- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- eI2-451-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02640-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- "EnergoLT"
- Atsakovas
- Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinis skyrius, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. Ž.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovių Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovams G. V. ir U. K. J., Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EnergoLT“ skundą atsakovėms Valstybinei darbo inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti 2022 m. liepos 11 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, surašytą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P.;
2) panaikinti 2022 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr. SD-129-20371 „Dėl prašymo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. birželio 6 d., kurio metu UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. patyrė sunkią traumą, tyrimo“ (toliau – Sprendimas);
3) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeistos 2022 m. liepos 11 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos skundą, prašė jį patenkinti visiškai. Ji paaiškino, kad 2022 m. birželio 6 d. UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. darbo metu bendrovės aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas krautuvo, kurį vairavo kitas tos bendrovės darbuotojas.
VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2022 m. liepos 12 d. pateikė bendrovei N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – Aktas), kuriame įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes bei priežastis. 2022 m. liepos 13 d. bendrovės nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija, nesutikdama su Akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis ir aplinkybėmis, inspektoriui M. P. pateikė raštą, kuriame išdėstė nesutikimo motyvus. Nurodė, kad, bendrovės vertinimu, nelaimingą atsitikimą darbe lėmė paties darbuotojo neatsargumas, o Akte nurodytos faktinės aplinkybės netikslios, ne visos jos turėjo priežastinį ryšį su įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe.
2022 m. rugpjūčio 8 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorius M. P. pateikė UAB „EnergoLT“ pranešimą Nr. GD-6765 „Atsiliepimas į pranešimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto nepasirašymo priežasčių“, kuriame nurodė, kad, įvertinus Bendrovės pateiktus nesutikimo su Akto turiniu argumentus, VDI Kauno teritoriniame skyriuje buvo priimtas sprendimas Akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių bei priežasčių nekeisti. Kartu su 2022 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Nr. GD-6765 ieškovei buvo pateiktas įsigaliojęs Aktas.
2022 m. rugpjūčio 11 d. darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu, pateikė VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektoriui M. P. raštą Nr. 4-297 ir išdėstė nesutikimo su Akte įvardytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis motyvus.
2022 m. rugpjūčio 12 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorius parengtame pranešime Nr. SD-2-17041 „Atsiliepimas į pranešimą dėl nesutikimo su nelaimingo atsitikimo darbe akte išdėstytomis priežastimis“ nurodė, jog Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys nekeičiamos.
Pareiškėja pateikė VDI vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui skundą dėl atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir surašyto Akto.
2022 m. spalio 5 d. bendrovei buvo pateikta 2022 m. spalio 4 d. išvada Nr. EVD-96 „Dėl prašymo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. birželio 6 d., kurio metu UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. patyrė sunkią traumą, tyrimo“ (toliau – Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo motyvai ir argumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad inspektoriaus atliktas tyrimas ir Akte nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei įvardytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys neatitinka Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų. Išvadoje pasiūlyta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kartu bendrovei buvo pateiktas 2022 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. SD-129-20371 „Dėl prašymo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. birželio 6 d., kurio metu UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. patyrė sunkią traumą, tyrimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nusprendė pareiškėjo prašymą skirti papildomą įvykio darbe, kurio metu sunkų pakenkimą sveikatai patyrė UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž., tyrimą, kurio metu būtų pakeistos VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. 2022 m. liepos 11 d. Nelaimingo atsitikimo akte forma N-1 Nr. 1 nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, netenkinti ir administracinę procedūrą baigti.
Pareiškėjos įsitikinimu, VDI Kauno teritorinio skyriaus Inspektoriaus tyrimas atliktas nevisapusiškai, objektyviai neįvertinus aplinkybių, nulėmusių nelaimingą atsitikimą darbe, viseto, Aktas bei Išvada surašyti selektyviai pasirenkant ir įvertinant tik tas aplinkybes, kurios patvirtina VDI Kauno teritorinio skyriaus poziciją, ir visiškai neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, paneigiančias tokią poziciją. Dėl šių priežasčių Aktas ir Sprendimas naikintini, o VDI Kauno teritorinis skyrius įpareigotinas atlikti papildomą tyrimą tikrosioms nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti. Pareiškėjos poziciją pagrindžianti faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės aktų nuostatų analizė pateikiama žemiau.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė pažymėjo, jog Akte nurodyta informacija aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad būtent nukentėjusiojo nesilaikymas saugos ir sveikatos darbe reikalavimų lėmė nelaimingą atsitikimą darbe, ir jokia papildoma bendrovės, kaip darbdavio, kontrolė šiuo atveju nebūtų padėjusi išvengti nelaimingo atsitikimo darbe. Nukentėjusysis turėjo užtikrinti, kad nebūtų atliekami veiksmai, kurie keltų pavojų jo ar kitų bendrovės darbuotojų gyvybei ir sveikatai, t. y. aptariamu atveju turėjo įsitikinti, kad yra saugu atlikti savo paties suplanuotą veiksmą, tačiau to nepadarė, kas ir nulėmė jo sužalojimą darbe. Nors šios aplinkybės yra esminės ir lemiančios tinkamą nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimą, dėl jų Akte, Išvadoje ir (ar) Sprendime visiškai nebuvo pasisakyta ir į jas nebuvo atsižvelgta. Tai, bendrovės įsitikinimu, liudija apie Akto ir Sprendimo nepagrįstumą.
Pareiškėja neturėjo galimybės sukontroliuoti nelaimingą atsitikimą darbe nulėmusios priežasties ir (ar) atlikti kokius nors prevencinius veiksmus, kad būtų išvengta atsitikimo. Nukentėjusiojo judesys, staiga žengiant atgal kelis žingsnius, nesidairant, neįsitikinus, ar jo judėjimo trajektorijoje nėra įrenginių, žmonių ar kitų objektų, ar tai yra saugu tiek jam pačiam, tiek kitiems kolegoms, negalėjo būti nuspėtas ir nebuvo nulemtas netinkamo saugos darbe priemonių įgyvendinimo ir (ar) nepakankamo darbuotojų instruktavimo ir (ar) pan. veiksmų neatlikimo iš darbdavio pusės. Nukentėjusysis buvo apmokytas ir supažindintas su visais bendrovės vidiniais dokumentais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, tuo tarpu bendrovė negalėjo numatyti gresiančio nelaimingo atsitikimo, kurio esmine priežastimi yra prieš tai paminėtas nukentėjusiojo elgesys.
Aktą parengęs inspektorius M. P. nurodė, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė tai, kad bendrovėje nebuvo kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrintas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių. Įmonės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas. Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi. Tačiau akivaizdu, kad aptariamu atveju nei sunkių krovinių pakrovimo proceso didesnė kontrolė, nei saugaus atstumo tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių užtikrinimas, nei vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribų bei krypčių nustatymas, nei ryškiaspalvių rūbų dėvėjimas nebūtų padėję išvengti nelaimingo atsitikimo darbe. Be to, nagrinėjamu atveju atsitikimas įvyko ne sunkių krovinių pakrovimo procese, o jam pasibaigus. Tai patvirtina, jog atsitikimas negali ir neturi būti siejamas su sunkių krovinių pakrovimo proceso kontrole ar jos nepakankamumu, o tai dar kartą patvirtina Akto nepagrįstumą. Pažymėjo, kad bendrovės šakinį krautuvą vairavęs darbuotojas laikėsi saugaus atstumo nuo bendrovės teritorijoje esančių darbuotojų. Teikdamas paaiškinimus VDI, jis nurodė, jog vairuodamas krautuvą laikėsi apie 2–3 m atstumo nuo nukentėjusiojo, matė stovinčius darbuotojus, tačiau nespėjo sureaguoti į staigius, neatsargius ir neatsakingus nukentėjusiojo veiksmus, kadangi staiga į krautuvo važiavimo trajektoriją įžengusio nukentėjusiojo jis laiku nepastebėjo dėl krautuvo statramsčio. Tai, kad bendrovės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas, taipogi neturėjo / neturi tiesioginio priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi atsitikimo priežastimi yra nukentėjusiojo staigūs, neprognozuojami, neatsargūs veiksmai. Nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo giedra, saulėta, matomumas buvo puikus. Nelaimingą atsitikimą nulėmė nukentėjusiojo judesiai, į kuriuos bendrovės šakinį krautuvą vairavęs darbuotojas nespėjo sureaguoti, todėl ryškiaspalvės liemenės dėvėjimas atsitikimo nebūtų padėjęs išvengti. Tad nukentėjusiojo matomumas / ryškumas niekaip nekoreliuoja su įvykusiu atsitikimu.
Taigi, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas neatitinka Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – Metodiniai nurodymai), 18.2. papunkčio. Akto 10 punkte nurodomos nelaimingo atsitikimo priežastys nėra pagrįstos ir teisingos, kadangi nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne darbdavio padaryti saugą ir sveikatą užtikrinančių teisės aktų pažeidimai, o ypač neatsargūs darbuotojo veiksmai, kurie ir buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi, t. y. bendrovės veiksmai ar neveikimas šiuo atveju priežastiniu ryšiu nesusijęs su nelaimingu atsitikimu. Todėl tiek Aktas, tiek Sprendimas naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas VDI Kauno teritorinis skyrius nesutinka su pareiškėjos skunde nurodomais motyvais. Jo atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad įvykiai darbe tiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (toliau – DSSĮ); Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija); Metodiniais nurodymais. Nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas vadovaujantis prieš tai išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, o tyrimo rezultatai nuosekliai ir išsamiai išdėstyti bei pagrįsti Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginys, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – nukentėjusiojo neatsargumas, pasireiškęs neatsakingumu bei savavališku elgesiu, vertintinas kaip nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais. UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. nevykdė jokių veiksmų, kuriuos galima būtų laikyti neatsakingu ar savavališku elgesiu. Priešingai tam, pati pareiškėja skunde nurodo, jog įvykio metu darbuotojai vykdė darbų vadovo M. V. nurodymus, t. y. į automobilio priekabą krovė darbams reikalingas medžiagas bei įrankius. Nukentėjusiojo įvykio metu atliekamas veiksmas – žengimas kelis žingsnius atgal – yra logiškai pagrįstas ir priešingai tam, vertintinas kaip atsakingumo bei atidumo požymis. Tyrimo metu nustatyta ir Akte nurodyta, jog nukentėjusysis įvykio metu norėjo pakartotinai patikrinti, ar sunkus krovinys (ritė su kabeliu) yra pakrautas tinkamai (ant priekabos ašies) ir galės būti saugiai nuvežtas į objektą. Minėtas krovinys nebuvo tinkamai pakrautas iš pirmo karto, todėl darbuotojas turėjo pagrindą tuo įsitikinti pakartotinai. Pareiškėja skunde nepateikė įrodymų, kad nukentėjęs darbuotojas atliko kokius nors nebūtinus veiksmus, kad medžiagos ir darbo priemonės būtų saugiai pakrautos į automobilio priekabą ir nugabentos į objektą. Tam, kad galima būtų teigti, jog nelaimingo atsitikimo priežastis yra kokie nors M. Ž. neleistini / netinkami veiksmai, būtina juos įvardyti ir nurodyti, kokie darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys ar UAB „EnergoLT“ vietiniai (lokaliniai) teisės aktai buvo pažeisti. VDI specialistų nuomone, akimirkai prarastas budrumas nėra nei neatsakingas, nei savavališkas elgesys, tuo labiau tai nėra konkretaus teisės akto pažeidimas. Pareiškėjos skunde įvardijamas M. Ž. pažeistas Mechanizatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos 35 punktas – „darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais, nesikalbėti su pašaliniais, netrukdyti dirbti kitiems“, vertintinas tik kaip bendro pobūdžio formuluotė, jei tam darbdavys nėra sudaręs saugių darbo sąlygų bei numatęs tinkamų priemonių pavestam darbui atlikti. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog nukentėjęs darbuotojas įvykio metu buvo nedėmesingas bei neatidus. Taip pat nėra jokių duomenų, jog įvykio metu jis būtų užsiiminėjęs pašaliniais darbais, kalbėjęsis su pašaliniams asmenimis ar trukdęs dirbti kitiems. Nesant šioms aplinkybėms, pareiškėjos cituojamas pažeistas norminio teisės akto punktas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, galėjusio nulemti įvykį darbe. VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorius Akte nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo bei aprašė įvykio darbe metu susidariusias sąlygas, dėl kurių ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. DSSĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodoma, jog darbdavys imasi priemonių, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; sprendžia kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja jų įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis; diegia saugius darbo ir technologijos procesus. Privalomieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai darbovietėms yra nustatyti Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233. Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 28.1 papunktyje nurodyta: „Judėjimo keliai, <...> krovimo aikštelės bei platformos turi būti tokių matmenų ir išdėstyti taip, kad pėstiesiems ir transporto priemonėms būtų galima saugiai judėti ir nekeltų pavojaus darbuotojams, esantiems šalia šių judėjimo kelių.“ Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 28.4 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad „Atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir jų įrengimą, kur reikalinga darbuotojų apsaugai, turi būti aiškiai pažymėtos judėjimo kelių ribos.“ Tų pačių nuostatų 37.1 papunktyje nustatyta sąlyga, jog minimi 28 punkto reikalavimai yra taikomi ir darbovietėms lauke.
Įvykio darbe metu darbuotojai vykdė įprastinį pasiruošimo dienos darbams procesą, t. y. į automobilio priekabą krovė medžiagas ir darbo priemones. Remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, nukentėjusysis M. Ž. įvykio metu žengė kelis žingsnius atgal įsitikinti, ar krovinys tinkamai pakrautas, t. y. padėjo krautuvo vairuotojui tinkamai pakrauti krovinį – vykdė darbų vadovo jam pavestą užduotį. Tai jau buvo pakartotinas krovinio pataisymas, kadangi prieš tai M. Ž. turėjo pastabų krautuvo vairuotojui ir pastarasis procesą kartojo. Akivaizdu, jog įvykio metu M. Ž. atliekamas darbas (žengimas kelis žingsnius atgal) turi labai aiškų loginį tikslą ir negali būti laikomas nesusijusiu su pakrovimo procesu. Teigti, kad įvykis darbe įvyko tada, kai krovimo darbai jau buvo baigti, nėra pagrindo. Krovimo darbai negali būti laikomi baigti tol, kol krovinys nėra tinkamai pakraunamas (esamu atveju padėtas į automobilio priekabą). Krovimo proceso reguliavimas bei priežiūra yra neatsiejama krovimo proceso dalis, kurią privalėjo užtikrinti paskirtasis įmonės darbų vadovas. Remiantis įmonėje patvirtinta Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant sandėliavimo ir transportavimo darbus Nr. 36, pažymėtina, jog jos 41 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad sunkūs kroviniai (kabelio būgnai ir kt.) pakraunami ir iškraunami vadovaujant tiesioginiam vadovui. Jis privalo stebėti, kad kroviniai būtų pakraunami ir iškraunami saugiai. Tyrimo metu pagrįstai nustatyta, jog šių nuostatų įmonėje nebuvo laikomasi ir savo kontrolės funkciją darbų vadovas delegavo patiems darbuotojams. Šios bei kitos tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog darbdavio teiginiai, kad kontrolė neturėjo įtakos nutikusiam įvykiui, yra grįsti tik prielaidomis ir prieštarauja jo paties nustatytai tvarkai.
