Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 253 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 1999 m. liepos mėn. pabaigoje–rugpjūčio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) miško esančiame sąvartyne kartu su asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), rado šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, graižtvinį, vienašūvį, pertaisomą, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, tinkamą šaudyti šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), surinktą iš skirtingų (TOZ-8m ir nenustatyto modelio šaunamojo ginklo dalių ir savadarbe buože), skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo sportiniais-medžiokliniais šoviniais; šaunamąjį ginklą – savadarbį, vienašūvį, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, šaudyti tinkamą šautuvą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, B1 pneumatinį šautuvą ir perdarytą šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo sportiniais sportiniais-medžiokliniais šoviniais; savadarbį, vienašūvį, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, šaudyti netinkamą šaunamąjį ginklą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, IŽ-38 pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdarytą šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo sportiniais sportiniais–medžiokliniais šoviniais; pagrindines šaunamojo ginklo dalis – pramoninės gamybos, graižtvinio, vienašūvio, pertaisomo, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, TOZ-8m modelio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurios pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra laikomos šaunamaisiais ginklais, taip neturėdamas leidimo juos įgijo, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), nugabeno šiuos šaunamuosius ginklus ir pagrindines šaunamojo ginklo dalis į J. V. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ten juos laikė iki kitos dienos ryto, po to, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), atgabenus šiuos šaunamuosius ginklus ir pagrindines šaunamojo ginklo dalis į S. B. gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikė juos gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, kol 2010-03-05 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK policijos pareigūnai kratos metu šiuos šaunamuosius ginklus ir pagrindines šaunamojo ginklo dalis rado ir paėmė.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1998 m. rudenį tarp (duomenys neskelbtini) mstl. ir (duomenys neskelbtini) kaimo prie miško buvusiame sąvartyne jis su draugu J. V. rado metalo. Tarp šiukšlių rado ir du vamzdžius bei dar vieną šautuvą. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos teritorijoje degė šaudykla, todėl pagalvojo, kad tie ginklai galėjo būti iš ten. Tuos ginklus parsinešė pas J. V. į namus, juos nušluostė ir sudėjo į malkinę. Kitą dieną J. V. ginklus atvežė jam. Vamzdžiai buvo geri, ir jis pagalvojo, kad kažką galima bus nutekinti, nes geras metalas, be siūlių. Ginklus padėjo į spintą. Po to tie ginklai buvo apmėtyti gelžgaliais, ir jis apie tuos ginklus pamiršo. Vėliau remonto metu ginklai buvo sunešti į antrą aukštą ir jie ten buvo. Niekas tų ginklų neslėpė, buvo pastatyti, ir viskas. Marti parašė skundą ir policija, atlikusi kratą, atrado tuos ginklus. Žinojo, kad negalima ginklų laikyti be leidimo. Ginklus buvo pamiršęs. Nemėgino tų ginklų nei valyti, nei iš jų šaudyti. 2009 m. rudenį sūnus A. paklausė, iš kur tie ginklai, ir jis pasakė sūnui, kad rado šiukšlyne. Negali pasakyti, kodėl tuos ginklus laikė, tiesiog nepažiūrėjo į tai rimtai. Prisimena, kad buvo trys vamzdžiai, o, kokie dar geležys buvo, negali pasakyti. Suprato, kad trys ginklai buvo. Pripažįsta, kad kaltinamajame akte nurodyti ginklai ir jų dalys buvo rasti pas jį namuose. Nežino, ar bent vienas iš tų ginklų be papildomų detalių, suvirinimų buvo tinkamas šaudyti. Jis ginklų neperdirbinėjo, iš jų šaudyti nebandė ir nežinojo, ar iš jų galima buvo šaudyti. Šovinių neturėjo. Tuos ginklus parsinešė iš sąvartyno tik dėl metalo, nes galvojo, kad geras metalas, gal prireiks. Vienas ginklas buvo surinktas. Koks tai buvo ginklas, nežino. Kitos ginklų dalys galėjo būti pneumatinių ginklų.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Jo šeima gyvena jo tėvui priklausančiame name. 2009 metų rudenį įvairius daiktus, tarp jų ir ginklus, jis nešė iš namo pirmame aukšte esančios spintos į namo antrą aukštą. Nešė ginklų detales ir lyg vienas ginklas buvo surinktas. Koks tai ginklas, nežino. Ginklus jis padėjo antrame namo aukšte ir su jais nieko nedarė. Tada klausė tėvo, iš kur tie ginklai. Tėvas pasakė, kad tuos ginklus jis parsinešė iš šiukšlyno. Kada juos parsinešė, nežino. Jo žmonos duoti parodymai yra šmeižtas, nes jis yra padavęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, o žmona nori pasiimti dukrą. Dar prieš kratą žmona yra sakiusi, kad pasiims vaiką, kad susidoros su jo šeima, kad jį pasodins. Kratos metu, kai rado ginklus, namuose buvo jis ir žmona. Kratos metu žmona policijos pareigūnams nesakė, kam priklauso tie ginklai.

