- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-923-485/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- D. B., L. B.
- Trečiasis asmuo
- L. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-292/2012 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams D. B. ir L. B. bei trečiajam asmeniui L. S. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b. l. 1-2) prašė priteisti iš atsakovų 38 000 Lt kompensaciją už turto – sodo namo, priklausančio atsakovams, pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog gyvenant santuokoje su atsakovų dukra L. S., jos tėvų Bulotų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieškovas įrengė antrąjį namo aukštą. Tam buvo panaudotas 2008-03-31 iš AB SEB banko paimtas 8 129,61 eurų (28 000 Lt) kreditas. Už kreditą buvo perkamos statybinės medžiagos, pagalbinės medžiagos, statybai reikalingi įrankiai, dušo kabina ir kt. santechninė įranga bei kitos medžiagos. Buvusioje visiškai nesutvarkytoje erdvėje įrengti trys kambariai, sutvarkyta laiptinė. Šiuo metu atsakovams priklausančiame name yra du atskiri butai. Kai kuriuos darbus ieškovas atliko pats, kitiems darbams samdė pagalbininkus. Mano, kad jo atliktų darbų vertė yra 5 000 Lt. Namo dalies remonto darbams išleido daugiau kaip 30 000 Lt. Dalį išlaidų - 15 334,59 Lt patvirtina pridedami medžiagų įsigijimo dokumentai, kitą dalį- 11 535,80 Lt sumai, įrašai daryti jo buvusios sutuoktinės ranka užrašų knygelėje. Kadangi pagerinimo darbai lieka atsakovams, todėl jam turėtų būti priteista kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu (b. l. 131-134) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovams 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 24 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, jog dėl kompensacijos priteisimo ieškovas kreipėsi po santuokos nutraukimo su L. S. 2011-06-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu (prijungta civ. byla Nr. 2-1633-179/2011), kuriuo buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir prievolės. Prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytą kredito vartojimo sutartį Nr. 09-50818050303-18 dėl 8 129,61 eurų kredito suteikimo (negrąžinto kredito likutis 2011-03-05 dienai buvęs 3 623,74 eurai) paliktos solidariomis ieškovui G. S. ir trečiajam asmeniui L. S.. Šis kreditas buvo panaudotas atsakovams priklausančio sodo namo 2-o aukšto įrengimui, kur po santuokos nutraukimo liko gyventi atsakovų dukra L. S. su jos ir ieškovo sūnumi A. S.. Ieškovo prašoma priteisti kompensacijos suma- 38 000 Lt pagal ieškovą susideda iš minėto 28 000 Lt kredito su palūkanomis (34 153,80 Lt), kita likusi suma - santuokinės lėšos, nes gauto kredito nepakako įrengimui. Dalį išlaidų (15 334,59 Lt) ieškovas grindžia medžiagų įsigijimo dokumentais, išrašais iš banko sąskaitos, o kitą dalį - (11 535,80 Lt) įrašais darytais L. S. užrašų knygelėje. Teismas pažymėjo, jog santuoką ieškovas ir tretysis asmuo nutraukė 2011-06-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo išspręsti santuokoje įgyto turto ir prievolių pasidalijimo klausimai. Sutuoktiniai nutraukdami santuoką susitarė, kad pagal prievolę AB SEB bankui pagal 2008-03-31 vartojimo kredito sutartį, kuri kaip nustatyta byloje buvo panaudota 2- aukšto įrengimui, ir kurios įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, bus bendraskoliai. Tokiu būdu, santuokos nutraukimo byloje buvo išspręsti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto (to, kurį nurodė sutuoktiniai) ir prievolių pasidalijimo klausimai. Tai, kad ieškovas prašo kompensacijos, kuri iš esmės yra kredito su sumokėtomis (didesnė dalis gyvenant santuokoje ir iš santuokinių lėšų) ir dar ateityje mokėtinomis palūkanomis, tik patvirtina, kad ginčo esmė - kredito grąžinimo klausimai, nutraukus santuoką. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad priteista kompensacija bus panaudota kredito ir palūkanų grąžinimui. Tačiau kredito grąžinimo klausimas jau buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje G. S. ir L. S. pasidalijus prievoles. Todėl atsakovai neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį dėl kredito priteisimo ieškovui. Ieškovas nepagrindė, kas sudaro likusią prašomos priteisti kompensacijos dalį, išsiskyrus ieškovo ir jo atstovės pozicijoms. Ieškovo teigimu, prašomos priteisti 38 000 Lt kompensacijos dalį sudaro 28 000 Lt kreditas, 10 000 Lt bendros santuokinės lėšos ir 2000 Lt asmeninės lėšos. Ieškovo atstovės teigimu, 38 000 Lt kompensacijos dalį sudaro 34 153,80 Lt kreditas su sumokėtomis ir mokėtinomis palūkanomis bei 5 000 Lt ieškovo atliktų darbų vertė. Tačiau nei vienu, nei kitu skaičiavimu nepagrindžiama prašomos priteisti 38 000 Lt kompensacijos už pagerinimus suma. Byloje įrodyta ir ginčo dėl to nėra, kad namo dalis didžia dalimi buvo įrenginėjama iš sutuoktinių gauto kredito ir iš santuokinių lėšų. Ieškovas ir tretysis asmuo nutraukdami santuoką, statybinių medžiagų, santechnikos įrengimų ir kt., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto taip pat nedalijo. Todėl faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iš santuokinio turto ir prievolių bei teisių pasidalijimo nutraukiant santuoką. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė kompensacijos dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 139-143) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti.
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovai neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį dėl kredito priteisimo ieškovui, t.y. atsakovus įpareigoti įvykdyti prievolę, pagal kurią bendraskoliais yra ieškovas ir tretysis asmuo. Buvo pagerintas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, atsakovai yra bendraturčiai, todėl ieškinio reikalavimai tiesiogiai susiję su atsakovais, jų civilinėmis teisėmis ir pareigomis. Ieškinys reiškiamas ne dėl kredito iš atsakovų priteisimo, bet dėl kompensacijos už jiems priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo;teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas prašo priteisti piniginę kompensaciją už sodo namo pagerinimą, kurios dydis yra apibrėžtas kredito suma su palūkanomis. Šis teiginys neatitinka argumentų, nurodytų ieškinyje, kadangi kredito su palūkanomis suma nurodoma tik kaip argumentas dėl prašomos priteisti kompensacijos protingumo, pagrįstumo;teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčo esmė yra kredito grąžinimo klausimai, nutraukus santuoką, nors kredito grąžinimo klausimas jau išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas ir tretysis asmuo, nutraukdami santuoką, statybinių medžiagų, santechnikos įrengimų ir kt. kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto nedalijo, todėl esą faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iš santuokinio turto ir prievolių bei teisių nutraukiant santuoką pasidalijimo;teismas nepagrįstai nurodė, jog nutraukiant santuoką, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl santuokoje sukurto turto padalijimo. Buvo pagerintas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Visi antrojo aukšto patalpų sutvarkymo, remonto darbai negali būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes pats daiktas - gyvenamasis namas de jure nepriklausė ir nepriklauso nei ieškovui, nei buvusiai sutuoktinei trečiajam asmeniui L. S., bet priklauso atsakovams;ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, teisme apklausti liudytojai (Z. S. ir R. S.) yra leistinos įrodinėjimo priemonės, kurios įrodo prašomos priteisti kompensacijos dydį bei pagrindžia nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė kompensacijos dydžio. Išlaidos buvo įrodinėjamos medžiagų įsigijimo dokumentais – 15 334,59 Lt, išrašais iš banko sąskaitos – 1 549,50 Lt, įrašais užrašų knygelėje – 11 535,8 Lt. Šiais rašytiniais įrodymais pagrindžiamos 28 419,89 Lt išlaidos. Ieškovas išsaugojo ne visus medžiagų įsigijimo kvitus, nėra rašytinių įrodymų apie asmeniškai meistrams sumokėtus pinigus, be to savo atliktus darbus ieškovas vertina 5000 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašoma priteisti kompensacijos suma - 38000 Lt yra protingo dydžio.