Tyrimo metu nustatyta, jog įmonėje nebuvo nustatytos vidaus transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos, nenustatytos pavojingo zonos, o pats darbo procesas nekontroliuojamas. Šiais veiksmais (neveikimu) nebuvo įgyvendinta esminė sąlyga – saugaus atstumo tarp judančių transporto priemonių bei pėsčiųjų darbuotojų užtikrinimas, kas ir lėmė įvykį darbe bei yra pagrindine jo priežastimi.
Iš pateikto vaizdo įrašo ir iš A. T. paaiškinimo akivaizdu, jog atgal einančio M. Ž. savo kelyje vairuotojas nepastebėjo, o matomumui įtakos galėjo turėti ne tik minimas krautuvo statramstis, bet ir akinantys saulės spinduliai ar šoninis dešinysis krautuvo uždangalas, kuris nėra visiškai skaidrus ir apsunkina vairuotojo matomumą. Visos šios aplinkybės yra nuosekliai ir išsamiai išnagrinėtos Akte. Tyrimo metu pagrįstai nustatyta, jog įvykį darbe lėmė nukentėjusiojo darbuotojo nepastebimumas, t. y. rizikos veiksnys, kuris yra identifikuotas ir pačioje įmonėje parenkant darbuotojui asmenines apsaugos priemones. Įmonėje nebuvo imtasi reikiamų organizacinių priemonių, mažinančių / šalinančių tokio veiksnio pasireiškimo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, jog pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, esą nukentėjusiojo matomumas / ryškumas niekaip nesusijęs su įvykusiu įvykiu darbe, yra grįsti tik prielaidomis ir neturi faktinio pagrindo. Pareiškėjos skunde keliami prieštaravimai yra grįsti tik subjektyvia nuomone bei prielaidomis, nesivadovaujant darbuotoju saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad pareiškėjos prašymai panaikinti Aktą bei Sprendimą atmestini.
Atsakovės VDI atstovas su skundu nesutiko, visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad įvykis darbe įvyko 2022 m. birželio 6 d., kai UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. darbo metu įmonės aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas krautuvo, kurį vairavo kitas tos pačios įmonės darbuotojas.
Įmonės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas. Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi. Tuo pažeista:
1) DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 3–4 ir 13 punktai, 28 straipsnio 1 dalis;
2) Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 28.1–28.4 ir 37.1 papunkčiai;
3) Padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, aprašymo, patvirtinto UAB „EnergoLT“ direktoriaus 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DS 22-0428.1, 6 punktas: „<...> Koordinuoti ir organizuoti darbus bei kitus veiksmus taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata.“
UAB „EnergoLT“ sandėlio darbuotojas A. T., įmonės teritorijoje pajudėdamas iš vietos krautuvu pirmyn bei atgal, nenaudojo krautuvo garso signalo bei atliko darbuotojų lenkimo manevrą. Taip jis pažeidė Darbuotojo, dirbančio autokrautuvu, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 28, patvirtintos UAB „EnergoLT“ direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 28, 37 punktą („Žmonių susibūrimo vietose būtina naudoti garso signalą. <…> Pėsčiuosius lenkti draudžiama.“) ir 39 punktą („Prieš atliekant staigų manevrą, <…> prieš pakeliant ar nuleidžiant krovinį, pajudant pirmyn ar atgal, būtina įjungti garsinį signalą.“).
2022 m. rugsėjo 6 d. VDI gavo UAB „EnergoLT“ 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo / akto (toliau – 2022 m. rugsėjo 6 d. skundas), kuriame pareiškėja nesutiko su VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. 2022 m. liepos 11 d. surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis ir priežastimis ir prašė skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.
VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą, įvertino jos pateiktus motyvus ir argumentus, dėl ko pareiškėja nesutiko su Akte nurodytomis įvykio darbe aplinkybėmis ir įvardytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, ir 2022 m. spalio 4 d. parengė išvadą Nr. EVD-96 „Dėl prašymo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. birželio 6 d., kurio metu UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. patyrė sunkią traumą, tyrimo“. Išvadose VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai konstatavo, kad inspektorius išnagrinėjo ir Akto 4 punkte išsamiai aprašė ne tik esminius aspektus, kurie turėjo ar galėjo turėti įtakos įvykiui darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti. Vadovaudamasis tyrimo metu surinktais dokumentais, inspektorius įvertino darbo priemonės – šakinio krautuvo, kuris traumavo M. Ž., atitikimą teisės aktų reikalavimams ir savo išvadas pateikė Akto aplinkybėse. Jis taip pat išnagrinėjo darbuotojų, kurie dalyvavo krovinių pakrovimo procese, paruošimą saugiai atlikti tokio pobūdžio darbus, tad teigti, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nebuvo išsamiai išnagrinėtos nelaimingo atsitikimo darbe faktinės aplinkybės, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistų vertinimu, pagrindo nėra. Todėl VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai siūlė pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2022 m. spalio 4 d., atsižvelgdamas į Išvadas, pasirašė sprendimą Nr. SD-129-20371, kuriuo nusprendė pareiškėjos prašymą skirti papildomą įvykio darbe, kurio metu sunkų pakenkimą sveikatai patyrė UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž., tyrimą, kurio metu būtų pakeistos Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, netenkinti.
Inspektorius, nurodydamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas), nurodė, kad darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad vykdant krovos darbus įmonės teritorijoje būtų tinkamai kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrino, kad būtų laikomasi saugaus atstumo tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių. Taip pat nepasirūpino, kad įmonės teritorijoje butų nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nustatytos pavojingos zonos ir apribotas patekimas į jas. Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi.
Pagrindinis ginčo objektas yra tai, kad pareiškėja nesutinka su inspektoriaus Akte įvardytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, visų pirma, su Akto 10 punkto 1 papunktyje nurodyta priežastimi (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas).
Inspektorius įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas) ir nurodė, kaip tai pasireiškė: vykdant krovos darbus įmonės teritorijoje, nebuvo kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrintas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių. Įmonės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas. Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi.
Esminė darbdavio, siekiančio tinkamos darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, pareiga yra sudaryti sąlygas, skatinančias darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pabrėžtina, kad darbdavio vaidmuo nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme yra esminis, nes nuo jo pareigų, nustatytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ar nevykdymo priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios pasibaigia darbuotojų žūtimi ar sunkiomis traumomis.
Inspektorius, tirdamas įvykį darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž., išnagrinėjęs įvykio darbe faktines aplinkybes, nustatė, kad nelaimingo atsitikimo dieną vyko įprastiniai pasiruošimo dienos darbams procesai, t. y. įrankių, medžiagų, darbo priemonių pasikrovimo darbai, darbų pasiskirstymas ir kt. Į automobilio priekabą reikėjo pakrauti ir ritę su susuktu kabeliu, kuri buvo pakankamai sunki ir didelių gabaritų. Tokių krovinių krovimui įmonėje yra naudojamas šakinis krautuvas, kurį vairuoja įmonės sandėlio darbuotojas A. T.. Šakinio krautuvo vairuotojas, pakėlęs šakėmis ritę, atvežė ją ir užkrovė ant automobilio priekabos. Pakrovus reikiamas medžiagas, M. Ž. pastebėjo, kad krovinys nėra ant priekabos ašies, todėl paprašė šakinio krautuvo vairuotojo pataisyti krovinį. Pataisęs krovinį, A. T. atbulomis atliko krautuvo pasisukimo manevrą ir važiavo atlikti kitų darbų. Kaip tik tuo metu, norėdamas patikrinti pakrautą krovinį, M. Ž. staiga žengė kelis žingsnius atgal nuo priekabos ir, nepastebėjęs į jį atvažiuojančio krautuvo, buvo parblokštas ant žemės. Krautuvo vairuotojas nespėjo laiku sustabdyti transporto priemonės ir pervažiavo M. Ž. dešinę koją.
Inspektorius, įvardydamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas), pasiremdamas tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis bei nustatytais teisės aktų pažeidimais, nuosekliai argumentavo, kaip tai pasireiškė:
1) Vykdant krovos darbus įmonės teritorijoje, nebuvo kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrintas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių.
2) Įmonės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas.
3) Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi.
Taip pat inspektorius M. P., įvardydamas kitą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas), kuri pasireiškė tuo, kad UAB „EnergoLT“ sandėlio darbuotojas A. T. įmonės teritorijoje, pajudėdamas iš vietos krautuvu pirmyn bei atgal, nenaudojo krautuvo garso signalo, atkreipė dėmesį į UAB „EnergoLT“ vietinių (lokalinių) teisės aktų reikalavimus, kurių ne visada yra laikomasi ir kad darbdavys privalo imtis priemonių, jog tokie atvejai nepasikartotų.
Pareiškėjos požiūris, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė tik nukentėjusiojo neatsargumas, o darbdavys nieko negali padaryti, kad krovinių pakrovimo darbai būtų vykdomi saugiau, nėra teisingas nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme. DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.
Inspektorius, įvykio darbe tyrimo metu išnagrinėjęs visą jam prieinamą, su konkrečiu įvykiu darbe susijusią medžiagą, nustatė faktines aplinkybes, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Įvykio darbe tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad darbdavys ne iki galo įvykdė savo pareigas, kaip to reikalaujama DSSĮ ir kituose darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl inspektorius M. P., matydamas, kad darbdavys ne iki galo įvykdė savo pareigas, t. y. nesudarė sąlygų, kad krovos darbai būtų vykdomi saugiai, nurodydamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, atkreipė darbdavio dėmesį, ką reikia padaryti, kad panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nepasikartotų.
Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu jis dirbo UAB „EnergoLT“ darbų vadovu (šiuo metu bendrovėje nedirba). Įvykį matė pats. A. T. krovinį kėlė, o M. Ž. krovinį prižiūrėjo, nes jam krovinį reikėjo pritvirtinti. Pakrovus medžiagas, krovinį kai kuriose vietose reikėjo pataisyti. M. Ž., norėdamas apžiūrėti krovinį ir nustatyti, kur dar reikia pataisyti, žengė žingsnį atgal. Tuo metu A. T., važiuodamas prie kito darbo objekto, išsukinėjo iš už priekabos ir kliudė M. Ž.. Judėjimo kryptys aikštelėje nesužymėtos, matė tik dokumentuose.
Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną, ryte darbų vadovas paprašė įkrauti kabelio ritę. Jis su autokrautuvu privažiavo, pakėlė ritę ir įkrovė į priekabą. M. Ž. paprašė pataisyti krovinį. Jis pataisė, kad būtų priekabos centre. M. Ž. dar stovėjo prie priekabos, kai jis, važiuodamas prie kito darbo objekto, apvažinėjo priekabą. M. Ž. pamatė tik pačio susidūrimo momentu, nes M. Ž. pajudėjo žengdamas žingsnį atgal. Aikštelėse krypčių judėjimo linijos nesužymėtos.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo:
1) panaikinti 2022 m. liepos 11 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, surašytą VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P.;
2) panaikinti 2022 m. spalio 4 d. VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr. SD-129-20371 „Dėl prašymo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. birželio 6 d., kurio metu UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. patyrė sunkią traumą, tyrimo“;
3) įpareigoti VDI Kauno teritorinį skyrių skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, kurio metu būtų pakeistos 2022 m. liepos 11 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos įvykio darbe aplinkybės, priežastys, išvados, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes.
Bylos duomenimis, 2022 m. birželio 6 d. pareiškėjos darbuotojas M. Ž. darbo metu aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas krautuvo, kurį vairavo kitas pareiškėjos darbuotojas.
VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2022 m. liepos 12 d. pateikė pareiškėjai N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes bei priežastis. 2022 m. liepos 13 d. pareiškėjos nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija, nesutikdama su Akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis ir aplinkybėmis, inspektoriui pateikė raštą, kuriame išdėstė nesutikimo motyvus. 2022 m. rugpjūčio 8 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorius M. P. pateikė pareiškėjai pranešimą Nr. GD-6765 „Atsiliepimas į pranešimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto nepasirašymo priežasčių“, kuriame nurodė, kad, įvertinus pateiktus nesutikimo su Akto turiniu argumentus, VDI Kauno teritoriniame skyriuje buvo priimtas sprendimas Akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių bei priežasčių nekeisti. Kartu su 2022 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Nr. GD-6765 pareiškėjai buvo pateiktas įsigaliojęs Aktas.
2022 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja, nesutikdama su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu, pateikė VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektoriui raštą Nr. 4-297 ir išdėstė nesutikimo su Akte įvardytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis motyvus. 2022 m. rugpjūčio 12 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektoriaus parengtame pranešime Nr. SD-2-17041 „Atsiliepimas į pranešimą dėl nesutikimo su nelaimingo atsitikimo darbe akte išdėstytomis priežastimis“ nurodė, jog Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys nekeičiamos.
Pareiškėja pateikė VDI vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui skundą dėl atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir surašyto Akto.
2022 m. spalio 5 d. pareiškėjai pateikta 2022 m. spalio 4 d. išvada Nr. EVD-96 „Dėl prašymo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2022 m. birželio 6 d., kurio metu UAB „EnergoLT“ darbuotojas M. Ž. patyrė sunkią traumą, tyrimo“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos motyvai ir argumentai nesuteikia pagrindo teigti, jog inspektoriaus atliktas tyrimas ir Akte nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei įvardytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys neatitinka Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų.
Taigi, tiriant įvykį nustatyta, kad, vykdant krovos darbus įmonės teritorijoje, nebuvo kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrintas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių. Įmonės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas. Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi. Tuo pažeista:
1) DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 3–4 ir 13 punktai, 28 straipsnio 1 dalis;
2) Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 28.1–28.4 ir 37.1 papunkčiai;
3) Padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, aprašymo, patvirtinto UAB „EnergoLT“ direktoriaus 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DS 22-0428.1, 6 punktas: „<...> Koordinuoti ir organizuoti darbus bei kitus veiksmus taip, kad būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata.“
Sandėlio darbuotojas A. T., įmonės teritorijoje pajudėdamas iš vietos krautuvu pirmyn bei atgal, nenaudojo krautuvo garso signalo bei atliko darbuotojų lenkimo manevrą. Taip jis pažeidė Darbuotojo, dirbančio autokrautuvu, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 28, patvirtintos UAB „EnergoLT“ direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 28, 37 punktą („Žmonių susibūrimo vietose būtina naudoti garso signalą. <…> Pėsčiuosius lenkti draudžiama.“) ir 39 punktą („Prieš atliekant staigų manevrą, <…> prieš pakeliant ar nuleidžiant krovinį, pajudant pirmyn ar atgal, būtina įjungti garsinį signalą.“).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja DSSĮ; Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija); Metodiniai nurodymai. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punktu, pagrindiniai įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui darbe; nustatyti įvykio darbe priežastis ir numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe, privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu ir įvykį lėmusius darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 30 p.).
