Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-2598-271/2016 medžiaga, kurioje

2014-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio bauda, 2014-08-29 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 204 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 MGL dydžio bauda;2016-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 MGL dydžio bauda,2016-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.2016-06-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str.1d. (BK 64-1 str.) -140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su R. O., iš anksto žinodamas, kad jokių investicijų nedarys, įtikino nukentėjusįjį T. B. duoti jam ir R. O. pinigų neva investicijoms į Anglijos bankus, nurodydami, kad gaus didelį pelną, kuriuo žadėjo pasidalinti su nukentėjusiuoju, tačiau nurodė, jog tam, kad gautų pelną, R. O. sąskaitoje turi būti nuosavos lėšos, iš kurių Anglijos bankas neva nuskaičiuos mokesčius už pavedimus, po ko bus galima tariamą pelną išgryninti, ko pasėkoje įgavus T. B. pasitikėjimą, 2015-06-30 pastarasis perdavė A. J. 1 000 eurų grynaisiais į rankas. Tęsdami nusikalstamą veiką A. J., veikdamas kartu su R. O., įtikino nukentėjusįjį T. B., kad į Anglijos banką reikia pervesti dar pinigų ir prisidengdamas tuo, kad nepervedus pinigų bus skirtos didelės baudos, nuo ko sumažės pelnas ir pailgės tariamo pelno gavimo terminas, įkalbėjo nukentėjusįjį gauti ir perduoti abiem papildomų pinigų tariamoms įmokoms į Anglijos banką, ko pasėkoje T. B. 2015-07-03 grynaisiais A. J. perdavė 600 eurų, 2015-07-08 grynaisiais A. J. perdavė 250 eurų, 2015-07-10 grynaisiais A. J. perdavė 400 eurų, 2015-07-15 grynaisiais R. O. perdavė 600 eurų, 2015-07-20 grynaisiais A. J. perdavė 600 eurų, bendrai 3 450 eurų, tokiu būdu, apgaule savo ir R. O. naudai užvaldė svetimą, T. B. priklausantį 3 450 eurų vertės turtą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

R. O. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. J., iš anksto žinodamas, kad jokių investicijų nedarys, įtikino nukentėjusįjį T. B. duoti jam ir A. J. pinigų neva investicijoms į Anglijos bankus, nurodydami, kad gaus didelį pelną, kuriuo žadėjo pasidalinti su nukentėjusiuoju, tačiau nurodė, jog tam, kad gautų pelną, R. O. sąskaitoje turi būti nuosavos lėšos, iš kurių Anglijos bankas neva nuskaičiuos mokesčius už pavedimus, po ko bus galima tariamą pelną išgryninti, ko pasėkoje įgavus T. B. pasitikėjimą, 2015-06-30 pastarasis perdavė A. J. 1 000 eurų grynaisiais į rankas. Tęsdami nusikalstamą veiką R. O., veikdamas kartu su A. J., įtikino nukentėjusįjį T. B., kad į Anglijos banką reikia pervesti dar pinigų ir prisidengdamas tuo, kad nepervedus pinigų bus skirtos didelės baudos, nuo ko sumažės pelnas ir pailgės tariamo pelno gavimo terminas, įkalbėjo nukentėjusįjį gauti ir perduoti abiem papildomų pinigų tariamoms įmokoms į Anglijos banką, ko pasėkoje T. B. 2015-07-03 grynaisiais A. J. perdavė 600 eurų, 2015-07-08 grynaisiais A. J. perdavė 250 eurų, 2015-07-10 grynaisiais A. J. perdavė 400 eurų, 2015-07-15 grynaisiais R. O. perdavė 600 eurų, 2015-07-20 grynaisiais A. J. perdavė 600 eurų, bendrai 3 450 eurų, tokiu būdu, apgaule savo ir A. J. naudai užvaldė svetimą, T. B. priklausantį 3 450 eurų vertės turtą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamųjų A. J. ir R. O. kaltė grindžiama jų pačių prisipažinimais ir duotais parodymais, nukentėjusiojo T. B. parodymais, akistatų protokolais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad T. B. pažįsta apie 1-2 metus. Su T. susipažino atsikraustęs į Vilniaus miestą, nes ieškojo, kur gyventi, ir T. nuomojo kambarį. Su T. ir R. susipažino, kai atsikraustė į nuomojamą butą. R. ir T. taip pat buvo nuomininkai, bet jie iš anksčiau nebuvo pažįstami. Kartu viename bute gyveno apie 7-8 mėnesius, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Jiems gyvenant kartu iš T. pasiskolino pinigų savo reikmėms, nes tuo metu nedirbo ir baiginėjo mokslus, reikėjo sumokėti už mokslus. Pinigus pasiskolino 2015 metų pavasario pabaigoje, dėl šios skolos su T. pasirašė skolos raštelį 593.29 eurų sumai. Šios skolos neneigia ir supranta, kad ją turės grąžinti T.. Kadangi tuo metu jam labai reikėjo pinigų, pasakė T., kad pinigus greitai grąžins, nes jam pinigų turi pervesti sesuo. Sesuo pinigų jam pervesti neturėjo, tačiau taip pasakė, kad tik T. paskolintų pinigų. Po to jam vėl pritrūko pinigų ir jis kartu su R. O. susitarė apgauti T., kad iš jo išviliotų kuo daugiau pinigų. Jokio išankstinio susitarimo su R. , kaip apgaudinės T., neturėjo, tiesiog patvirtindavo vienas kito sugalvotą istoriją, viskas vykdavo ekspromtu. Kadangi T. yra labai naivus, jis tikėdavo viskuo, ką sakydavo jis arba R.. Prieš pateikdami kokią nors informaciją T., jis ir R. apsitardavo, ką sakys. Jeigu jis ar R. informaciją pateikdavo ne taip, kaip planavo, visuomet vienas kitą pridengdavo, tačiau net ir tada, kai jo ir R. versijos skirdavosi, T. būdavo labai lengva apgauti, kad neva viskas yra gerai. Jis ir R. T. papasakojo apie galimybę investuoti į Anglijos bankus, kad neva už investicijas gaus didelį pelną, kad tokias investicijas daro jau ne pirmą kartą. Pastebėjo, kad T. susidomėjo tuo, ką jie pasakojo, dėl to pradėjo įkalbinėti T. prisijungti prie jo ir R. neva daromos investicijos, kurios iš tikrųjų net nebuvo. T. įkalbinėti ilgai nereikėjo, jis kelių dienų bėgyje, galimai net tą pačią dieną, susigundė jo ir R. siūloma pelno dalimi. Supratę, kad T. nori gauti tariamos investicijos pelną, pasinaudojo šia situacija ir pasakė T., kad yra reikalingi pinigai, kuriuos reikia įnešti neva į R. sąskaitą, kad būtų gautas investicijos pelnas, kurį žadėjo pasidalinti. Tokiu būdu, kartu su R. pradėjo kurti įvairias istorijas dėl skubiai reikalingų įmokų Anglijos bankui, taip pat kad padarytų spaudimą T. ir išviliotų iš jo pinigų, pradėjo kartu su R. kurti istorijas apie neva Anglijos banko paskirtas baudas už vėlavimus ir panašiai. Taip veikdami kartu su R., galimai įtarime nurodytomis datomis, iš T. per kelis kartus išviliojo 3450 eurų sumą, kurią pasidalino su R.. Kokiomis dalimis tuomet pasidalino pinigus su R., pasakyti negali, kiekvienas imdavo tiek pinigų, kiek kiekvienam tuo metu reikėdavo. Apie tai, kad pinigai, kuriuos jam ir R. atidavė T., yra paimti iš greitųjų kredito įmonių, jiems yra žinoma. Paskolas imti iš greitųjų kredito įmonių paskatino jis su R., kaip ir minėjo, darydami psichologinį spaudimą dėl išgalvotų įmokų ir baudų paskyrimo, apie kurias minėjo anksčiau. Pinigai jam ir R. buvo reikalingi asmeninėms reikmėms ir mokslams. Į jokį Anglijos banką investuoti net nesiruošė, tai tiesiog jo ir R. sukurtas mitas, kuriuo patikėjo T.. Kai T. pradėjo įtarinėti, kad yra apgaudinėjamas, pradėjo reikalauti pažymų iš Anglijos banko apie neva atliktas įmokas, pelno dydį ir panašiai. Dėl to palaikydamas sukurtą mitą jis pats anglų kalba surašė neva pažymą, kurią pateikė T., kaip pažymą iš Anglijos banko, kad T. ir toliau tikėtų jo ir R. išgalvota istorija. Visa tai, ką jis ir R. sakė T., yra melas, viską išsigalvojo tik tam, kad išviliotų iš T. pinigų, bankas taip pat buvo išgalvotas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, žalą atlygins nukentėjusiajam dalimis (t.1, b.l.167).

Kaltinamasis R. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad T. B. pažįsta nuo 2014 metų gruodžio, nes T. ieškojo buto nuomai, o jis tuo metu nuomojosi butą ir ieškojo kambariokų. Vėliau prie jų prisijungė ir A. J.. Taip jie ir susipažino, iš anksčiau nebuvo pažįstami. 2015 metų pavasarį ar vasarą, tikslios datos jau neprisimena, iš T. B. kelis kartus skolinosi pinigų savo reikmėms. Dėl šios skolos su T. pasirašė skolos raštelį maždaug 400 eurų sumai, tikslios sumos dabar neprisimena. Šios skolos neneigia ir supranta, kad ją turės grąžinti T.. 2015 metų pavasario baigoje, vasaros pradžioje niekur nedirbo ir jam reikėjo pinigų pragyvenimui bei savoms reikmėms tenkinti. Dėl šios priežasties jis kartu su A. J. susitarė apgauti T., kad iš jo išviliotų kuo daugiau pinigų. Jokio išankstinio susitarimo su A., kaip apgaudinės T., neturėjo, tiesiog patvirtindavo vienas kito sugalvotą istoriją, viskas vykdavo ekspromtu. Kadangi T. yra labai naivus bei pasitikėjo juo ir A., T. tikėdavo viskuo, ką sakydavo jis arba A.. Prieš pateikdami kokią nors informaciją T. jis ir A. apsitardavo, ką sakys. Jeigu jis ar A. informaciją pateikdavo ne taip, kaip planavo, visuomet vienas kitą pridengdavo, tačiau net ir tada, kai jo ir A. versijos skirdavosi, T. būdavo labai lengva apgauti, kad neva viskas yra gerai. Jis ir A. T. papasakojo apie galimybę investuoti į Anglijos bankus, kad neva už investicijas gaus didelį pelną, kad tokias investicijas daro jau ne pirmą kartą. T. susidomėjo tuo, ką pasakojo, dėl to pasiūlė T. prisijungti prie jo ir A. neva daromos investicijos, kurios iš tikrųjų net nebuvo. T. įkalbinėti ilgai nereikėjo, jis kelių dienų bėgyje, galimai net tą pačią dieną susigundė siūloma pelno dalimi. Supratę, kad T. nori gauti tariamos investicijos pelną, pasinaudojo šia situacija ir A. pasakė T., kad yra reikalingi pinigai, kuriuos reikia įnešti neva į jo sąskaitą, kad būtų gautas investicijos pelnas, kurį žadėjo pasidalinti. Tokiu būdu, kartu su A. pradėjo kurti įvairias istorijas dėl skubiai reikalingų įmokų Anglijos bankui, taip pat kad padarytų spaudimą T. ir išviliotų iš jo pinigų, pradėjo kartu su A. kurti istorijas apie neva Anglijos banko paskirtas baudas už vėlavimus ir panašiai. Taip veikdami kartu su A. galimai įtarime nurodytomis datomis, iš T. per kelis kartus išviliojo 3 450 eurų sumą, kurią pasidalino su A.. Kokiomis dalimis tuomet pasidalino pinigus, pasakyti negali, kiekvienas imdavo tiek pinigų, kiek kiekvienam tuo metu reikėdavo. Apie tai, kad pinigai, kuriuos jam ir A. atidavė T., yra paimti iš greitųjų kredito įmonių, jiems yra žinoma. Paskolas imti iš greitųjų kredito įmonių skatino tiek jis, tiek A., prisidengdami išgalvotomis įmokomis ir baudomis, apie kurias minėjo anksčiau. Pinigai jam ir A.buvo reikalingi asmeninėms reikmėms. Į jokį Anglijos banką investuoti net nesiruošė, tai tiesiog sukurtas mitas, kuriuo patikėjo T.. Kai T. pradėjo įtarinėti, kad yra apgaudinėjamas, pradėjo reikalauti A. pateikti pažymų iš Anglijos banko apie neva atliktas įmokas, pelno dydį ir panašiai. Dėl to palaikydamas sukurtą mitą A. pats anglų kalba surašė neva pažymą, kurią vėliau pateikė T., kaip pažymą iš Anglijos banko, kad T. ir toliau tikėtų išgalvota istorija. Visa tai, ką jis ir A. sakė T., yra melas, viską išsigalvota tik tam, kad išviliotų iš T. pinigų, bankas taip pat buvo išgalvotas. Daugumoje įtarime minimų pinigų perdavimų dalyvavo pats ir juos matė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, žalą atlygins nukentėjusiajam dalimis (t. 2, b.l.13).

Nukentėjusysis T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su A. J. ir R. O. gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su minėtais asmenimis yra pažįstamas apie 1-2 metus. Su jais susipažino, kai ieškojo buto nuomai. Minėti asmenys buvo jo kambariokai, iki tol su jais pažįstamas nebuvo. Gyvendamas kartu susidraugavo ir minėtais asmenimis ėmė pasitikėti. A. J. paprašė paskolinti pinigų. A. sakė, kad jam reikia sumokėti įmoką Anglijoje esančiam universitetui dėl stojimo į magistrantūrą ir kad ta diena paskutinė, kai gali sumokėti įmoką. Šią skolą A. J. pažadėjo grąžinti už kelių dienų, kaip pats sakė, kai iš sesės, gyvenančios Anglijoje, gaus pervedimą. Dėl to norėdamas padėti draugui 2015-06-07 vakare iš DNB bankomato, esančio Žalgirio g. 105, prie prekybos centro Maxima, nusiėmė 400 eurų. Grįžęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pinigus paskolino A. J.. Kadangi A. buvo skolingas pinigų iš anksčiau 193,29 eurus, tai susumavus seną skolą su nauja, bendrai gavosi 593,29 eurai. Šiai sumai A. surašė skolos lapelį. Skolos lapelis surašytas paties A. ranka. Kitą dieną, 2015-06-08, A. J. išvyko iš Vilniaus į Klaipėdą, kur buvo porą savaičių. SMS žinutėmis susirašydavo su A., A. tvirtino, kad sesuo jam jau yra persiuntusi pinigus iš užsienio, tik jis dar nebuvo nuėjęs jų pasiimti. Minėjo, kad pinigus sesuo turėjo pervesti jam pašto perlaida ar panašiai, tačiau tikrai ne į banko sąskaitą. Vėliau A. sakė, kad nespėjo pinigų pasiimti per nustatytą laiką ir dėl to pinigai grįžo į Angliją ir jo sesė vėl turės juos pervesti. 