Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2844-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-20
Bylos Nr.
1-2844-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34942-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
D. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2844-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34942-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje D. F. (D. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, 16 kartų teistas, paskutiniai teistumai:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesiais laisvės apribojimo ir 8 MGL dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 32 parų arešto bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto paskiriant jį atlikti poilsio dienomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi neatliktą bausmės dalį – 20 parų arešto paskirta atlikti poilsio dienomis;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, paskiriant bausmę atlikti poilsio dienomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiais bei to paties teismo 2017 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 55 paros arešto (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. 2018 m. liepos 21 d., 22 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia sudavė nemažiau 3 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį, veidą, bei į kairę ranką A. L. (A. L.), sukeldamas nukentėjusiajam A. L. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje rankoje.

Kaltinamasis D. F. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. liepos 21 d., 22 val. atėjo namo pas savo buvusią sugyventinę D. L., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Lankosi pas ją, nes turi tris bendrus nepilnamečius vaikus. Tą vakarą jis užėjo pasiteirauti, kaip sekasi vaikams, kokia jų sveikata. Tuo metu pas sugyventinę buvo atvažiavęs jos tėvas A. L., kuris, būdamas išgėręs, pradėjo jam priekaištauti, kad jis (D. F.) duoda per mažai pinigų vaikų išlaikymui, nenuperka mašinos ir panašiai. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusitvardė ir sudavė A. L. keletą smūgių dešine ranka delno pagrindu į galvą ir veido sritį. Ar spyrė koja, neprisimena, nes buvo stipriai susijaudinęs, streso būsenoje. Nuo jo smūgio A. L. buvo nukritęs ant lovos. Sudavęs smūgius, išėjo, nes nenorėjo tęsti konflikto. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje daugiau taip nesielgti. Prašo skirti jam mažesnę bausmę, nes prieš tris mėnesius mirė jo motina L. F., o jis vienas prižiūri ir rūpinasi savo seneliu N. Š. (N. Š.), kuriam 90 metų (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad jo dukra D. L. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vaikais D. L. (D. L.), gim. (duomenys neskelbtini), D. L. (D. L.), gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L. (D. L.), gim. (duomenys neskelbtini). Dažnai lankosi pas dukrą, nes padeda jai prižiūrėti jos mažamečius vaikus. 2018 m. liepos 21 d., apie 14 val. atvažiavo pas dukrą į svečius, padėjo jai prižiūrėti vaikus. 2018 m. liepos 21 d., apie 17.30 val., pas dukrą į namus atėjo jos buvęs sugyventinis D. F., kuris su dukra jau negyvena. Jis kartais pas ją ateina aplankyti jų bendrų vaikų. Atėjęs jis paprašė D. L. nueiti į lauką su vaikais pasivaikščioti. Ji D. F. leido išeiti su vaikais. Namo jie grįžo apie 21.45 val. Grįžęs su vaikais, D. F. nuprausė vaikus, po to jis D. F. davė žodinę pastabą. Paklausė jo, kodėl jis nepadeda D. L. prižiūrėti jų bendrų vaikų, nesirūpina jais, nes per pastaruosius pusę metų, jo žiniomis, jis vaikus aplankė tik 4 kartus. Pokalbio metu D. F. išreiškė savo nepasitenkinimą, pradėjo jam grasinti, kad tuoj sumuš ir, priėjęs prie jo, sudavė jam nemažiau 3 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį, į veidą. Jam bandant užsidengti rankomis nuo D. F. suduodamų smūgių, jis sudavė jam kelis smūgius ir į kairę ranką. Dėl suduotų smūgių jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Po to, kai D. F. jį sumušė, jis (D. F.) iš buto pabėgo. Anksčiau D. F. prieš jį nesmurtavo, tačiau žodiniai konfliktai dėl vaikų nepriežiūros tarp jų kildavo dažnai (b. l. 14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. L. parodė, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 14 val. pas ją į svečius atvažiavo tėvas. 2018 m. liepos 21 d., apie 17.30 val. į jos namus atėjo jos buvęs sugyventinis D. F., kuris su ja jau negyvena. Jis kartais pas ją ateina į svečius aplankyti jų bendrų vaikų. Atėjęs jis paprašė nueiti į lauką su vaikais pasivaikščioti. Ji jam leido ir namo jie grįžo apie 21.45 val. Grįžęs su vaikais D. F. nuprausė vaikus. Vėliau A. L. davė jam žodinę pastabą dėl to, kad jis nepadeda jai prižiūrėti jų bendrų vaikų, nesirūpina jais. Tarp tėvo ir D. F. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. F. sumušė jos tėvą A. L. smūgiuodamas rankomis ir kojomis. Po to, kai D. F. sumušė jos tėvą, jis iš karto pabėgo iš buto (b. l. 23-24).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. liepos 21 d., 21.59 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad pranešėją A. L. sumušė dukros sugyventinis (b. l. 4).

Šalies argumentai

Protokole-pareiškime nukentėjusysis A. L. nurodė, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), D. F. žodinio konflikto metu sudavė jam ne mažiau 3 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį, veido sritį ir kitas kūno vietas, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Šilobrito tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti smurtą patyrusio A. L. patirti sužalojimai. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuotas A. L. paaiškinimas, jog D. F. jam pasakė, kad tuoj trenks į galvą, atsakė jam „tik pabandyk“, tada D. F. trenkė jam kelis kartus ir pabėgo (b. l. 6-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2524/2018(01) nurodyta, kad A. L. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kairės akies apatiniame voke, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į anksčiau nurodytas kūno sritis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir būdu (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. F. 2018 m. liepos 21 d., 22 val., bute, smurtaudamas prieš A. L., tyčia rankomis ir kojomis sudavė jam nemažiau trijų smūgių į galvos sritį, veidą, bei į kairę ranką, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. F. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis D. F. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes turi prižiūrėti savo senelį N. Š. (b. l. 57, 58).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia mažamečių vaikų akivaizdoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. F. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. F. ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumai nėra išnykę, taip pat teistas užsienio valstybėse (b. l. 37-46), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 47-50), praeityje buvo paieškomas, niekur nedirba (b. l. 51), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2016 m. gegužės 20 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas (b. l. 54). Ankstesniais teismo nuosprendžiais D. F. atžvilgiu yra taikytos tokios bausmės kaip bauda ir laisvės apribojimas, tačiau vėliau kaltinamais vis tiek nusikalsdavo, baudų nemokėdavo, šiuo metu jis niekur nedirba, kas leidžia teigti, jog švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti nėra galimybės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 45 paros arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. F. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašė leisti jam atlikti bausmę savaitgaliais ir švenčių dienomis, motyvuodamas tuo, kad turi prižiūrėti senelį N. Š.. Byloje esantys kaltinamojo asmens duomenys patvirtina, kad jis turi senelį N. Š., gimusį 1928 m., kuriam reikalinga priežiūra, abu kaltinamojo tėvai yra mirę. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, siekiant kaltinamajam sudaryti galimybę rūpintis senyvo amžiaus giminaičiu, tikslinga nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. F. paskirti galutinę – 30 parų arešto bausmę.

Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. F. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

D. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. F., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė