- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- 1-71-766/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Civilinis ieškovas
- R. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl neatsargumo (BK 188 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2005-09-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1,2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 2 mėn., 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą būti namuose nuo 21 iki 7 val., mokytis arba dirbti ir nekeisti gyvenamosios vietos be kontroliuojančių institucijų žinios;
2) 2006-05-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 m. 3 mėn., pritaikius LR BK 75 straipsnio 1,2 dalis, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
3) 2007-12-14 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 1 m. 3 mėn., su 10 MGL (1250Lt) bauda, atidedant bausmės vykdymą 2 m., įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
4) 2010-12-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį,138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 m. 8 mėn., su bauda ( 10 MGL) 1250 Lt.
5) 2013-12-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą 2 m. 10 mėn. 2014-04-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. sugadino svetimą turtą: 2023 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, laikotarpyje nuo 20 d. iki 24 d., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam R. A., priklausantį turtą:
- ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu daiktu ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubto išraižydamas žodį "Gaidys", ant kairės pusės galinio sparno išraižydamas žodį "Ožys", nenustatytu daiktu perpjaudamas brezentinį automobilio stogą, nenustatytu daiktu išdauždamas galinį dešinės pusės posūkio žibintą, atlauždamas dešinės pusės priekines duris, sparną, sugadino automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas 3500 eurų vertės turtinę žalą,
- ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu būdu sugadino automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio skyrių, kairės pusės galinio vaizdo veidrodį, nenustatytu daiktu sukapodamas dešinės pusės galinių durelių statramstį, sugadino automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 500 eurų vertės turtinę žalą,
- ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu daiktu sudaužydamas stalo stiklinį paviršių, sugadino lauko baldų komplektą, padarydamas 500 eurų vertės turtinę žalą,
- ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu būdu sudaužydamas įdėklą, išorinės apdailos lentas, bei nenustatytu daiktu sukapodamas uždengimo dangtį ir kūrenimo pečių, sugadino lauko kubilą (duomenys neskelbtini), padarydamas 1600 eurų vertės turtinę žalą,
- ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu daiktu sugręžiant akumuliatorinio suktuko (duomenys neskelbtini) korpusą, sugadino akumuliatorinį suktuką (duomenys neskelbtini), padarydamas 430 eurų vertės turtinę žalą,
- ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu būdu sugadino 4 vnt. automobilio padangas, padarydamas 400 eurų vertės turtinę žalą,
- ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu daiktu sudaužydamas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priekinį stiklą ir variklio gaubtą, sulankstydamas stogą ir išlauždamas dėtuvę, sugadino automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 700 eurų turtinę žalą,
- ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu būdu sugadino automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį, įlenkdamas bagažinės dangtį, nenustatytu daiktu subraižydamas variklio gaubtą, padarydamas įlenkimus ir sulaužydamas plastikinę stoglangio apdailą, sugadino automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 800 eurų turtinę žalą, tuo padarė nukentėjusiajam R. A. bendrą 8430 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis D. P. teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakė. Sutiko atsakyti į atskirus klausimus. Patikslino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta dalį žalos, bet ne tai, kas nurodyta. Pripažįsta, kad padarė žalos už 3000 Eur, nes žino daiktų vertę. Viešųjų darbų bausmę sutiktų atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis D. P. kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis R. A. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra brolis. Prieš pusantrų metų pardavė jam namus (duomenys neskelbtini). Pats dirba užsienyje, turi nusipirkęs kitus namus. P. D. raktus nuo to namo, leido viskuo jam naudotis, kas buvo name. 2023 metais buvo likusi savaitė iki grįžimo į Lietuvą. D. P jam skambino, rašė žinutes kad viską išdaužys, kad „pamatys ko nematęs“. Grįžo iš Vokietijos, vartai buvo užrakinti, spynos pakeistos. Išsikvietė policiją. Atvyko sesuo I. R. P. R. N. į kiemą, pamatė, kad sugadinti daiktai. Patikslino, kad tai įvyko 2023 metų birželio mėnesį. Buvo sugadinta: automobilis (duomenys neskelbtini) – išlaužtos durelės, išlaužtas stopas, apibraižyta „Gaidys“ ant mašinos. D. P. skambino jam tuo metu, kai viską daužė, sakė, kad grįžęs pamatys ko nematė, kalbėjo piktai, jiems bekalbant girdėjo, kaip kažkas dūžta. Sugadino kitą automobilį (duomenys neskelbtini) – išdaužytos šono staktos, variklio skyrius. 2018 metų automobilis (duomenys neskelbtini) buvo paliktas. Kitą dieną po įvykio ją plaudamas pamatė, kad bamperis sugadintas, galinio kapoto dangtis, stogas sudaužytas, stoglangio plastmasė iš abiejų pusių, kapotas sugadintas. Kubilas kieme buvo sudaužytas, visi daiktai, lauko baldai – stiklinis stalo viršus, kėdės, dvi skalbimo mašinos, muzikinis centras, akumuliatoriaus suktukas, padangos subadytos su drėle. Jau po policijos išvažiavimo su draugais nuėjo pas kaimyną P. S.. Pasakė vaikui, kad nueitų paimti benzino bakelius, jis nuėjo. D. P. puolė ant jo, sūnus jam paleido iš pagalio, jam pradėjo bėgti kraujas. Po to D. P. sudaužė ketvirtą automobilį. Tuo metu namas, kiemas, teritorija ir joje buvę daiktai buvo jo. D. P. pardavė namus, o daiktus, jis sakė, kad gali pasilikti kieme. Pinigus už namą D. P. jam atidavinėjo, o namai buvo užrašyti sesers I. R. vardu. Teisiškai jie nebuvo D. P.. Pardavė tuos namus D. P., nežinojo, kad namas yra urbanistinėje zonoje. O paskui D. P. šaukė, kad atiduotų jam pinigus dėl to, kad namas urbanistinėje zonoje. Šiuo metu jo ir brolio santykiai jokie, nebendrauja. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, žalą nustatė iš to, kiek kainavo, kiek sumokėjo, dėl automobilių – žiūrėjo kitų tokių automobilių vertę, skambino į servisą ir klausė kiek kainuotų sutvarkyti automobilius. Prašo priteisti 10100 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturtinę žalą, nes patyrė daug streso. Mano, kad brolis taip pasielgė dėl to, kad įsigijęs iš jo namą sužinojo, kad ten yra urbanistinė zona ir jis negali daryti remontų. Nuostolių jis nepatyrė. P. D. nesiūlė pirkti namo. Namas yra aptvertas tvora, yra stebėjimo kameros. Niekas kitas negalėtų ten patekti. Dar 2023 metų gegužės pabaigoje daiktai buvo sveiki, tada jis išvyko į Vokietiją. Brolis jau buvo tame name. Norėjo daiktus išsivežti į kaimą, bet D. P. sakė, kad paliktų juos. D. P. visada būdavo konfliktiškas. Buvo atvykęs, siūlė ginčą išspręsti geruoju. Sakė, kad nupirks kitą (duomenys neskelbtini). Bet sugadintas ne tik (duomenys neskelbtini). D. P. yra skambinęs seserims, sakęs, kad yra jam pridaręs, brolis E. P. žinojo dėl turto sugadinimo. D. P. yra skambinęs „švogeriui“ E. R., sakė, kad sugadino mašinas, sudaužė kubilą. G. I. G. G. jis norėjo visiems pasirodyti koks kietas yra. Vartai išlaužti nebuvo, su policija įėjo juos atsidarę.
Liudytojas L. G. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykis galėjo būti 2023 metų vasarą, (duomenys neskelbtini), atsimena, kad buvo didelė skardinė tvora. Į šį įvykį važiavo kolega A. M. ir kolegė E. K.. Jis su kolega važiavo pro šalį tikslinti kito įvykio aplinkybių ir galvojo, kad gal kuo nors padės, kažką kalbėjo, kad gali būti sudėtinga situacija, kažkas apie apgadintą automobilį ar kad kažkas susimušė. Įvykio vietoje buvo keturi pareigūnai: A. M., E. K., G. A. ir jis. Įformino kažką dėl automobilio apgadinimų ar apžiūrėjo įvykio vietą, tiksliai nepamena. Kaip suprato, ten broliai susimušė. Jis dirbo su G. A., o A. M. su E. K.. Pasitarė, kad vieni dirba su turto sugadinimu, o jie – dėl sumušimo ar sužalojimo. Jie vyko į kažkokį kaimą tarp (duomenys neskelbtini), ten galbūt gyveno R. A. N. buvo jis, po to atvyko jo sūnus, jie susimušė. Galbūt buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto. Jei neklysta, susimušė iš to paties įvykio, kuris buvo valanda ar dvi prieš šitą įvykį, kur (duomenys neskelbtini) buvo kažkas dėl turto sugadinimo, nes tarp brolių vyko kažkoks konfliktas. Tiksliai nepamena, E. P. ar D. P. susimušė su R. A. D. turto sugadinimo pats įvykio vietos apžiūros nerašė, bet matė apgadintus automobilius. Lyg ir užrašai kažkokie buvo išraižyti ant automobilio šono., kažkokie įžeidžiantys žodžiai, gal „gaidys“. Kažkurios mašinos buvo sudaužytas priekinis stiklas. Šias aplinkybes labiau aiškinosi A. M. ir E. K.. Tikrai matė, kad buvo apgadinti automobiliai, kažką girdėjo, kad dar kubilą ar autobusiuką apgadino. Ne vieną mašiną sugadino, o daugiau kažkokio turto. Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, geriau atsiminė visas aplinkybes, nes tuomet iš karto po įvykio buvo. Mano, kad apgadinimai buvo neseni, matėsi šviežios stiklo duženos. Jei neklysta, kai atėjo į darbą, kažkas iš kolegų sakė, kad tuo pačiu adresu, į kurį jie paskui važiavo patikslinti aplinkybių, buvo kažkoks konfliktas tarp brolių. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), rado tik kolegas A. M. su E. K. ir D. P. su broliu E. P., dar kažkokia moteris buvo. Jie šnekėjo apie kažkokius sugadinimus ir konfliktus. Žino, kad trys ar keturios valandos atgal buvo kažkoks įvykis dėl konflikto tarp brolių su R. A.