2015-06-23 dieną R. O. papasakojo, jog jis su A. J. daro kažkokias investicijas per Anglijos banką (per kokį banką - konkrečiai nenurodė). Ir kad dabar jie nusiiminėja pinigus. Ir už tai, kad bankas atliktų pervedimą, jie turi sumokėti kažkokį mokestį. Tačiau pasakė, kad pinigų minėtam mokesčiui jie neturi, dėl to sakydamas, jog daugiau neturi iš kur pasiskolinti, prašė pinigų. Žadėjo grąžinti greitu laiku, kai gaus pervedimą iš to Anglijos banko. R. O. kalbėdavo telefonu apie jo ir A. J. daromą investiciją su savo motina ir seneliais. Tuos pokalbius girdėdamas manė, jog tos investicijos iš tikro yra. R. O. tvirtindavo, kad jis ir A. J. jau ne pirmą kartą daro tokią investiciją, kad jau yra nusiėmę pinigų. Kad į šią investiciją investuodavo ir R. O. tėvai, ir kad iš gautų pinigų savo tėvams jau yra grąžinę daug pinigų su didelėmis palūkanomis. Trumpai tariant R. sakė, kad jiems reikia pervesti pinigų į Anglijos bankus, kad galėtų gauti pelną, ir jis, kaip draugas, gali jiems padėti gauti minėtą pelną paskolindamas pinigų. Tuo metu R. ir A. niekur nedirbo ir savo pastovių lėšų neturėjo, o pinigų pragyvenimui gaudavo iš tėvų ir minėtų investicijų į užsienio bankus. Tikėdamas R. ir A. pasakojimais ir norėdamas padėti draugams, 2015-06-23 vakare iš SEB bankomato, esančio Žalgirio g. 105, prie prekybos centro Maxima, nusiėmė 280 eurų. Grįžęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), juos paskolino R. O.. Pridėjęs 50 eurų, kuriuos jau anksčiau jam buvo paskolinęs, pasirašė su R. skolos raštelį. Skolos raštelį surašė R. O. savo ranka. Skolos raštelyje nurodyta skolos suma buvo 330 eurų. Vėliau pasirašė kitą skolos raštelį, apimantį ir šią skolą, ir kitą paskolintą sumą, todėl šį skolos raštelį sunaikino. 2015-06-25 vakare R. O. pasakė, kad Anglijos bankas perveda pinigus už investicijas į R. O. sąskaitą, todėl to R. sąskaitoje turi būti pinigų, kad Anglijos bankas iš karto nuskaičiuotų kažkokį mokestį. Jam buvo paaiškinta, kad kai bankas perveda pinigus, sąskaitoje turi būti nuosavų lėšų mokesčiams nuskaičiuoti. Teigdamas, jog iš tėvų ir iš senelių jau pasiskolino, kiek galėjo, R. O. prašė paskolinti dar pinigų. R. sakė, kad tuoj gaus pinigus ir grąžins skolą. Tą pačią dieną, 2015-06-25 vakare iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) pastarasis atliko pervedimą į R. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pervedė 110 eurų. Pridėję 330 eurų sumą, kurią anksčiau R. O. paskolino, pasirašė skolos raštelį 440 eurų sumai. Skolos raštelį surašė R. O.. Ankstesnį skolos raštelį 330 eurų sumai, kaip ir minėjo anksčiau, sunaikino. Šiai dienai R. O. iš skolos pagal skolos raštelį yra gražinęs 20 eurų, todėl pagal tą skolos raštelį R. O. skolingas 420 eurų. Kai R. skolinosi pinigus, A. jau buvo grįžęs į Vilnių. 2015-06-29 vakare A. J. ir R. O. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įkalbinėjo jį dar paskolinti pinigų, sakydami, kad iš jų vykdomos investicijos jie daug uždirbs ir pelnu pasidalins. Pradėjo žadėti, kad iš gautų pinigų R. ir A. ne tik grąžins skolas, bet ir pasidalins pelnu, tokiu būdu jis taip pat galės užsidirbti papildomų pinigų. R. ir A. sakė, kad pelnas bus tikrai didelis ir kad dalinsis į tris dalis. Tačiau, kad gautų pinigus, reikia dar pervesti pinigų į Anglijos banką, nes dėl kažkokių priežasčių A. J. nepaskambino į banką, nepranešė, kad R. O. sąskaitoje nėra pinigų, reikalingų sumokėti mokesčius, ir bankas atlikdavo pervedimus ir, kaip teigė A. J. ir R. O., pinigai iš banko atkeliaudavo į R. O. sąskaitą ir, kadangi sąskaitoje nebuvo pinigų mokesčiams sumokėti, pinigai grįždavo atgal į Anglijos banką, o už tai bankas skaičiuodavo kažkokią baudą. Jis pasakė A. J., kad nebeturi pinigų. Tada A. įkalbinėjo paimti paskolą iš greitųjų kreditų bendrovės. Sakė, jog greitai atliks pervedimus į Anglijos banką ir kad bankas grąžins tą investiciją, o tada jis grąžins kreditus ir neliks jokios informacijos „Credit info" informacinėje sistemoje. Bijodamas, kad pinigai pradings ir nebus grąžinti, bei A. J. įkalbėtas 2015-06-29 vakare užsiregistravo www.credit24.lt ir sumokėjo registracijos mokestį pervesdamas 0,01 euro į UAB "MCB Finance" banko sąskaitą. Sužinojęs, kad kreditas suteikiamas tik nuo 8 iki 22 valandos, A. J. įkalbinėjo jį kitą dieną iš ryto paimti kreditą. 