Nagrinėjamoje byloje ginčo esmę sudaro tai, kad pareiškėja nesutinka su Akte nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, o ypač su Akto 10 punkto 1 papunktyje nurodyta priežastimi (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas). Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas pasireiškė tuo, kad, vykdant krovos darbus įmonės teritorijoje, nebuvo kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrintas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių. Įmonės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas. Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi.
DSSĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, ką darbdavys turi padaryti, kad būtų užtikrinta tinkama darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė įmonėje. Esminė darbdavio pareiga, siekiant tinkamos darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, yra sudaryti sąlygas, skatinančias darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbdavio vaidmuo nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme yra esminis, nes nuo jo pareigų, nustatytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ar nevykdymo priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios pasibaigia darbuotojų žūtimi ar sunkiomis traumomis.
Nagrinėjamu atveju inspektorius, tirdamas įvykį darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė darbuotojas M. Ž., išnagrinėjęs įvykio darbe faktines aplinkybes, nustatė, kad nelaimingo atsitikimo dieną vyko įprastiniai pasiruošimo dienos darbams procesai, t. y. įrankių, medžiagų, darbo priemonių pasikrovimo darbai, darbų pasiskirstymas ir kt. Į automobilio priekabą reikėjo pakrauti ir ritę su susuktu kabeliu, kuri buvo pakankamai sunki ir didelių gabaritų. Tokių krovinių krovimui įmonėje yra naudojamas šakinis krautuvas, kurį vairuoja įmonės sandėlio darbuotojas A. T.. Šakinio krautuvo vairuotojas, pakėlęs šakėmis ritę, atvežė ją ir užkrovė ant automobilio priekabos. Pakrovus reikiamas medžiagas, M. Ž. pastebėjo, kad krovinys nėra ant priekabos ašies, todėl paprašė šakinio krautuvo vairuotojo pataisyti krovinį. Pataisęs krovinį, A. T. atbulomis atliko krautuvo pasisukimo manevrą ir važiavo atlikti kitų darbų. Kaip tik tuo metu, norėdamas patikrinti pakrautą krovinį, M. Ž. staiga žengė kelis žingsnius atgal nuo priekabos ir, nepastebėjęs į jį atvažiuojančio krautuvo, buvo parblokštas ant žemės. Krautuvo vairuotojas nespėjo laiku sustabdyti transporto priemonės ir pervažiavo M. Ž. dešinę koją.
Teigti, kad įvykis darbe įvyko tada, kai krovimo darbai jau buvo baigti, kaip teigia pareiškėja, nėra pagrindo, nes krovimo darbai nėra baigti tol, kol krovinys nėra tinkamai padėtas į automobilio priekabą. Šiuo atveju M. Ž., kuris rūpinosi, kaip saugiai nugabenti sunkų krovinį į objektą, pastebėjęs tam tikras problemas stengėsi jas išspręsti, todėl ir prašė šakinio krautuvo vairuotojo pataisyti krovinį. Vairuotojui pataisius krovinį, M. Ž. vėl apžiūrinėjo krovinio pakrovimo saugumą ir, norėdamas geriau apžiūrėti / pamatyti trūkumus, padarė kelis žingsnius atgal. Įvykio metu M. Ž. atliekamas darbas (žengimas kelis žingsnius atgal) turi aiškų loginį tikslą ir negali būti laikomas nesusijusiu su pakrovimo procesu. Teigti, kad įvykis darbe įvyko tada, kai krovimo darbai jau buvo baigti, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog krovimo darbai negali būti laikomi baigti tol, kol krovinys nėra tinkamai pakraunamas (esamu atveju tinkamai padėtas į automobilio priekabą). Krovimo proceso reguliavimas bei priežiūra yra neatsiejama krovimo proceso dalis, kurią privalėjo užtikrinti paskirtasis įmonės darbų vadovas. Remiantis įmonėje patvirtinta Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant sandėliavimo ir transportavimo darbus Nr. 36, pažymėtina, jog jos 41 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad sunkūs kroviniai (kabelio būgnai ir kt.) pakraunami ir iškraunami vadovaujant tiesioginiam vadovui. Jis privalo stebėti, kad kroviniai būtų pakraunami ir iškraunami saugiai. Tyrimo metu pagrįstai nustatyta, jog šių nuostatų įmonėje nebuvo laikomasi ir savo kontrolės funkciją darbų vadovas delegavo patiems darbuotojams. Šios bei kitos tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog darbdavio teiginiai, esą jokia kontrolė neturėjo įtakos nutikusiam įvykiui, yra grįsti tik prielaidomis ir prieštarauja jo paties nustatytai tvarkai.