Liudytoja V. B. parodė, kad S. B. yra jos uošvis, ryšių nepalaiko, yra susipykę. Su kaltinamojo sūnumi A. B. oficialiai nėra išsituokę. S. B. yra nekaltas dėl ginklų, nes jis apie juos net nežinojo ir nesikišo. Ginklus laikė ir gamino jo sūnus A. B.. Nuo 2007 m. ji gyveno su savo vyru A. B. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), pas vyro tėvus. Tas namas priklausė S. B.. Pirmą kartą ginklų dalis ji pastebėjo 2009 m. vasarą. Tas dalis pamatė, kai statė priestatą, ir tos ginklų dalys mėtėsi antrajame aukšte negyvenamame kambaryje. S. B. iš viso niekada nieko su tomis ginklų dalimis nėra daręs ir į tą antro aukšto negyvenamą kambarį net neužlipdavo. A. B. pradėjo gaminti ginklą 2010 m. sausio mėnesį ir baigė gaminti kovo mėnesio pradžioje. Ji apie ginklus pranešė (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, nes dieną prieš tai dukra atnešė didelį šovinį. Po to ji girdėjo pokalbį tarp S. B. ir A. B., kad S. B. prisiims visą kaltę sau. Kas atnešė ginklų dalis į namą, ji nežino ir nematė. 2010 m. sausio mėnesį ji įvykdė vagystę iš parduotuvės ir vasario pradžioje buvo nuteista, dabar atlieka bausmę už įpareigojimų nevykdymą. Vaikas dabar yra pas vyrą. Ji norėjo skirtis su vyru nuo 2008 m. ir ne kartą buvo išėjusi iš namų, vaiką palikdavo vyrui. Ji buvo dingusi iš namų apie penkis mėnesius. Nuo 2009 m. gruodžio iki 2010 m. sausio pradžios namuose nebuvo, kai grįžo atgal pas vyrą, pragyveno tada iki gegužės mėnesio.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba kriminalinėje policijoje tyrėju ir kartu su kitais pareigūnais atliko kratą S. B. namuose. Kratos metu rado šaunamuosius ginklus. Rado antrame aukšte vieną sukomplektuotą ginklą ir dalis. Kratą atliekant dalyvavo A. B. žmona, A. B.. Apklausus A. B., jis pasakė, kad ginklų dalys ir ginklas priklauso tėvui, kad tėvas iš senų laikų turėjo parsinešęs iš tiro, kuris buvo proftechninėje mokykloje. A. B. sakė, kad jis savo tėvui padėjo konstruoti ginklą. Su V. B. jis nekalbėjo.