2015-06-30 ryte per kompiuterį užpildė paraišką kreditui. Gavo 1000 eurų kreditą, kuris buvo pervestas į jo sąskaitą ir apie tai pranešė A. J.. Susitarė, kad per pietus R. ir A. išsinuomoję automobilį iš „City bee“, atvažiuos pas jį ir nuveš iki bankomato, kur galės nuimti pinigus ir atiduos R. ir A. . Per pietų pertrauką, apie 11.30 val., R. O. ir A. J. su išnuomotu automobiliu atvažiavo prie jo darbovietės, Motorų g. 2, Vilniuje, ir nuvežė jį prie SEB bankomato, esančio prie Senukų parduotuvės, Metalo g. 2. Vilniuje. Jis iš bankomato nuėmė pinigus dviem ėmimais, nes limitas neleido vienu kartu nuimti visos sumos. Nuėmė 600 ir 400 eurų, iš viso 1000 eurų, kuriuos grįžęs į automobilį atidavė A. J. į rankas. Tada jį nuvežė atgal prie darbovietės. A. J. žadėjo įdėti pinigus į sąskaitą ir atlikti reikalingą pervedimą, kad kuo greičiau gautų pinigus. Skolos raštelio, sakė, rašytis nereikia, nes tuoj atgaus pinigus ir viską grąžins su palūkanomis. Vėliau bendraujant telefonu, SMS žinutėmis ir grįžus į butą, (duomenys neskelbtini), A. J. ir R. O. informuodavo, kad pinigus įdėjo į sąskaitą, kad atliko pavedimus ir netrukus gaus pinigus, taip pat sakė, kad skambino iš banko ir patvirtino, kad viskas yra gerai. 2015-07-03 A. J. paskambino ir pasakė, kad reikia dar pervesti pinigų į Anglijos banką. Kad jeigu dabar neperves, po to bus didelės baudos ir reikės dar daug daugiau pinigų pervedinėti, ir kad turi kuo greičiau atlikti pervedimą. Jis pasakė, kad nebeturi pinigų, A. J. toliau įkalbinėjo paskolinti pinigų, skambino telefonu ir rašė SMS. Taip pat paskolinti pinigų prašė ir R. O.. A. J. telefonu sakė, kad atlikus šį pervedimą daugiau nebereikės, kad iš investicijos gaus daug pinigų ir grąžins visus kreditus, su visom palūkanom ir padengs visus kitus mokesčius, susijusius su pinigų skolinimusi, ir kad dar turės pelno, o jeigu nepaskolins pinigų, jie neturės iš ko grąžinti, kad tada jis laiku negrąžins paskolų ir kad reikės mokėti dideles baudas ir taip nebeliks pelno iš investicijos. R. O. įkalbinėdamas irgi patvirtino, kad atlikus šį mokėjimą bankas perves pinigus, ir kad R. galės grąžinti pasiskolintus pinigus. A. J. įkalbinėjo paimti dar pinigų iš Credit24, kad tada atvažiuos prie darbo ir nuveš iki bankomato. A. žinodamas, kad jis nebeturi pinigų smulkioms pragyvenimo išlaidoms, sakė, jog pasiskolinęs 666 eurus, A. galės atiduoti 600 eurų o likusius 66 eurus galės pasilikti sau. 2015-07-03 internetu padidino paskolos sumą Credit24 (UAB "MCB Finance") bendrovėje. Prie jau paskolintų pinigų papildomai pasiskolino dar 666 eurus, kuriuos gavo į savo asmeninę sąskaitą. A. J. ir R. O. pasibaigus jo darbui, apie 16.00 val. atvažiavo pas jį į darbą, Motorų g. 2, išnuomotu „City bee“ automobiliu, nuvežė jį iki SEB bankomato, esančio Metalo g. 2, kur jis nuėmė 600 eurų ir 70 eurų. Grįžęs į automobilį, kaip ir buvo susitarę, 600 eurų padavė A. J. į rankas, o 70 eurų pasiliko sau. Skolos raštelio nesirašė, nes A. J. ir R. O. teigė, kad jau tuoj atgaus pinigus iš tos investicijos ir nėra reikalo rašytis. 2015-07-08 A. J. pareiškė, kad reikia dar pinigų ir kad juos reikia per dieną sumokėti, nes kitaip bus didelės baudos už vėlavimą. A. teigė, kad reikia sumokėti 800 eurų, paaiškino, kad jau turi 350 eurų. A. žinodamas, kad atlyginimas pervedamas mėnesio pradžioje, įkalbinėjo nuimti pinigų nuo banko kortelės ir paskolinti A., kad galėtų atlikti reikiamus pervedimus, kad atgautų investuotus pinigus. A. J. teigė, jog pinigus atgaus greitai ir atiduos visus pasiskolintus pinigus, padengs paskolų palūkanas ir dar grąžins didesnę sumą. Dėl to 2015-07-08 vakare jis nuėjo prie DNB bankomato, esančio Žalgirio g. 105, prie prekybos centro Maxima, ir nuėmęs 250 eurų iš savo banko sąskaitos, grįžo į nuomojamą butą, tačiau A. J. jo jau laukė pirmajame aukšte prie įėjimo ir ten A. atidavė 250 eurų. A. išvažiavo kažkur, sakydamas, jog važiuoja įsidėti pinigų į sąskaitą, kad galėtų atlikti pervedimą. Kitą dieną A. J. teigė, jog nesurinko reikiamos sumos, ir kad negalės padaryti pervedimo į Anglijos banką, ir kad vėl skaičiuosis bauda. R. O. teigdamas, jog iš senelių ir tėvų pasiskolino, kiek galėjo, įkalbinėjo pasiimti dar vieną kreditą. R. teigė, jog yra kreditų be palūkanų, sakė kad vivus.lt paskolina be palūkanų ir kad galima pradėti grąžinti tik po trijų mėnesių, bei teigė, kad iš Anglijos banko pinigus tikrai gaus greičiau nei per tris mėnesius ir jam grąžins viską, kiek buvo žadėję, ir jis galės grąžinti paskolas. 2015-07-10 ryte užsiregistravo www.vivus.lt ir gavo 450 eurų paskolą. R. ir A. vėl išnuomotu automobiliu atvažiavo iki jo darbovietės ir nuvežė jį iki bankomato, esančio Metalo g. 2, Vilniuje. Bankomate išgrynino 400 eurų, kuriuos grįžęs į automobilį atidavė A. J. į rankas. 