolektyvą, nevykdė paliepimų, nesileido apžiūrimas, gydomas (b.t. II., b.l. 18).

Iš 2009-01-28 teismo medicinos specialisto išvados Nr. T-A 553/09 (01)- R 358/09 matyti, kad kaltinamojo G. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.t. I, b.l. 47).

Iš 2009-01-28 teismo medicinos specialisto išvadų Nr. T-A 556/09 (01)- R 360/09 ir Nr. T-A 557/09 (01)- R 358/09 matyti, kad A. J. ir E. L. kraujyje etilo alkoholio taip pat nebuvo rasta (b.t. I, b.l. 51,49).

2009-04-27 medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1659/09 (01) nurodoma, kad A. J. nustatytas kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, poodinė kraujosruva kairės blauzdoje. A. J. padarytas sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. I, b.l. 62-63).

2009-02-06 medicinos specialisto išvadoje Nr. G 567/09 (01) nurodoma, kad J. L. nustatytas odos nubrozdinimas galvos dešinėje pusėje. J. L. sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.t. I, b.l. 98-99).

2009-02-12 medicinos specialisto išvadoje Nr. G 669/09 (01) nurodoma, kad E. L. nustatyta poodinė kraujosruva su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu kairio klubo sąnario srityje. E. L. sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 111-112).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

Kaltinamasis G. P. savo kaltės dėl 2009-01-26 įvykusio eismo įvykio nepripažino. Kaltinamasis nurodė, kad eismo įvykio ir jo aplinkybių neprisimena, praėjus trims dienoms po įvykio atsibudo ligoninėje, nes buvo patyręs komą. Tačiau iš byloje esančio VšĮ Elektrėnų ligoninės chirurgijos skyriaus medicininių dokumentų išrašo epikrizės Nr. 9-265 matyti, kad po eismo įvykio G. P. buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, tačiau jis buvo sąmoningas, jo judesiai buvo vangūs, nekoordinuoti, jis buvo agresyvus, koneveikė kolektyvą, nevykdė paliepimų, nesileido apžiūrimas, gydomas (b.t. II., b.l. 18). Aplinkybę, kad po eismo įvykio kaltinamasis buvo sąmoningas, patvirtina ir policijos pareigūno A. Z. 2009-01-26 tarnybinis pranešimas (b.t. I, b.l. 36) bei teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji A. J., J. L., E. L., liudytojas A. J., kurių nuosekliais ir neprieštaringais parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad kaltinamasis aplinkybės, kad po eismo įvykio tris dienas buvo komos būsenoje, nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei ankstesniame baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme (b.t. II, b.l. 31-39). Atsižvelgiant į visa tai, teismas kaltinamojo G. P. parodymus dalyje dėl patirtos komos būsenos vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Pažymėtina, kad kaltinamasis neneigė, jog eismo įvykio metu jis pats vairavo automobilį BMW 320.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta tamsiu paros metu, apžiūros metu kelio danga buvo šlapia (b.t. I, b.l. 3-12). Tačiau nukentėjusieji A. J., J. L., E. L. ir liudytojas A. J. teismo posėdyje nurodė, kad eismo įvykio metu buvo šviesu, oro sąlygos buvo geros, nesnigo ir nelijo, kelio danga nebuvo slidi, pradėjo snigti ir sutemo tik atvykus policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis kilo 2009-01-26, apie 16.50 val., o įvykio vietos apžiūra buvo pradėta 17.15 val., t.y., praėjus 25 minutėms po eismo įvykio, ir įvertinus tuo metu buvusį metų laiką, teismas konstatuoja, kad abejoti nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais dėl eismo sąlygų eismo įvykio metu nėra pagrindo. Tiek eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji A. J., J. L., E. L. ir liudytojas A. J. patvirtino, kad eismo įvykio vietoje yra kelio vingis, kelias kyla į kalną, šiame kelio ruože važiavimo greitis ribojamas iki 40 km/h, eismo juostos yra atskirtos siaura ištisine skiriamąja juosta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių, galiojusių įvykio metu (redakcija nuo 2008-08-03 iki 2009-10-08), (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. KET 9 punkte taip pat numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kaip matyti iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos bei nuotraukų, po eismo įvykio visi trys jame dalyvavę automobiliai, tarp jų ir kaltinamojo vairuotas automobilis BMW 320 buvo dešinėje kelio pusėje arba dešiniau nuo kelio, žiūrint pagal automobilių Audi 80 ir Nissan Micra važiavimo kryptį (b.t. I, b.l. 3-12). Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. M. nurodė, kad įvertinus byloje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, darytina išvada, jog G. P. nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės BMW 320, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais Nissan Micra ir Audi 80. Sprendžiant iš įvykio aplinkybių, t.y., kad BMW 320 išvažiavo į vidinę kairio vingio pusę, darytina išvada, kad nebuvo pasirinktas tinkamas greitis. Tokie G. P. veiksmai pasak eksperto techniniu požiūriu buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų A. J., J. L., E. L. ir liudytojo A. J. paaiškinimų, jie prieš eismo įvykį važiavo nedideliu greičiu, kai staiga priešais juos išniro kaltinamojo vairuojamas automobilis, kuris trenkėsi į jų automobilius. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji ir liudytojas važiavo dešinėje kelio pusėje, kad po eismo įvykio visi trys automobiliai buvo dešinėje kelio pusėje, taip pat įvertinus eksperto paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo G. P. kaltės, nes jis nesilaikė KET numatytų saugumo reikalavimų, kirto skiriamąją ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas taip pat daro išvadą, kad aplinkybė, jog automobilio Nissan Micra techninės apžiūros laikas buvo pasibaigęs, su kilusiu eismo įvykiu priežastiniu ryšiu nėra susijusi.