Liudytojas A. M. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykis buvo prieš metus ar dvejus, vasarą, įvyko konfliktas tarp dviejų brolių. Žino, kad buvo ir turtas sugadintas. Prašo vadovautis jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškina, kad buvo iš ryto vienas konfliktas prieš jiems atvažiuojant, broliai buvo susipykę, dėl ko – nepamena. Įvykio vietoje matė, kad apgadinti automobiliai, iš akmenų mėtėsi vienas į kitą. Buvo kaltinamasis, jam buvo galva perskelta. Buvo dar ir jo brolis R. A. ar R. A. B. technikos daiktų neapžiūrėjo. Suprato, kad išsikrausto buvęs savininkas. Matė sulaužytas mobilaus kubilo lenteles. Kiek suprato, buvo konfliktas ir dėl to turto. Konflikto metu buvo turtas apgadintas. Kaltinamasis sakė, kad sugadinimus padarė brolis, mėtė akmenimis, sulaužė kubilo apdailos lenteles.
Liudytojas A. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad buvo iškvietimas, kvietėsi brolis, kad suniokojo turtą, kad negali patekti į savo namus. Pavardžių neatsimena. Vyko į įvykio vietą. Nuvykus apėjo iš kitos namo pusės, pateko į vidinį kiemą. Pamatė, kad subraižytos mašinos, suniokotos. Vyko su kolege N. V.. Pirminis pranešimas buvo, kad vyriškis negali patekti į namus. Atvykus rado tą vyriškį. Kai pateko į namo kiemą, jis sakė, kad tai jo automobilis subraižytas, kad jo kubilas sudaužytas. Kitų asmenų kieme nebuvo.
Liudytojas V. J. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, buvę kaimynai, nukentėjusįjį pažįsta – draugai. Žino, kad byla yra dėl turto sugadinimo. Pats nieko nematė. Girdėjo iš kitų, kad D. P. sunaikino R. A. turtą. Po kelių dienų ten nuvažiavo, matė sugadintas mašinas, apdaužytą kubilą. Buvo R. A. ir jis užėjo. R. A. aprodė sugadintą turtą, sakė, kad sugadino D. P. A. (duomenys neskelbtini), kabrioletas, (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti, taip pat kubilas. Buitinė technika sumesta į priekabą. Suprato, kad broliai susipyko dėl namo, dėl dokumentų, kad D. P. nupirko namą iš R. A. ir jis apgavo D. P. J. susipyko dėl tų dalykų. Kai pardavė namą D. P., kažkas su dokumentais buvo netvarkoje, ten buvo paveldas ir negalima buvo daryti remontų. Dėl to jie ir susipyko. Ir taip nutiko, kad R. A. apgavo D. P., ar neišsiaiškino. Tada D. P. ir sugadino R. A. turtą. R. A. paskambino ir jis nuvažiavo pas jį apžiūrėti turto. Prieš tai daiktai nebuvo sugadinti. Ir mašinos, ir daiktai buvo tvarkingi. Įvykio metu R. A. dirbo užsienyje. Jis išvažiuodavo 4 savaitėms, savaitei grįždavo. Apie sugadintą turtą sužinojo per kitus.
Liudytoja D. D. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, parodymus duoti sutinka. Žino, kad D. P. kieme viskas buvo išdaužyta. Matė sudaužytas skalbimo mašinas, šaldytuvą. Sudaužyti daiktai buvo kito sūnaus R. A.. Kad sudaužyti daiktai, sužinojo kai D. P. paskambino kitam sūnui E. P. ir pasakė, kad „viską išdaužiau“. E. P. tuo metu buvo pas ją. Ką būtent sudaužė pokalbio metu nieko negirdėjo. Įvykiai buvo birželio mėnesį. R. A. buvo grįžęs iš Vokietijos. A. D. ir R. A. konfliktus nieko nežino. Puse keturių ryto pas ją buvo atvykę R. A., R. A. ir kiti asmenys, pasivadino sūnų E. P. į lauką ir puolė mušti. Tą patį rytą, kada R. A. neįleido į namus, buvo rasti sudaužyti daiktai, išlaužti dideli vartai. Dėl ko puolė mušti E. P. – nežino, D. P. tuo metu buvo kitoje vietoje.