50 eurų pasiliko sąskaitoje. Po to jį nuvežė atgal iki darbo, esančio Motorų g. 2 Vilniuje. 2015-07-15 R. O. ir A. J. įkalbinėjo dar paimti paskolų, teigdami, kad jeigu skubiai neperves pinigų į Anglijos banką, neatgaus investuotų pinigų ir negalės grąžinti tų pinigų, kuriuos jis jiems jau paskolino. Kadangi jau artėjo terminas pirmai įmokai pagal greituosius kreditus, labai pergyveno, kad nepavyks atlikti įmokos, dėl to A. ir R. įkalbėtas užsiregistravo „Moment credit“ ir „SMS credit“ bendrovėse. Registruojantis A. kažkur išėjo, bute liko jis ir R. O.. Jis kartu su R. O. peržiūrėjo pasiskolinimo galimybes, R. telefonu kalbėjo su A. J. ir A. liepė skolintis 300 eurų iš „SMS credit“ ir 300 eurų pasididinti paskolos sumą bendrovėje „vivus.lt“, kurioje jis jau turėjo 450 eurų paskolą. Jis padarė, kaip A. J. liepė, pasiskolino 300 eurų iš bendrovės „SMScredit“ ir 300 eurų padidino paskolos sumą bendrovėje „vivus.lt“. 600 eurų išgrynino bankomate, Žalgirio g. 105 prie prekybos centro „Maxima“. Pinigus grįžęs į nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), atidavė R. O.. R. pinigus pažadėjo kitą dieną perduoti A. J., kuris tuo metu buvo išėjęs iš namų. Kitą dieną A. J. paklaustas, ar pervedė pinigus, teigė, jog pervedė, jog viskas gerai. SMS susirašinėjimo metu A. tvirtino, kad reguliariai tikrina R. O. sąskaitą, į kurią, jo teigimu, turėjo būti iš Anglijos banko pervesti pinigai. 2015-07-16 R. O. parašė SMS, kad pinigai sumokėti, viskas tvarkoj ir kad pirmadienį, t. y. 2015-07-20, blogiausiu atveju atgaus pinigus. 2015-07-20 pirmadienį A. J. pareiškė, kad dar reikia įsidėti į R. O. sąskaitą pinigų, kad būtų iš ko sumokėti mokesčius, kai gaus pervedimą iš Anglijos banko. SMS susirašinėjimo metu A. ir R. tvirtino, kad pinigų reikia tą pačią (2015-07-20) dieną ir kad sekančią (2015-07-21) dieną pinigai bus R. O. sąskaitoje ir bus galima juos nusiimti ir grąžinti, kiek yra skolingi. Kai jis nesutiko skolinti, tada paskambino R. O. ir įkalbinėjo paimti greitąjį kreditą iš „SMS pinigai“ ir paskolinti jiems pinigus. Kadangi jis labai nervinosi dėl jau paimtų kreditų ir norėjo kuo greičiau gauti pinigus iš Anglijos banko, kad galėtų padengti kreditus, 2015-07-20 pirmadienį Vilniaus autobusų stotyje naudodamasis mobiliuoju telefonu užsiregistravo www.smspinigai.lt ir gavo 600 eurų paskolą, kurią išgrynino bankomate, adresu Sodų g. 22, Vilniuje. 2015-07-20 apie 18.50 val. į Vilniaus autobusų stoties laukiamąjį pinigų paimti atvyko A. J., kuriam padavė pasiskolintus 600 eurų. Nuo 2015-07-22 A. J. teigė, jog serga ir jog nesidomėjo investicijos reikalais. 2015-07-24 A. J. telefoninio pokalbio metu patvirtino, kad pinigai jau pervesti, kad pinigai jau Lietuvoje ir artimiausiu metu turi patekti į R. O. sąskaitą. Vėliau į SMS žinutes atrašydavo teigdamas, kad negali kalbėti, į skambučius neatsakydavo, nuo liepos 31 iki rugpjūčio 6 visai neatrašinėdavo į SMS žinutes ir neatsiliepdavo į skambučius. Į skambučius ir SMS taip pat pradėjo neatsiliepti ir R., tačiau tai tęsėsi neilgai, su A. negalėjo susisiekti ilgesnį laiką. Vėliau su A. susisiekti pavyko ir pokalbio metu A. pasiteiravo dėl įmokų už greituosius kreditus. Jis A. pasakė, kad savo visas skolas iš kredito įmonių jis perfinansavo SEB banke. 2015-08-06 telefonu A. J. tvirtino, kad pinigai jau yra Lietuvoje, kad reikia sumokėti dar vieną įmoką ir bus galima pasiimti pinigus. 2015-08-11 A. J. teigė, jog reikia dar pinigų, įvardijo trūkstamą sumą 120 eurų. Dar skolintis įkalbinėjo A. J., o vėliau ir R. O.. Jie teigė, jog jis jau yra perfinansavęs skolas ir vėl gali imti greituosius kreditus. Kai jis atsisakydavo skolinti, labai pykdavo ir grasindavo, kad nesumokėję esamų baudų bankui, jie negalės jam grąžinti skolų. 2015-08-17 jis paprašė iš A. J. pažymos iš banko, kad pinigai tikrai yra ir kokios sumos dar reikia, kad atgautų investuotus pinigus. A. pažadėjo paprašyti, kad bankas atsiųstų pažymą. Dar SMS žinute ir skambučio metu pasitikslino, ko jis nori, kad būtų parašyta pažymoje ir pažadėjo, gavęs pažymą atsiųsti jam. A. atsiuntė SMS žinutę, kad jau paprašė pažymos. A. vis tvirtino, kad suma, kurią atsiims iš banko, yra labai didelė. 