Liudytojas R. T. parodė, kad dirba tyrėju kriminalinėje policijoje ir 2010 m. kovo pradžioje dalyvavo atliekant kratą S. B. name. Kratos metu buvo A. B., jo žmona. Tame name, antrame aukšte, buvo rasti ginklai ir jų dalys. Rado du šautuvus ir kokių trijų ginklų dalis. Kieno tie šautuvai, aiškinosi A. V., jis pats pokalbio negirdėjo, su A. B. nekalbėjo. Po kratos kalbėjosi su kolegomis, ir jis iš A. V. suprato, kad ginklai buvo S. B., bet A. B. padėdavo jam konstruoti tuos ginklus.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba kriminalinėje policijoje ir kartu su kitais pareigūnais atliko kratą. Kratos metu antrame namo aukšte rado du šaunamuosius ginklus ir ginklo detalių. Detalių buvo daug ir įvairių. Tų detalių būtų užtekę dar porai ginklų padaryti. Ta patalpa, kur buvo rasti ginklai, buvo nesutvarkyta, buvo labai daug elektrotechnikos detalių. Kratos metu namuose buvęs jaunuolis sakė, kad tie ginklai yra jo tėvuko.

Liudytojas G. Ž. parodė, kad kaltinamąjį S. B. pažįsta, anksčiau kartu dirbo, ne giminės. Nieko apie ginklus, rastus pas S. B., nežino. Tarybiniais laikais S. B. proftechninėje mokykloje dirbo santechniku. Apie 1998–1999 metais jis pats dirbo staliumi proftechninėje mokykloje, ir garažuose, šalia dabartinės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos, buvo kilęs gaisras nuo garažo ir sudegė buvusi šaudykla. Prieš panaikinant šaudyklą, ten buvo šaudoma iš orinių šautuvų, bet kai buvo naikinami kariniai daliniai, tuos ginklus išsivežė pareigūnai. Po to, kai kareiviai viską išsivežė, gal po trejų metų, gaisras įvyko. Kai po gaisro valė nuodėgulius, jis jokių ginklų nematė. S. B. valymo darbuose nedalyvavo. Nuodėguliai buvo vežami į vietinį šiukšlyną už (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miško.

Liudytojo D. B. parodė, kad tuo metu, kai įvyko gaisras, jis dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokykloje darbininku, o tos mokyklos teritorijoje iki nepriklausomybės buvo karinė šaudykla. Šaudykloje buvo daug ginklų, tačiau viską prieš gaisrą buvo išsivežę kariai. Gaisro metu sudegė ir šaudykla. Jis dalyvavo valymo darbuose, jokių ginklų nematė. Valymo darbuose B. nedalyvavo. Po gaisro visos šiukšlės buvo vežamos į vietinį šiukšlyną link (duomenys neskelbtini).

Iš 2010-03-05 kratos protokolo matyti, kad kratos pas A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), metu rastos dviejų šautuvų buožės, šautuvo spyna Nr. (duomenys neskelbtini), vamzdis, kitos šautuvo dalys, du sukomplektuoti šautuvai su optiniais taikikliais (1 t. 6–7 b. l.).

Iš 2010-04-01 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0348 matyti, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, graižtvinis, vienašūvis, pertaisomas, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, tinkamas šaudyti, surinktas iš skirtingų dalių (TOZ-8m ir nenustatyto modelio šaunamojo ginklo dalių ir savadarbe buože) šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo sportiniais-medžiokliniais šoviniais. Tirti pateiktas šautuvas yra savadarbis, vienašūvis, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, pagamintas panaudojant pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, B1 pneumatinį šautuvą ir perdarytas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo sportiniais sportiniais–medžiokliniais šoviniais. Tirti pateiktas šautuvas yra savadarbis, vienašūvis, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, šaudyti netinkamas šaunamasis ginklas, pagamintas panaudojant pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, IŽ-38 pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdarytas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo sportiniais sportiniais-medžiokliniais šoviniais. Pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą savadarbiai šaunamieji ginklai yra priskiriami prie draudžiamųjų ginklų kategorijos. Tirti pateiktos dalys yra pramoninės gamybos, graižtvinio, vienašūvio, pertaisomo, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, TOZ-8m modelio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys. Pagrindinės šaunamojo ginklo dalys yra priskiriamos prie šaunamųjų ginklų (1 t. 9–13 b. l.).

Iš 2010-04-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo pirmasis ir antrasis aukštai (1 t. 20–28 b. l.).

Iš 2010-05-13 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateikto mirties įrašo matyti, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t. 55 b. l.).

Iš 2010-04-29 Žeimelio žemės ūkio mokyklos rašto Nr. 16V–400 matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos garažuose gaisras kilo 1999 m. liepos 27 d., jo metu sudegė 6 automobiliai ir visos medinės konstrukcijos. Gaisro metu karinės klasės mokykloje („kaip DOSAF“) jau nebebuvo, nebuvo ir šaunamųjų ginklų bei jų dalių. Ginklus apie 1990–1991 m. paėmė buvusios (duomenys neskelbtini) milicijos darbuotojai (1 t. 60 b. l.).

Iš 2010-05-27 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto Nr. S–85 (1.6) matyti, kad 1998–1999 m. šalia (duomenys neskelbtini) miško, apie 2 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) mstl., šiukšlynas buvo ir yra šiuo metu. Artimiausiu metu šiukšlyną numatyta likviduoti (1 t. 64 b. l.).

Iš 2010-08-25 įtariamojo S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis S. B. parodė sąvartyną, esantį (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) k., kuriame 1998 m. liepos mėn. pabaigoje–rugpjūčio mėn. pradžioje rado tris šaunamuosius ginklus ir ginklo dalių, savo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje esančią sieninę spintą, kurioje sudėjo ginklus ir ginklo dalis, rastas (duomenys neskelbtini) r. netoli (duomenys neskelbtini) k. esančiame sąvartyne (1 t. 133–137 b. l.).

Iš 2010-09-30 akistatos tarp įtariamojo S. B. ir liudytojos V. B. protokolo matyti, kad liudytoja V. B. parodė, jog ji nežino, kaip šaunamieji ginklai ir šaunamojo ginklo dalys, rasti 2010-03-05 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK policijos pareigūnų padarytos kratos gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), metu atsirado minėtame gyvenamajame name. Teigė, jog jie priklausė A. B., nes jis jais naudojosi, t. y. jis gamino šaunamąjį ginklą lauke, po to jį išbandė šaudydamas. S. B. su šiais liudytojos V. B. parodymais nesutiko ir parodė, kad jis pats rado tuos ginklus (duomenys neskelbtini), sąvartyne, juos parsinešė namo. Jo sūnus A. B. nešaudė tais ginklais, jų neperdirbinėjo, tik juos užnešė į gyvenamojo namo antrąjį aukštą (1 t. 138–139 b. l.).

Iš ekspertizės išvados Nr. EKG 5(96)/12 (01) matyti, kad S. B. serga koronarine širdies liga; progresuojančia krūtinės angina; lėtiniu prieširdžių virpėjimu; pirmine arterine hipertenzija, II laipsnio; širdies nepakankamumu, stadija C, funkcinė klasė III, ir jo sveikatos būklė atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578, punktą 6.1.7. (2 t. 2-6 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog kaltinamojo S. B. kaltė

įgijus, gabenus ir laikius tris šaunamuosius ginklus ir pagrindines šaunamojo ginklo dalis, kurios pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra laikomos šaunamaisiais ginklais, įrodyta. Kaltinamasis S. B. prisipažino radęs ir taip įgijęs visus kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus, juos parsigabenęs ir laikęs savo namuose. Tokius jo parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0348, kratos, įvykio vietos apžiūros, S. B. parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojų A. B., A. V., R. T., R. S. parodymai, iš dalies ir liudytojų G. Ž. bei D. B. parodymai, nes jie patvirtino S. B. parodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokykloje tarybiniais laikais buvo šaudykla, kurios patalpos 1999 metais sudegė gaisro metu, ir kad po gaisro visos šiukšlės, nuodėguliai buvo vežami į vietinį šiukšlyną. Nors iš liudytojų G. Ž., D. B. parodymų ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos rašto Nr. 16V–400 matyti, kad 1999 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos garažuose buvusio gaisro metu buvusioje šaudykloje šaunamųjų ginklų bei jų dalių jau nebebuvo, tačiau tai nepaneigia S. B. parodymų apie tai, kad jis ginklus rado šiukšlyne. Pažymėtina ir tai, kad kitų duomenų, paneigiančių pastarąją aplinkybę, byloje nėra. Liudytoja V. B., kurios parodymai iš esmės prieštarauja kaltinamojo parodymams, ir kuri teigė, kad kratos metu rastais šaunamaisiais ginklais bei jų dalimis disponavo kaltinamojo sūnus A. B., taip pat nepaneigė S. B. nurodytų šaunamųjų ginklų įgijimo aplinkybių. Be to, liudytojos V. B. nurodytos aplinkybės, jog jos sutuoktinis A. B. šaunamuosius ginklus gamino ar perdirbo, taip pat nepaneigia kaltinamojo S. B. kaltės įgijus, gabenus bei savo namuose laikius šaunamuosius ginklus, nes, kaip jau minėta, tai patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Kadangi S. B. įgijo, gabeno ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, jo veika kvalifikuojama pagal BK 253 str. 2 d.