Liudytojas R. A. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra dėdė, tėvo R. A. brolis. Sutinka duoti parodymus. Po įvykio su dėde nebesutaria, nes jis sudaužė visą tėvo turtą, kuris buvo adresu (duomenys neskelbtini). Namas buvo faktiškai parduotas D. P., bet neperrašytas, šiuo metu jis priklauso tėvo sesei I. R.. Tame kieme buvo tėvo daiktai: automobiliai (duomenys neskelbtini), du (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kubilas, dvi skalbimo mašinos, šaldytuvas, dujinė, stalas. Sudaužytus daiktus pamatė 23 d. ryte. Sužinojus apie sudaužytą turtą išsikvietė policiją ir kartu įėjo į teritoriją. Apie sudaužytą turtą tėtis sužinojo iš paties D. P., jis skambino tėvui ir pasakė, kad skambino L. V., prašė nerašyti pareiškimo, nes visos mašinos turėjo būti perrašytos L. V.. Į teritoriją ėjo su policija, tada viską pamatė, policija viską nufotografavo. Turtą sugadino D. P., nes pats sakė, kad sudaužė turtą, prašė L. V. nerašyti pareiškimo. Pykčiai tarp tėvo ir D. P. atsirado dėl namo, bet tiksliai priežasčių nežino. Kad D. P. skambino, pasakė L. V.. L. V. pasakojo, kad D. P. paskambinęs sakė, kad sudaužė automobilius ir prašė L. V. nerašyti pareiškimo, nes jie buvo registruoti L. V. vardu, pasakė, kad broliai išsiaiškins tarpusavyje. Kad automobiliai sudaužyti tėtis pasakė birželio 20 d. Matė, kad (duomenys neskelbtini) buvo subraižytas, perskirtas stogas, išmušta galinė lempa, nebuvo raktelių, (duomenys neskelbtini) su mantiruote į bėgius, kur bortelis, kažką nulaužė nuo variklio, (duomenys neskelbtini) buvo sudaužytas priekinis stiklas, sulankstytas kapotas ir stogas, tačiau policijai fotografuojant šis automobilis buvo dar sveikas, tačiau po muštynių kai įvyko konfliktas, būnant pas kaimynus girdėjosi, kad kažką metė ir buvo garsas. Dar buvo sudaužytos kubilo dailylentės, pačiame kubile padarytos skylės. Dailylentės buvo iš medienos, o kubilas iš plastiko. Dar buvo sumestos skalbimo mašinos, šaldytuvas, stalai, viskas buvo sudaužyta. Kai atėjo su policijos pareigūnais, D. P. nebuvo atėjęs. Jis atvažiavo po pusvalandžio ar valandos, jie susistumdė, įėjo į teritoriją, kur dar buvo pareigūnai. E. P., puolė jį iš už nugaros, gavo dujų ir daugiau nebedalyvavo. Kad daiktus sudaužė D. P., prisipažino tėvui, I. R.. Tėvas buvo Vokietijoje, paskambino jam birželio 20 d. ir pasakė, kad sudaužė daiktus, grįš šeštadienį. Paskutinį kartą name (duomenys neskelbtini) lankėsi gegužės 29 d., prieš išvažiuojant tėvui, buvo ir D. P., santykiai buvo geri. Tuo metu turtas atrodė tvarkingai, mašinos nebuvo sudaužytos, važiuojančios, o kad jis sugadintas sužinojo birželio 20 d., kai paskambino tėvas. Daiktų apžiūrėti nuvažiavo birželio 23 d., kai tėvas grįžo iš Vokietijos. Patikslina, kad įėjus su pareigūnais į teritoriją, pamatė sudaužytą turtą, vėliau nuėjo į mašiną, atvažiavo D. P., kažką tėtis su juo kalbėjosi, vėliau atėjo E. P., užpuolė jį iš už nugaros, daugiau niekur nebedalyvavo, buvo mašinoje. Po visko nuvažiavo pas kaimyną P. S., tėvas gėrė kavą, o jis nuėjo iš tėvo mašinos paimti benzino, tarp jo ir D. P. vėl jo teritorijoje įvyko konfliktas, jis kažką pasakė ko vaikšto po jo kiemą. Daiktai jau buvo sudaužyti. Po šio antro konflikto buvo sudaužytas ketvirtas (duomenys neskelbtini). Tada jie išvažiavo pas tėvą į namus, atvažiavo pareigūnai ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Mano, kad turtas buvo sugadintas todėl, kad D. P. buvo nepatenkintas dėl namo, tarp D. P. ir tėvo gavosi konfliktas, tačiau tiksliai pasakyti negali. Iki to tarpusavio santykiai buvo geri, D. P. leido laikyti automobilius, nes namas pagal dokumentus dar nebuvo jo. Kalbos apie daiktų pasiėmimą nebuvo.
Liudytojas R. J. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, matydavo, kai atvažiuodavo pas R. A.. Su R. A. yra draugai. R. A. jam sakė, kad D. P. sudaužė automobilius. Tikslaus laiko nepasakys, bet buvo praėjusiais metais. Jis, R. A., L. V., M. Ž. atvažiavo prie R. A. tėvo namų (duomenys neskelbtini). Jame gyveno D. P. R. A. nuėjo kalbėtis, o jie liko automobilyje. Buvo rytas. Jis ir R. A. buvo lauke, kai sužinojo, kad jo tėvui sugadintas turtas, tada visi kartu važiavo. Jis į kiemą nuėjęs pasižiūrėti nebuvo, visą laiką buvo automobilyje. Būnant prie namo girdėjosi, kad ginčijasi, bet automobilio durys ir langai buvo uždaryti, tvora aukšta, nieko nesimatė. Policijos pareigūnų nebuvo, atvyko pirmieji.
Liudytoja J. P. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra brolis, sutinka duoti parodymus. Jai paskambino sesuo I. M. ir paklausė ar jos draugas savo vardu neturi užsirašęs brolio R. A. mašinų, nes D. P. pas R. A. viską išdaužė. Skambino praėjusiais metais, kada sudaužė, tikslaus laiko nepamena. Po kiek laiko, per Kūčias ar Kalėdas, buvo pas mamą, atvažiavo D. P. ir pradėjo jos prašyti sutaikyti su R. A.. Kaip kompensaciją sakė sutvarkys (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko buvo nuėjusi pas D. P. į tą namą, kur vyko konfliktas, matė, kad kubile buvo skylė, išdaužytos lentos, vienai mašinai sudaužytas stiklas. Patikslina, kad buvo pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Po kokių dviejų dienų D. P. klausė jos ar ji kalbėjo su R. A., bet R. A. taikytis nenorėjo. Kodėl įvyko konfliktas nežino. Jos draugas A. J., jis kažkada buvo savo vardu užsirašęs brolio R. A. mašiną, sesuo galvojo, kad iki šiol mašina užrašyta, dėl to skambino paklausti.