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 146-147) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Tretysis asmuo nurodo, jog ieškovas ir tretysis asmuo gyveno atsakovams priklausančiame name, tačiau ieškovas siekė turtą pagerinti, įsirengti prabangesnes gyvenimo sąlygas, nors su atsakovais šis klausimas nebuvo suderintas. Remonto darbai vyko santuokos metu, todėl tik ieškovas ir tretysis asmuo gali būti atsakingi už išlaidas šiam remontui. Santuokos nutraukimo procesas baigėsi sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas pasiėmė iš namų viską, ką pageidavo pasiimti, visa kita paliko trečiajam asmeniui ir sūnui, iš trečiojo asmens kompensacijų nereikalavo, todėl tretysis asmuo nutraukus santuoką kartu su ieškovu solidariai liko atsakingi už prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8129,61 EUR kredito suteikimo, vykdymą. Jeigu ieškovas turi kokių nors pretenzijų, tai turėtų jas reikšti trečiajam asmeniui, kadangi remonto darbai vykdyti be atsakovų sutikimo.
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 148-153) prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
atsakovai nebuvo informuoti apie tai, kad ieškovas ir L. S. ruošiasi remontuoti atsakovams priklausantį turtą. Tai, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu pritaikė patalpas savo individualiems poreikiams, norams ir pagal savo skonį, savaime nereiškia patalpų pagerinimo. Jų vykdomi darbai nebuvo būtini, kad jie galėtų gyventi name, jiems suteiktos patalpos ir sudarytos sąlygos buvo visiškai pakankamos ir užtikrino normalias gyvenimo sąlygas. Tai ką jie darė, buvo skirta tenkinti išskirtinai tik jų individualius poreikius ir interesus. Atsakovai nedavė leidimo remontuoti namą. Be to, darbai, kuriuos atliko ieškovas, atlikti nekokybiškai; banko kredito suma savaime neįrodo ir nepagrindžia, kad tai yra būtinųjų išlaidų pagerinimams suma. Būtinų pagerinimų išlaidos turi būti pagrįstos konkrečiais dokumentais. Pagal pateiktus dokumentus išlaidos sudaro 28 418,89 Lt. Kaip jau minėta, dalis kasos kvitų yra už daiktus, kurie negali būti priskirti prie būtinių pagerinimo išlaidų, dalis kvitų neįskaitoma arba nenurodyta už ką mokėta;ieškovas ieškinyje nurodė, kad turtui padaryti esminiai pagerinimai. Esminiai pagerinimai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, pagal susiformavusią praktiką esminiu pagerinimu pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija. Ieškovas savo darbus kaip konkrečią statybos rūšį įvardina paprastuoju remontu. Tokiu būdu ieškovas reikalauja priteisti jam kompensaciją už tai, ką jis privalėjo daryti pagal įstatymą naudodamas atsakovų turtą. Kaip matyti iš paprastojo remonto sąvokos, šiais darbais turtas nėra iš esmės pagerinamas, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti;ieškovas reiškia materialinį reikalavimą - priteisti 38 000 Lt kompensacijos, nurodydamas, kad 34 153,80 Lt kompensacijos sudaro kreditas su palūkanomis, o likusios kompensacijos dalies apskritai nenurodo ir nepagrindžia. Savo reikalavimo faktinį pagrindą ieškovas grindžia tuo, kad, gyvenant santuokoje, panaudojant santuokines lėšas, bendrą banko paskolą ir jo darbo užmokestį mums priklausančio namo antrame aukšte atliko paprastąjį remontą. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas teismui pateikė 2008-03-31 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo, remontui. Ši sutartis sudaryta gyvenant ieškovui santuokoje su L. S.. Pačioje sutartyje numatyta, kad kredito gavėjų prievolės pagal kredito sutartį yra solidarios. Įrodymai, kad buvo naudojamos asmeninės lėšos teismui nebuvo pateikti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1633-179/2011 ieškovo santuoka su L. S. nutraukta, išspręsti turtiniai klausimai, išspręstas prievolių pagal minėtą kredito sutartį vykdymo klausimas - buvusi sutuoktinė nutraukus santuoką kartu su ieškovu solidariai atsako už prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8129,61 EUR kredito suteikimo, vykdymą. CK 6.6 str. 4 d. nustato, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. LR CK 6.9 str. 1 d. reglamentuoja, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymai ar sutartis. Po ištuokos su ieškovu, namo antro aukšto patalpose gyvena L. S. bei ieškovo sūnus Augustas, jie naudojasi remonto rezultatais, sukurtais santuokinėmis ir santuokoje paimto banko kredito lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kokiomis lėšomis remonto darbai vykdyti, kokias prievoles ieškovas ir L. S. prisiėmė kartu santuokoje, klausimas dėl kompensacijos už paprastojo remonto darbus, negali būti sprendžiamas atsietai nuo jų tarpusio turtinių teisių ir įsipareigojimų nustatytų ištuokos metu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2012-01-09 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams D. B. ir L. B. bei trečiajam asmeniui L. S. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Iš jo priteista atsakovams D. B. ir L. B. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( b. l. 131-134 ).
Apeliantas ( ieškovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. S. ir trečiasis asmuo L. B. ( S. ) susituokė 2007-09-29 ( b. l. 7 ). Po santuokos jie apsigyveno trečiojo asmens L. S. tėvams – atsakovams D. B. ir L. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2008-03-31 ieškovas su AB SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo, tikslinė paskirtis – remontas ( b. l. 12-16 ). Ieškovui į jo sąskaitą buvo pervesta 28 000 Lt. 2011-06-02 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp ieškovo G. S. ir trečiojo asmens L. S. buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys sutarė, jog „ Prievolės AB SEB bankui, kylančios pagal 2008-03-31 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0950818050303-18 dėl 8 129,61 EUR kredito suteikimo ( negrąžinto kredito likutis 2011-03-15 dienai yra 3 623,74 EUR ), G. S. ir L. S. paliktinos solidariomis ( b. l. 5-6 ). Taip pat nustatyta, kad ieškovas atliko atsakovams priklausančio namo antro aukšto įrengimą – pagerinimą iš gauto kredito gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu bei iš santuokinių lėšų
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti kompensacija iš esmės yra susijusi su kredito su sumokėtomis ( didesnė dalis gyvenant santuokoje ir iš santuokinių lėšų ) ir dar ateityje mokėtinomis palūkanomis. Iš to teismas daro išvadą, kad ginčo esmė – kredito grąžinimo klausimai, nutraukus santuoką. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad priteista kompensacija bus panaudota kredito ir palūkanų grąžinimui. Tačiau kredito grąžinimo klausimas jau buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje G. S. ir L. S. pasidalijus prievoles. Todėl atsakovai neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį dėl kredito priteisimo ieškovui, t. y. atsakovus įpareigojant įvykdyti prievolę, pagal kurią bendraskoliais yra ieškovas ir trečiasis asmuo. Šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas, kaip pareikštas netinkamiems atsakovams, ieškovui nesutikus pakeisti tinkamo atsakovo į tinkamą. Be to, byloje yra įrodyta ir byloje ginčo nėra, kad namo dalis didžia dalimi buvo įrenginėjama iš sutuoktinių gauto kredito ir iš santuokinių lėšų. Ieškovas ir trečiasis asmuo nutraukdami santuoką, statybinių medžiagų, santechnikos įrengimų ir kt., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto taip pat nedalijo. Todėl faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iš santuokinio turto ir prievolių bei teisių pasidalijimo nutraukiant santuoką( b. l. 133-134 ).
Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau nustatyta, buvo pagerintas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ( namas ), atsakovai yra jo bendraturčiai, todėl ieškovo ieškininiai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su jų civilinėmis teisėmis ir pareigomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ieškinys yra pareikštas ne dėl gauto kredito iš atsakovų priteisimo, tačiau dėl kompensacijos už jiems priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą, priteisimo. Pats pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad byloje įrodyta ir ginčo dėl to nėra, jog namo dalis buvo įrenginėjama iš sutuoktinių gauto kredito ir iš santuokinių lėšų. Tokiu būdu iš esmės yra neteisinga išvada, kad ginčo esmė – kredito grąžinimo klausimai. Iš viso to darytina išvada, kad D. B. ir L. B. šioje byloje yra tinkami atsakovai.
CK 3.87 str. reglamentuoja sutuoktinių turto teisinį režimą : turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nepadalintas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.127 str. numatyta, kad turtas paskirstomas natūra, kiekvienam sutuoktiniui perduodamas aiškiai apibrėžtas turtas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos statybinės medžiagos, santechnikos įrengimai ir kt. buvo panaudotos sukuriant naujos kokybės turtą, kuris nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui nepriklauso. Tokiu būdu šios medžiagos nutraukiant santuoką tarp šalių negalėjo būti padalintos, nes jos jau buvo panaudotos patalpų įrengimui. Teisėjų kolegija visiškai neteisinga pripažįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iš santuokinio turto ir prievolių bei teisių pasidalijimo nutraukiant santuoką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, faktinis reikalavimo pagrindas kildintinas iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo.
Be to, kaip jau minėta, ieškovas prašo teismo priteisti jam iš atsakovų kompensaciją už turto pagerinimą, t. y. 38 000 Lt. Jo aiškinimu kompensaciją sudaro 28 000 Lt kreditas, 10 000 Lt bendros santuokinės lėšos ir 2 000 Lt asmeninės lėšos. Ieškovo atstovės teigimu kompensaciją sudaro 34 153,80 Lt kreditas su sumokėtomis ir mokėtinomis palūkanomis ir 5 000 Lt ieškovo atliktų darbų vertė. Tačiau nei vienu skaičiavimu nėra pagrindžiama prašomos priteisti 38 000 Lt kompensacijos už atliktus pagerinimo darbus suma.
Įstatymas numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ( CPK 178 str. ). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str. ).
Kaip matyti, dalį išlaidų ( 15334,59 Lt ) ieškovas grindžia medžiagų įsigijimo dokumentais ( b. l. 22-38 ), išrašais iš banko sąskaitos ( b. l. 40-62 ), o kitą dalį – ( 11 535,80 Lt ) įrašais, darytais trečiojo asmens L. S. užrašų knygelėje ( b. l. 39 ). Kaip matyti, dalis čekių yra neįskaitomi, iš kitų nėra aišku, kas konkrečiai buvo pirkta. Iš banko sąskaitos išrašo irgi nėra aišku kas už tuos pinigus buvo pirkta. Teismas tų įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas nesiaiškino, ar ieškovo nurodyta savo atliktų darbų kaina – 5000 Lt yra reali, kokius konkrečiai darbus jis atliko. Taip pat visiškai nesiaiškinta dėl panaudotų santuokinių lėšų, t. y. kiek jų panaudojo namo pagerinimui ieškovas, o kiek – trečiasis asmuo. Taip pat visiškai nesiaiškinta, kokie dabai buvo atlikti, ar juos visus, ar jų tik dalį galima priskirti prie namo pagerinimo darbų, kokia jų kaina. Visų šių aplinkybių ištyrimas turi esminės reikšmės nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl darytina išvada, kad nebuvo atskleista bylos esmė.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, lemiamą reikšmę be pagrindo suteikė paimto kredito grąžinimo klausimui, neišsiaiškino visų kitų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Tokiu būdu apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 str. 1 d., 3 p. ).
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas dabar nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.