2015-08-17 vakare apie 17.45 val. paskambino A. ir pasakė, kad jau gavo pažymą, kad jos dar pats neskaitė ir paprašė jo elektroninio pašto, kad galėtų persiųsti minėtą pažymą. Gavęs elektroninio pašto adresą, atsiuntė, A. teigimu, iš banko gautą pažymą. Tame dokumente jau buvo nurodyta 2050,30 eurų suma, kurią pasak A. J., dar reikia sumokėti. 2015-08-18 jis A. pasakė, kad netiki, jog čia banko išduota pažyma, ir paprašė A. J. pasirašyti skolos raštelį visai paskolintai sumai. A. J. nesutiko, supyko. Teigė, jog dokumentą tikrai gavo iš banko, ir jog nesirašys skolos raštelio. Teigė jog: „nieko nemeluoja, ir visada sakė teisybę visur“. Ir toliau reikalavo pinigų. Susirašinėdamas ir kalbėdamas R. O. tvirtindavo, kad ši investicija tikra, kad kartu su A. jau darė šią investiciją. R. O. tvirtino, kad jis yra skambinęs į Anglijos banką ir klausęs dėl investicijos ir kad viskas tikra. Kai pasiskolindavo pinigus, R. liepdavo daugiau bendrauti su A. , sakydamas, kad A. daugiau žino. Taip pat sakė, kad A. turi R. O. banko kortelę ir prisijungimus prie elektroninės bankininkystės. Kai laukdavo Anglijos banko pervedimo, R. tvirtindavo, kad sąskaitos pasitikrinti eina į DNB banko savitarną, esančią netoli Gedimino prospekto. 2015-08-25 A. J. paskambino ir teigė, jog jau susirinko dalį pinigų ir prašė 350 eurų, jeigu pastarasis nepaskolins pinigų, A. teigimu, investuoti pinigai vėl grįš į Angliją ir tada, kad pinigus atsiimtų, reiks važiuoti į Anglijos banką ir rašyti prašymą. Tuomet suprato, kad yra vedžiojamas už nosies, ir pinigus duoti atsisakė. Apibendrindamas visą situaciją, gali pasakyti, kad visos apgaulės iniciatorius buvo A. J., o R. O. jam besąlygiškai pritardavo. Kai prašė A. J. ir R. O. grąžinti pinigus, kuriuos yra pasiskolinę, jie teigdavo, jog neturi pinigų, jog jis turi dar paskolinti jiems pinigų ir tik tada jie galės atiduoti visus paskolintus pinigus. Šiuo metu su R. nebendrauja, su juo susisiekti nepavyksta. Jis paskambino A., norėdamas pasišnekėti, tačiau A. neatsiliepė, bet vėliau parašė SMS žinutę ir pasiūlė pasirašyti sutartį, kuria jis įsipareigos grąžinti pinigus dalimis. Šią galimybę jis apsvarstys ir atsakymą pateiks vėliau. Dėl apgaulės apie neva daromas investicijas į Anglijos banką daugiausiai pinigų atidavė A. J.. Bendrai paėmus R. ir A. yra skolingi 4463,29 eurų. Savoms reikmėms, nekalbėdami apie investicijas į užsienio bankus, A. pasiskolino 593,29 eurus, o R. 50 eurų iš kurių, kaip ir minėjo pradžioje, 20 eurų jau yra grąžinęs. Nori paaiškinti, kad pinigus skolinosi ir paskui juos atiduodavo R. ir A. dėl to, kad norėjo draugiškai padėti, o vėliau bijodamas, kad A. ir R. neatgaus investicijos ir negalės grąžinti jam pinigų, kuriuos jiems paskolino. Tik dabar supranta, kad dėl savo patiklumo buvo apgaudinėjamas (t. 1 b.l. 37-39, 32-35).

Nukentėjusiojo T. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)/ LTL išrašas patvirtina, kad jam 2015-06-30 UAB „MCB Finance“ suteikė 1000 Eur kreditą, ši suma buvo 2015-07-02 bankomate, adresu Metalo gt. 2, Vilniuje paimta, 2015-07-03 UAB „MCB Finance“ nukentėjusiajam suteikė 666 Eur kreditą, 2015-07-05 iš sąskaitos tame pačiame bankomate nuimtos 70 Eur ir 600 Eur sumos, po 2015-07-03 gauto atlyginimo, 2015-07-09 iš sąskaitos buvo nuimta 250 Eur suma, 2015-07-10 UAB Finance“ nukentėjusiajam suteikė 450 Eur kreditą, tame pačiame bankomate 2015-07-12 nuimta 400 Eur suma; 2015-07-15 UAB Finance“ per du kartus pervedė 600 Eur kreditą, visa suma nuimta bankomate adresu Žalgirio gt. 10, Vilnius; 2015-07-20 UAB „Nordecum“ pervedė 600 Eur kreditą, visa suma nuimta bankomate, adresu Sodų gt. 22, Vilnius (t.1 b.l.9-11).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų R. O. ir A. J. akistatų su nukentėjusiuoju T. B. metu, abu kaltinamieji patvirtino nukentėjusiojo teiginius ir pripažino, kad jiedu pasakojo nukentėjusiajam apie tariamas investicijas į užsienio banką, žadėdami didelį pelną bei galimybę juo pasidalinti, kad šis duotų pinigų, gautus iš nukentėjusiojo pinigus kaltinamieji pasidalino tarpusavyje (t.1 b.l.43-46).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminė, t.y. suklaidinimas turi lemiamą apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-133/2010). Kaltininkas suvokia, kad panaudodamas apgaulę, siekia išvilioti iš savininko turtą ir to nori.