Liudytoja E. P. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, yra iš to pateis miestelio. Viskas prasidėjo 2023 m. birželio 20 d., ji ėjo pas draugę ir D. P., einant pro šalį, kitoje kelio pusėje, pradėjo šaukti ir vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Draugės teritorija ribojasi su D. P. teritorija. Įėjus į draugės kiemą, jis priėjo prie tvoros ir toliau šaukė, pasakė, kad sudaužys R. A. daiktus, dar nuvažiuos į kaimą ir ten sudaužys jo daiktus, daugiau jis nieko nepaaiškino. Ji yra R. A. draugė. Parėjo namo, po dviejų valandų paskambino R. A., tuo metu jis dirbo Vokietijoje. Jis suprato, kad kažkas ne taip, jam viską papasakojo ir R. A. pasakė kviesti policiją, bet ji nenorėjo piktumų tarp brolių, tuo pokalbis baigėsi. Praėjus valandai vėl paskambino R. A. ir paprašė kviesti policiją, nes D. P. sudaužė jo daiktus. Paklausė iš kur jis žino, pasakė, kad rašė žinutes ir pats paskambinęs girdėjo kaip D. P. viską daužo. R. A. iš Vokietijos paskambinti numeriu 112 negalėjo. Paskambino policijai, paaiškino situaciją, davė R. A. telefono numerį. Kiek žino, pareigūnai buvo atvykę. Birželio 23 d., paryčiais, apie pusę trijų ar ketvirtą valandą, R. A. grįžo iš Vokietijos. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Buvo pakeista vartų spyna, paskambino policijai, kad neiti be niekieno žinios. Atvažiavo pareigūnai, susiskambino su namo savininke I. R. ir jų leidimu, Per kaimynų tvorą ar nudaužęs spyną, R. A. įėjo į kiemą. Ji su pareigūnais laukė už vartų. Po to įėjo į kiemą. R. A. dar patikrino namo spyną, bet ji taip pat buvo pakeista. Kieme buvo sudaužyti lauko baldai, skalbimo mašina, šaldytuvas ir kiti buitiniai daiktai, sudaužytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), supjaustytas jo stogas, sulankstytos durelės, ant vienos durelių pusės išraižyta „ožys“, ant kitos – „gaidys“, išdaužtas langas. Kieme stovėjo automobiliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuri jau buvo nebenaudojama. Dar kieme pamatė sudaužytą kubilą. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaužytas, tačiau po konflikto tarp D. P. ir R. A., nuėjus į kaimyno P. S. kiemą, išgirdo garsus – kad trinktelėjo, R. A. dar pasakė ar tik ne (duomenys neskelbtini) sudaužė. Iki įvykio D. P. ir R. A. santykiai buvo normalūs, paskutiniu metu, jau prieš R. A. išvažiuojant, D. P. vaikščiojo su popieriais dėl namo perrašymo, buvo kažkokie neatitikimai. D. P. bandė susisiekti su R. A. po to, kai buvo areštuotos jo sąskaitos dėl civilinio ieškinio. Vieną kartą buvo atvažiavęs į namus ir prieš posėdį, sakė, kad reikia sudaryti taikos sutartį, bet kalbės ne teisme, o vien su R. A.
Liudytoja I. R. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tiek D. P., tiek R. A. yra jos broliai. Parodymus duoti sutinka. Jos vardu buvo namas ir tame kieme viskas įvyko. D. P. iki įvykio 2 savaites jai pradėjo skambinėti ir sakė, kad namas yra paminklinis ir jam jis netinka. B. D. pats nusprendė nupirkti namą. R. A. jam pardavė tą namą. D. P. vartoja narkotikus, gal apsirūkė, kas jam pasidarė – nežino. D. P. jai liepė perpirkti namą, norėjo, kad ji apdraustų jį. Paskambino R. A. ir pasakė, kad D. P. sudaužė viską. D. P. jai skambino kartu su policija, sakė pasakyt, kad jis tą namą nupirko. Ji patvirtino. Birželio 24 d. grįžo R. A., ji davė leidimą įeiti į namus, kad pažiūrėti kas ten vyksta. Ji tuo metu buvo Belgijoje. D. P. skambino jos vyrui ir pasakė, kad jis sudaužė automobilius. Ji tą pokalbį įrašinėjo. D. P. sakė vyrui, kad ir kubilą sudaužė. Ten net buitinė technika sugadinta, padangos naujos subadytos. Mano, kad D. P. tuo tarpu nebeturėjo pinigų ir jam tas nupirktas namas pradėjo maišyti. Todėl jis pradėjo ten viską draskyti. Namo teritorija yra aptverta. Kad patekti į teritoriją – reikia atidaryti vartus. Į kiemą laisvai įeiti neįmanoma, nes vartai didžiuliai.