Tačiau taip pat pažymėtina, kad ekspertas V. M. nurodė, jog teigti, kad eismo įvykio metu BMW 320 lenkė kitą automobilį, negalima. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog G. P. lenkė kitą automobilį, ar buvo pradėjęs lenkimo manevrą. Be to, ir teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji A. J., J. L., E. L. ir liudytojas A. J. negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti, kad prieš eismo įvykį BMW 320 lenkė kitą automobilį – jie tik nurodė, kad pamatė priešais juos staiga išnirusį kaltinamojo automobilį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis pažeidė KET 145 punkto 3 dalyje numatytą draudimą lenkti kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, kaip kad nurodoma kaltinamajam pareikštame kaltinime. Todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis G. P. 2009-01-26, apie 16.50 val., kelio Lentvaris-Grigiškės 2-ajame kilometre, važiuodamas Grigiškių kryptimi, vairuodamas automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. A., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „NISSAN MICRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „AUDI-80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „AUDI-80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, „NISSAN MICRA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui E. L., padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir keleivei J. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis visais šiais teismo ištirtais įrodymais kaltinamojo G. P. kaltė pilnai įrodyta.

Kaltinamojo G. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo G. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamajam G. P. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 1 d., priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 16 str.). G. P. yra teistas (b.t. I, b.l. 146), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet galiojančių nuobaudų neturi (b.t. III, b.l. 4-6), nepriklauso Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupei (b.t. I, b.l. 158), nedirba, nusikaltimo įvykdymo metu buvo blaivus, nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti kaltinamajam G. P. skiriant laisvės atėmimo bausmę, taikant jos vykdymo atidėjimą ir numatant papildomus įpareigojimus (BK 75 str.). Kaltinamajam skirtina bausmė artima įstatymo numatytam vidurkiui už padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirti BK 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., bei BK 68 str. numatytą draudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę – yra netikslinga.

Kaltinamajam G. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b.t. I, b.l. 135-138).

Su byla susiję daiktiniai įrodymai- automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžinti savininkams (b.t. I, b.l. 115, 119, 129 ).

Trakų rajono apylinkės teismo nutartimis buvo nutarta atlyginti V. M. 22,42 Lt dydžio išlaidas, susijusias su atvykimu į bylos nagrinėjimą (b.t. II, b.l. 47, b.t. III, b.l. 27). Taip pat teikiant antrinę teisinę pagalbą A. J. pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-22 sprendimą Nr. (1.7.)-S-948-11, susidarė 1091,78 Lt išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-05-20 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1630-11, buvo 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų (b.t. II, b.l. 173-175), minėtos proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 26547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Priteisti civilinį ieškinį iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE civilinė ieškovė neprašė. Civilinė ieškovė nurodė, kad dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą ji vertina 30000 litų. Tačiau civilinė atsakovė „BTA Insurance Company“ SE jai išmokėjo 3452,80 Lt, t.y 1000 eurų dydžio draudimo išmoką, prašo iš kaltinamojo priteisti likusią neturtinės žalos atlyginimo dalį - 26547 Lt. Nurodė, kad turtinės žalos atlyginti neprašo, nes už sugadintą automobilį draudimo kompanija jos vyrui sumokėjo automobilio rinkos vertės dydžio išmoką, t.y., 5000 Lt.

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. po eismo įvykio buvo nustatytas kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, poodinė kraujosruva kairės blauzdoje, šis sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.t. I, b.l. 62-63). Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad po eismo įvykio ji 6 mėnesius buvo nedarbinga (b.t. II, b.l. 86-91), jai buvo atliekamos operacijos, juto fizinį skausmą, eismo įvykio pasekmes ji junta iki šiol, be to, jai matomoje vietoje liko randas, dėl kurio ji patiria neigiamus išgyvenimus. Nurodė, kad iki įvykio ji turėjo keturias darbo vietas, kur dirbo vyr. buhaltere, tačiau dabar ją iš vienos darbo vietos atleido. Teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytus sužalojimus, jos nurodytas kitas po eismo įvykio patirtas neigiamas pasekmes, moralinius išgyvenimus dėl nusikaltimo įvykdymo, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, tai, kad G. P. nusikalstamą veiką padarė neatsargiai, bei tai, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai jau atlygino draudimo įmonė (b.t. I, b.l. 184, 185), bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, A. J. civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. P. 15 000 Lt(penkiolika tūkstančių litų) A. J. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes civilinės ieškovės prašoma priteisti 26547,20 Lt suma iš kaltinamojo G. P. yra nepagristai didelė, todėl likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams dviems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės pradžią G. P. pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo jo įsiteisėjimo dienos.

G. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš G. P. 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. J. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Malijauskienė