Kaltinamieji A. J. ir R. O. naudodami apgaulę, kurios metu įtikino nukentėjusįjį T. B. apie neva Anglijos bankuose daromas pinigines investicijas, kurios duos didelį ir greitą pelną, ir kuriuo jie pasidalins su nukentėjusiuoju, įtikino šį imti greituosius kreditus, atiduoti savo asmenines lėšas ir iš greitųjų kreditų bendrovių gautus pinigus neva investicijoms atlikti, nors abu žinojo, kad jokios investicijos nei Anglijos, nei jokiame kitame banke nėra daromos ir jokio pelno nebus, paimdavo apgauto nukentėjusiojo jiems perduodamus pinigus ir išleisdavo savo reikmėms. Kaltinamųjų naudojama apgaulė turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui imti greituosius kreditus, gautas lėšas iš kredito bendrovių bei savo asmenines lėšas (iš darbo užmokesčio) atiduoti kaltinamiesiems, tikintis šių žadamo greito ir didelio pelno iš „investuotų“ pinigų. Žinodamas, kad jokie investavimo veiksmai nėra atliekami, o gauti pinigai reikalingi tik asmeniniams kaltinamųjų poreikiams, nukentėjusysis nebūtų nei ėmęs kreditų, nei atidavęs gautų pinigų kaltinamiesiems.

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma, nustatyta, kad kaltinamieji apgaulės būdu iš nukentėjusiojo T. B. išviliojo 2015-07-03 600 eurų, kurie buvo perduoti A. J., 2015-07-08 250 eurų, kurie buvo perduoti A. J., 2015-07-10 400 eurų, kurie buvo perduoti A. J., 2015-07-15 600 eurų, kurie buvo perduoti R. O., 2015-07-20 600 eurų, kurie buvo perduoti A. J., iš viso 3 450 eurų, tokiu būdu, apgaule savo ir R. O. naudai užvaldė svetimą, T. B. priklausantį 3 450 eurų vertės turtą. Nusikaltimas baigtas, kaltinamieji visiškai disponavo nusikalstamu būdu gautomis lėšomis.

Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusiajam T. B. buvo padaryta 3450 Eur dydžio turtinė žala, šiai sumai jis pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1 b.l.41-42). Abu kaltinamieji susitarė su nukentėjusiuoju dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, įsipareigodami kiekvienas per 11 mėnesių dalimis atlyginti po pusę žalos sumos (t 2. b.l. 23-24), todėl priimti baudžiamąjį įsakymą kliūčių nėra. Kaltinamieji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomų bausmių rūšimi ir dydžiu (b.l. 25-30). Nukentėjusysis T. B. taip pat sutiko su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įstatymo nustatyta tvarka neskundė (t. 2 b.l. 23-24, 31) .

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininkų asmenybes. Abu kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia padarė tyčinį savanaudišką nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Lengvina abiejų kaltinamųjų atsakomybę tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų. Sunkinančių jų atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. J. yra teisiamas šeštą kartą, nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu turėjo du galiojančius teistumus, naują tyčinį nusikaltimą atliko neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Kaltinamasis R. O. yra teisiamas pirmą kartą. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltininkų asmenybes, teismas sutinka su prokuroro jiems siūlomomis viešųjų darbų bausmėmis, kurios, teismo manymu, yra proporcingos padarytų veikų pavojingumui. LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamiesiems skiriamos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pritaikius LR BK 64(1) str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. O. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pritaikius LR BK 64(1) str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę kaltinamiesiems – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti - kardomąją priemonę abiem kaltinamiesiems panaikinti.

Patvirtinti kaltinamojo A. J. 2016-09-21 susitarimą su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu T. B. dėl žalos atlyginimo šiomis sąlygomis:

A. J. pusę pareikšto civilinio ieškinio, t.y. 1725 Eur sumą, atlygins dalimis per vienuolika mėnesių, įsipareigodamas 2016-10-15 sumokėti 225 Eur sumą, o 2016-11-15, 2016-12-15, 2017-01-15, 2017-02-15, 2017-03-15, 2017-04-15, 2017-05-15, 2017-06-15, 2017-07-15, 2017-08-15 po 150 Eur, pervedant pinigus į nukentėjusiojo T. B. banko sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini),

ir procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo R. O. 2016-09-21 susitarimą su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu T. B. dėl žalos atlyginimo šiomis sąlygomis:

R. O. pusę pareikšto civilinio ieškinio, t.y. 1725 Eur sumą, atlygins dalimis per vienuolika mėnesių, įsipareigodamas 2016-10-15 sumokėti 225 Eur sumą, o 2016-11-15, 2016-12-15, 2017-01-15, 2017-02-15, 2017-03-15, 2017-04-15, 2017-05-15, 2017-06-15, 2017-07-15, 2017-08-15 po 150 Eur, pervedant pinigus į nukentėjusiojo T. B. banko sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini),

ir procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.