Liudytojas E. R. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta kaip žmonos brolius. 2023 m. birželio 18 d. R. A. paskambino žmonai ir pasakė, kad D. P. viską išdaužė, visus R. A. daiktus. Po kelių dienų D. P. jam paskambino, įsijungė laisvų rankų įrangą, D. P. pasakė, kad sudaužė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad R. A. pridirbo. Pasakė, kad apgadino turtą ir mašinas. Nepatikėjo, bet tai buvo tiesa. Kai grįžo į Lietuvą, pamatė apgadintus automobilius, kubilą, (duomenys neskelbtini) įrankį, šaldytuvą. Buvo ten baisu, kaip atrodė. Visi daiktai buvo namo teritorijoje, kieme. Namo teritorija yra aptverta.
L. P. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, santykiai normalūs. Grįžo pernai iš Vokietijos, gegužės mėnesį. R. A. buvo atvažiavęs su vaiku atsigerti kavos. R. A. vaikas nuėjo paimti benzino į kiemą, kuris buvo R. A. kiemas. Nežino, ar ten gyveno D. P. T. kieme prasidėjo šūkavimai. (duomenys neskelbtini). Paskui ten ir R. A. nuėjo. Pats niekur nėjo, nieko nematė. Girdėjo triukšmą, dūžio garsą. Paskui į kiemą atėjo R. A. su vaiku, atvažiavo policija. R. A. sakė, kad kieme koliojosi su broliu. Kieme buvo mašinos, kubilas, sunkvežimiukas, jie buvo R. A. K. dar buvo Vokietijoje, R. A. sakė, kad brolis sudaužė įrankius, daiktus, dar kažką, nebeprisimena. Prieš šį įvykį yra buvęs tame kieme, matė automobilius : du (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kubilą, terasinius lauko baldus. Daiktai buvo tvarkingi. Po įvykio buvo į kiemą užėjęs, padėjo R. A. išsivežti daiktus, daiktai buvo jau sugadinti.
Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje atsisakė liudyti prieš brolius, atsisakė atsakyti į klausimus.
Liudytojas L. V. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pažįsta tiek D. P., tiek R. A.. Žino, kad brolis apgadino brolio turtą. 2023 metų birželio mėnesį, prieš tai yra „gavęs iš D. P. skambutį“ kad jam nesikišti, nesuprato dėl ko. Po kelių dienų iš užsienio grįžo R. A. ir su jo sūnumi R. A. nuvyko pas R. A., nes reikia pagalbos pervarant automobilius. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomos kelios R. A. transporto priemonės. D. P. namo kieme buvo laikomos R. A. mašinos, bet tos apgadintos mašinos buvo registruotos jo vardu. Šiaip, jos yra R. A., jis jam padėjo draugiškai prisiregistruoti tas transporto priemones. Atvažiavo prie to namo, buvo viskas užrakinta. R. A. išsikvietė pareigūnus. Su ekipažu įėjo į teritoriją. Matė, kad apgadintos dvi transporto priemonės ir buitiniai daiktai: skalbimo mašinos, stiklinis stalas, šaldytuvas. Viskas buvo sumesta į krovininę transporto priemonę. Garaže rado smūginį suktuką, kuriuo buvo bandoma sugadinti. Transporto priemonei (duomenys neskelbtini) buvo atidarytas kapotas, apgadintas variklis. G. C. buvo supjaustytas stogas, šonas suraižytas, apgadintas pats salonas. Kai atvyko į kiemą ir pamatė daiktus, suprato D. P. pasakymą kodėl nesikišti. Kadangi tos mašinos jam nepriklauso, tai nėra padaryta jam ir žalos. R. A. į Vokietiją išvyko gegužės mėnesio pabaigoje, tuo metu broliai nesipyko. Tada yra buvęs tame kieme, automobiliai buvo už ūkinio pastato. Automobiliai galėjo būti sugadinti po R. A. išvažiavimo į užsienį.
Liudytojas E. S. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, važiavo antrą dieną patikslinti aplinkybių. Bendravo su kaltinamuoju, jis neneigė, kad pats viską apgadino, kad jį apgavo dėl namo perrašymo. Į kiemą įėjęs nebuvo. Kaltinamasis pripažino, kad jis sugadino daiktus, nes buvo konfliktas dėl pirkimo, perrašymo.
Liudytoja M. T. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Apie įvykį mažai ką gali pasakyti. Tai įvyko prieš metus. Pirmi sureagavo pareigūnai, o jie atvyko antri, buvo kartu su (duomenys neskelbtini). Negali nurodyti pagal kokį iškvietimą atvyko. Atvykus gatvėje buvo kaltinamasis ir dar vienas asmuo, kurie buvo agresyviai nusiteikę. Juos apramino, kolegos nuėjo į kiemą. Koks turtas buvo sugadintas ji nematė ir nesiaiškino. Aiškinosi kiti pareigūnai ir jie nebesikišo į jų atliekamą darbą. Nežino nei kas sugadino, nei ką sugadino.
Liudytoja G. Č. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, jie veda bendrą ūkį virš dviejų metų, atsisako duoti parodymus.