Dėl bausmės

S. B. yra neįgalus, jam nustatytas 40 % darbingumas, ir, kaip nustatyta ekspertizės metu, jo susirgimai įtraukti į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą (2 t. 2-6 b. l.), tačiau ekspertizės akte nėra nurodyta, kad dėl sveikatos būklės S. B. būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, kaltinamasis paaiškino, jog jis gydosi ambulatoriškai, geria išrašytus vaistus, jam daromos vitaminų ir mildronato injekcijos, o kiti gydymo būdai, kurių taikymas įkalinimo įstaigoje būtų sudėtingas ar neįmanomas, jam nėra paskirti. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei įvertinant tai, kad padaryti nusikaltimą sveikatos būklė S. B. netrukdė, daroma išvada, jog nėra pakankamo pagrindo taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir S. B. atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį kaltinamajam S. B., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skiriant S. B. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną sunkų nusikaltimą, kad nusikaltimas baigtas. Vertindamas kaltinamojo S. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad ginklai, kuriais neteisėtai disponavo kaltinamasis, nebuvo panaudoti nusikalstamiems ar kitokiems neteisėtiems tikslams įgyvendinti, ir byloje nėra duomenų apie tokius kaltinamojo ketinimus. Teismo nuomone, S. B. padaryto nusikaltimo aplinkybės rodo, kad jo pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas.

Be to, atsižvelgiama į tai, kad nėra S. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat atsižvelgiama į S. B. asmenybę – neteistas (144 b. l.), administracine tvarka nebaustas (145 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl S. B. elgesio nusiskundimų neturi (1 t. 149 b. l.), jam nustatytas 40 % darbingumas (1 t. 153 b. l.).

Šios bylos aplinkybės nepašalina S. B. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti kaltinamojo atsakomybę. Kaltinamojo asmenybę apibūdinančios, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo S. B. atžvilgiu gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, ir įvertinęs kaltinamojo elgesį po įvykio, kai jis nuoširdžiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės (laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų) paskyrimas kaltinamajam S. B. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl skiriant bausmę kaltinamajam, teismo įsitikinimu, yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Teismas pažymi, kad taikyti S. B. BK 62 str. nuostatas nėra pagrindo, nes nėra BK 62 str. 2 d. numatytų aplinkybių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, teismas mano, kad bausmės tikslai S. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. sankcijoje, t. y. baudą. Nustatant baudos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad S. B. yra neįgalus, gauna pensiją, turi nekilnojamojo turto, gyvena kartu su darbingais šeimos nariais – žmona ir sūnumi.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – trys šaunamieji ginklai ir pagrindines šaunamojo ginklo dalys (vamzdis su trauke, buožė, spyruoklė, paleidžiamasis mechanizmas su korpusu ir trauke, uoksas), saugomi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 str. 1, 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,

nusprendžia:

S. B., a. k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą. Kardomąją priemonę S. B. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kardomąją priemonę – dokumento (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti ir asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti S. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, tris šaunamuosius ginklus ir pagrindines šaunamojo ginklo dalis (vamzdį su trauke, buožę, spyruoklę, paleidžiamąjį mechanizmą su korpusu ir trauke, uoksą), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.