Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-618-168/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-20
Bylos Nr.
1S-618-168/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Nr. 1S-618-168/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, skundą padavusiam asmeniui A. K., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. – atstovaujančio sūnų A. K., skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-07-28 nutarties, kuria A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprintojo stebėjimo sąlygomis, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-08-19 nutartimi A. K. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 181 str. 1 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-07-28 nutartimi A. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis, taikymas.

A. K. tėvas - A. K. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-07-28 nutartį ir prašo teismo paskirti naują gydytojų komisiją bei pritaikytą priverčiamąją medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Nurodo, kad veika, kurios padarymu jo sūnus buvo kaltinamas, kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Tačiau jis šiuo metu gyvena patalpintas viename kambaryje su asmenimis, kurie buvo kaltinami nužudymais, o tai daro neigiamą poveikį sūnaus psichinei būklei. Sūnus nei karto nepažeidė nustatyto rėžimo, kas rodo, kad jis kontroliuoja savo elgesį, emocijas ir nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jo atžvilgiu būtų būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. A. K. tvirtina, kad jo sūnus išsilavinęs, tvirto charakterio žmogus, todėl gali susidaryti įspūdis, kad jis pervertina save. Būdamas meniškos sielos yra lengvai pažeidžiamas, todėl norėdamas save apginti, gali ir pakelti balsą. Neneigia, kad sūnui reikalinga medicininė pagalba, tačiau mano, kad jo psichinei būklei bei požiūriui į gydymą teigiamą įtaką turėtų stacionarinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Mano, kad gydytojų komisija, 2009-07-01 diagnozavusi besitęsiantį psichikos susirgimą buvo šališka, apie sūnaus būklę sprendė tik iš medicininių dokumentų bei išklausę gydančios gydytojos informaciją, kuri ir pildo tą pačią dokumentaciją, su kuria komisija ir buvo supažindinta. Teigia, kad visai nebuvo atsižvelgta į jo sūnaus norą būti perkeltam į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir tęsti gydymą aplinkoje, kurioje jis jaustųsi saugiau, lengviau priimtų gydymą, kas padėtų pasiekti geresnių gydymo rezultatų.

Teismo posėdyje, skundą padavęs asmuo - A. K. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-07-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, A. K. skundą tenkinti nėra pagrindo.

BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš teismui pateiktos komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2009-06-25 išvados matyti, kad per gydymo laikotarpį, t. y. nuo 2009-01-20 iki 2009-06-25 atlikto gydytojų psichiatrų komisijos patikrinimo, A. K. elgesyje grubių rėžimo pažeidimų nepastebėta, tačiau buvo stebimas negatyvizmas gydymo atžvilgiu. A. K. nekritiškas savo susirgimui, nepagrįstai ginčijasi su personalu dėl gydymo sąlygų, vaistų skyrimo. Išvadoje teigiama, kad A. K. psichikoje išlieka rezonuojantis mąstymas su paranojiniais intarpais, tarpais negatyvizmas gydymui, yra grimasavimo elementų, vokalinės paramimijos reiškinių, tarpais neadekvačios emocijos, pakili nuotaika. Haliucinacijų, kliedėjimo idėjų nepastebėta. Komisija, įvertinusi A. K. psichikos būklę ir konstatavusi, jog jo nuotaika nepastovi, mąstymas rezonuojantis, jis nekritiškas susirgimo ir nusikalstamos veikos atžvilgiu, rekomendavo tęsti priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2008-07-28 teismo posėdyje dalyvavęs VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas K. Mikučionis dar kartą patvirtino esant minėtas aplinkybes. Iš komisijos išvados matyti, kad A. K. nepakankamai suvokia savo ligos pobūdį ir paskirto gydymo būtinybę.

A. K. skundžia, kad jo sūnus buvo kaltinamas ne sunkaus, o apysunkio nusikaltimo padarymu, tačiau jis patalpintas kartu su asmenimis, nubaustais už nužudymą, kas daro neigiamą poveikį jo psichinei būklei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parenkant konkrečią priverčiamąją medicinos priemonę, svarbus ne tik asmens padarytos veikos pavojingumas, bet ir jo psichikos sutrikimas (LR BK 98 str. 4 d.). Skundo teiginiai nepaneigia teismo išvados apie A. K. elgesį priverčiamosios medicinos priemonės taikymo metu bei nepagrindžia priežasties, dėl ko esant nustatytai psichinės sveikatos būklei, jis turi būti perkeltas į stacionarą bendro stebėjimo sąlygomis. Skundo teiginys dėl gydytojų komisijos šališkumo yra niekuo nepagrįstas, deklaratyvus ir subjektyvus, todėl atmestinas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi gydytojų komisijos 2009-06-25 išvada ir neturi pagrindo ja abejoti. A. K. skunde išdėstytas prašymas paskirti naują gydytojų komisiją negali būti tenkinamas ir atmetamas kaip nepagrįstas, nes gydytojų komisijos sudarymas nėra teismo prerogatyva.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadas dėl A. K. psichikos būklės bei jo pavojingumo, pagrįstai nustatė, kad A. K. psichinės sveikatos būklė ir socialinis pavojingumas nepasikeitė tiek, kad šiuo metu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį būtų galima pakeisti švelnesne. Pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-07-28 nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Sušinskienė