Iš 2023-06-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 153-155, 178-180)
Iš 2024-01-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. automobilių padangų, akumuliatorinį suktuką (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 25-28)
Iš 2024-01-24 - 02-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. automobilių padangos, akumuliatorinis suktukas (duomenys neskelbtini), apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (t.2, b. l. 55-57)
Iš 2024-01-24 pakvitavimo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. automobilių padangos, akumuliatorinis suktukas (duomenys neskelbtini), po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam R. A.. (t. 2, b. l. 58-59)
Iš 2024-03-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrai. (t. 2, b. l. 60-61)
Iš 2024-03-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (t. 2, b. l. 62-64)
Iš 2024-03-06 pakvitavimo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam R. A.. (t. 2, b. l. 75-76)
Iš 2024-01-26 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad įtariamasis D. P. atsisakė duoti rašysenos pavyzdžius. (t. 2, b. l. 80-82)
Iš 2024-01-18 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad įtariamasis D. P. atsisakė duoti balso pavyzdžius. (t. 2, b. l. 84-86)
Iš 2024-04-26 specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyti, ar tirti pateiktame 2024-03-06 daiktų apžiūros protokolo priede FOTOLENTELĖ Nr. I nuotraukose Nr. 8 ir Nr. 14 ant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rankraštinius įrašus „GAIDYS ir „OŻYS" parašė vienas asmuo ar keli asmenys, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 2 psl. 1 punkte. Nustatyti, ar tirti pateiktame 2024-03-06 daiktų apžiūros protokolo priede FOTOLENTELĖ Nr. 1 nuotraukose Nr. 8 ir Nr. 14 ant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) cininius įrašus „GAIDYS" ir „OŽYS" parašė D. P., ar kitas asmuo (kiti asmenys) nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 2 psl. 2 punkte. (t. 2, b. l. 133-134)
Iš 2024-01-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrai. (t. 2, b. l. 138-140, 2)
Iš 2024-01-24 pakvitavimo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam R. A.. (t. 2, b. l. 152-153)
Iš 2024-01-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: planšetę (duomenys neskelbtini) apžiūrai. (t. 2, b. l. 154-156)
Iš 2024-01-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad planšetė (duomenys neskelbtini), pateikta nukentėjusiojo R. A., apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (t. 2, b. l. 157-159, 165-168)
Iš 2024-01-18 pakvitavimo matyti, kad planšetė (duomenys neskelbtini) po apžiūros grąžinta nukentėjusiajam R. A.. (t. 2, b. l. 175-176)
Iš 2023-09-27 apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti policijos pareigūnų Kūno kamerų įrašai. (t. 2, b. l. 193-195).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. P. kaltę pripažino iš dalies. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų D. D., R. A., J. P., E. P., I. R., E. R., P. S., L. V., E. S. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais. Nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, nurodė, jog D. P. jam skambino tuo metu, kai viską daužė, sakė, kad grįžęs pamatys ko nematė, kalbėjo piktai, jiems bekalbant girdėjo, kaip kažkas dūžta; po kelių dienų grįžęs į Lietuvą pamatė, kad sugadinti jo daiktai. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai: D. D. - girdėjo kaip D. P. paskambino kitam sūnui E. P. ir pasakė „viską išdaužiau“; R. A. – matė sugadintus daiktus, žino, kad turtą sugadino D. P., nes jis pats sakė, kad sudaužė turtą, prašė L. V. nerašyti pareiškimo; J. P. - sesuo I. M. klausė jos ar jos draugas savo vardu neturi užsirašęs brolio R. A. mašinų, nes D. P. pas R. A. viską išdaužė, o po kurio laiko D. P. prašė jos sutaikyti jį su R. A.; E. P. – būnant draugės kieme, girdėjo, kaip D. P. šaukė, kad sudaužys R. A. daiktus, praėjus kelioms valandoms jai paskambino R. A. ir paprašė kviesti policiją, nes D. P. sudaužė jo daiktus, sakė, kad D. P. rašė žinutes ir pats paskambinęs girdėjo kaip D. P. viską daužo. Panašias aplinkybes patvirtino ir liudytojai I. R., E. R., P. S., L. V., E. S.. Be to, pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš dalies pripažino savo kaltę dėl sugadintų daiktų.
Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. kaltė dėl R. A. priklausančio turto sugadinimo įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 10 100 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad apžiūrėjęs kiemą, jis rado sugadintą savo turtą (kai kurie daiktai sugadinti nepataisomai): automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti dideli sugadinimai, tokios komplektacijos automobilių buvo gaminama ribotas skaičius, todėl jo vertė yra didelė, padaryta žala – 3500 Eur; automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta kuro sistema, sudaužytas šoninis veidrodis, apgadinta automobilio išorė, nutraukti elektros instaliacijos laidai, automobilis remontuojamas, detalių kaina 500 Eur, todėl padaryta žalą – 500 Eur; nepataisomai sugadinta skalbimo mašina (duomenys neskelbtini), padaryta žala – 300 Eur; nepataisomai sugadinta dujinė viryklė, padaryta žala – 130 Eur; Nepataisomai sugadintas šaldytuvas (duomenys neskelbtini), padaryta žala – 130 Eur; nepataisomai sugadintas lauko baldų komplektas, juodai rudos spalvos, padaryta žala – 500 Eur; sugadintas lauko maudymosi kubilas (duomenys neskelbtini), padaryta 1600 Eur žala; nepataisomai sugadintas muzikinis centras, padaryta žala 200 Eur; nepataisomai sugadinta nauja skalbimo mašina (duomenys neskelbtini), žala – 660 Eur; nepataisomai sugadintas akumuliatorinis suktukas (duomenys neskelbtini), žala – 430 Eur; sugadintos (sugręžtos grąžtu) 4 padangos, žala – 400 Eur; automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, sudaužytas priekinis lango stiklas, priekinis dangtis, sulankstytas stogas, automobilio viduje išlaužta dėtuvė, žala - 700 Eur; automobiliui (duomenys neskelbtini), pagamintas 2018 m., įlenktas galinis bamperis, sulankstytas galinis dangtis, sugadinta stoglangio apdaila, žala – 800 Eur. Kieme nukentėjusysis nerado sandėliuotų 1 kub. m. lentų, kurių vertė 150 Eur. Už sugadintų automobilių ir daiktų transportavimą (pervežimą) R. A. sumokėjo 100 Eur. Nurodo, kad iš viso nukentėjusiajam dėl įvykdyto nusikaltimo padaryta 10 100 Eur dydžio turtinė žala. Kaltinamasis su ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo sutiko iš dalies, pripažino, kad galėjo padaryti 3000 Eur dydžio turtinę žalą. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies. D. P. kaltinamas sugadinęs nukentėjusiojo R. A. turtą: a/ m (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 3500 Eur žalą, a/m (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 500 Eur žalą, lauko baldų komplektą (500 Eur), lauko maudymosi kubilą (1600 Eur), akumuliatorinį suktuką (duomenys neskelbtini) (430 Eur), 4 padangas (400 Eur), a/m (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur), a/m/ (duomenys neskelbtini) (800 Eur), viso padarė nukentėjusiajam bendrą 8430 Eur turtinę žalą. Dėl kaltinime nurodyto turto sugadinimo ir padarytos žalos dydžio teismui abejonių nekyla. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad žalą nustatė iš to, kiek daiktai kainavo, kiek sumokėjo, dėl automobilių – žiūrėjo kitų tokių automobilių vertę, skambino į servisą ir klausė kiek kainuotų sutvarkyti automobilius. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, padaryta žala patvirtinta objektyviais duomenimis, vertės adekvačios, atitinkančios vidutinę rinkos vertę, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 8430,00 Eur turtinę žalą. Tačiau dėl turto sugadinimo, kuris nėra įtrauktas į kaltinimą, nepateikta pakankamai įrodymų, todėl reikalavimas priteisti padarytą žalą už šį turtą negali būti tenkinamas.
Nukentėjusysis iš kaltinamojo prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad kaltinamasis, turėdamas nukentėjusiojo pasitikėjimą ir leidimą, naudojosi jo turtu (daiktais), tačiau šį turtą sugadino, o vėliau, apie sugadintą turtą gyrėsi kitiems asmenims, artimiesiems giminaičiams. Todėl neturtinę žalą sudaro dvasinis skausmas, gyvenimo pablogėjimas, asmens pažeminimas, bendravimo ir dvasinės būsenos sutrikimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl turto sugadinimo. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam R. A. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, patirtus išgyvenimus, taip pat į tai, kad kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nukentėjusiojo neatsiprašė. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.
Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajam byloje teisinę pagalbą teikė advokatas, kuriam nukentėjusysis sumokėjo 600 Eur už suteiktą teisinę pagalbą (atstovavimą, civilinio ieškinio surašymą) ikiteisminio tyrimo metu bei 600 Eur už suteiktą teisinę pagalbą teisminio nagrinėjimo metu. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti nukentėjusiojo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovui patvirtina byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, patvirtinančios, kad nukentėjusysis už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo 600 eurų (t. 3, b. l. 87-89), už atstovavimą teisme 600,00 eurų. Taigi, nukentėjusiojo teisinės paslaugos yra realiai pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų ir gali būti atlygintos visa apimtimi, todėl priteistinos iš kaltinamojo D. P..
Bausmės skyrimas
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 183-186), dirbantis.
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo sutikimą, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. P. prokuroro siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio užtikrinimui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-02-02 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. P. turtą: pinigines lėšas, (duomenys neskelbtini) bankas eurai, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė : 14500,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Neišieškoma suma (NS) – 730,00 Eur; gyvenamasis namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 6000.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponuoti. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); ūkinis pastatas, registro (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 520.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponuoti. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); ūkinis pastatas, registro (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 333.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponuoti. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); kiemo rūsys, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 334.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponuoti. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, registro (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 87.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponuoti. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma); žemės sklypas, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3888.00 Eur, paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, o jį atlyginus – panaikintinas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. P. 8430,00 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų) turtinei žalai, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-02-02 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. P. turtą: pinigines lėšas, (duomenys neskelbtini) bankas eurai, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė : 14500,00 Eur; gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 6000.00 Eur; ūkinį pastatą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 520.00 Eur; ūkinį pastatą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: 7193-8002-9038, vertė: 333.00 Eur; kiemo rūsį, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 334.00 Eur; kitus inžinerinius statinius - Kiemo statiniai, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 87.00 Eur; žemės sklypą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3888.00 Eur, palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, o jį atlyginus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.