Inspektorius, įvardydamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas), pasiremdamas tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis bei nustatytais teisės aktų pažeidimais, nuosekliai argumentavo, kaip tai pasireiškė:
1) Vykdant krovos darbus įmonės teritorijoje, nebuvo kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrintas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių. Ši išvada motyvuota tuo, kad pareiškėjos direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. DS-17-03 patvirtintame darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniame (lokaliniame) norminiame teisės akte, t. y. Saugos ir sveikatos instrukcijoje atliekant sandėliavimo ir transportavimo darbus Nr. 36 nustatyta, kad sunkūs kroviniai (kabelio būgnai ir kt.) pakraunami ir iškraunami vadovaujant tiesioginiam vadovui. Jis privalo stebėti, kad kroviniai būtų pakraunami ir iškraunami saugiai (41 p., tyrimo bylos 86 lapas). Įvykio darbe tyrimo metu inspektorius M. P. nustatė, kad šios nuostatos įvykio metu nebuvo laikomasi, darbuotojai krovos darbus vykdė be tiesioginio vadovo priežiūros.
2) Įmonės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas. Ši išvada yra pagrįsta darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančio teisės akto reikalavimais. Tam, kad būtų galima vertinti eismo dalyvių elgesį, pirma turi būti aiškiai nustatyta vidaus eismo tvarka, patys judėjimo keliai bei jų ribos. Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 28 punkte nurodyta, kad „judėjimo keliai <...>turi būti tokių matmenų ir išdėstyti taip, kad pėstiesiems ir transporto priemonėms būtų galima saugiai judėti <...>; jei judėjimo keliai skirti transporto priemonėms, turi būti numatytas pakankamai saugus praėjimas pėstiesiems; <...> turi būti aiškiai pažymėtos judėjimo kelių ribos.“ Šios bei kitos norminių teisės aktų nuostatos įpareigoja darbdavį saugiai organizuoti transporto priemonių judėjimą įmonės teritorijoje, siekiant numatyti ir įgyvendinti reikiamas technines ir organizacines priemones, diegiant saugius darbų atlikimo būdus ir kt. Įvykio tyrimo metu nustatyta, kad įmonėje nebuvo pažymėtos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos, nenustatytos pavojingos zonos, o pats darbo procesas nebuvo kontroliuojamas. Šiais veiksmais (neveikimu) darbdavys neįgyvendino esminės sąlygos – saugaus atstumo tarp judančių transporto priemonių bei pėsčiųjų darbuotojų užtikrinimo, kas lėmė nelaimingą atsitikimą darbe.
3) Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi. Pagal DSSĮ 19 straipsnio 3 dalį, darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, t. y. visų pirma rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimu. Kaip viena iš rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai mažinimo priemonių 19 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodoma darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Ryškiaspalvių drabužių (liemenių), kaip asmeninių apsaugos priemonių, paskirtis atkreipti kitų asmenų (ypač transporto priemonių vairuotojų) dėmesį ir tokiu būdu mažinti nepastebimumo riziką.
Taip pat įvardyta ir kita nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Jis pasireiškė tuo, kad sandėlio darbuotojas A. T. įmonės teritorijoje, pajudėdamas iš vietos krautuvu pirmyn bei atgal, nenaudojo krautuvo garso signalo. Atkreiptas dėmesys į pareiškėjos vietinių (lokalinių) teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir kad darbdavys privalo imtis priemonių, jog tokie atvejai nepasikartotų. Tuo pažeista: Darbuotojo, dirbančio autokrautuvu, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 28, patvirtintos UAB „EnergoLT“ direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 28, 37 punktas („Žmonių susibūrimo vietose būtina naudoti garso signalą. <…> Pėsčiuosius lenkti draudžiama.“) ir 39 punktas („Prieš atliekant staigų manevrą, <…> prieš pakeliant ar nuleidžiant krovinį, pajudant pirmyn ar atgal, būtina įjungti garsinį signalą.“).
Pareiškėjos teiginys, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – nukentėjusiojo neatsargumas, pasireiškęs neatsakingumu bei savavališku elgesiu, vertintinas kaip nepagrįstas įrodymais. Pažymėtina, jog nukentėjusysis M. Ž. nevykdė veiksmų, kuriuos galima būtų laikyti neatsakingu ar savavališku elgesiu. Priešingai tam, pati pareiškėja skunde nurodo, jog įvykio metu darbuotojai vykdė darbų vadovo M. V. nurodymus, t. y. į automobilio priekabą krovė darbams reikalingas medžiagas bei įrankius. Nukentėjusiojo įvykio metu atliekamas veiksmas – žengimas kelis žingsnius atgal – yra logiškai pagrįstas ir vertintinas kaip atsakingumo bei atidumo požymis. Tyrimo metu nustatyta ir Akte nurodyta, jog nukentėjusysis įvykio metu norėjo pakartotinai patikrinti, ar sunkus krovinys (ritė su kabeliu) yra pakrautas tinkamai (ant priekabos ašies) ir galės būti saugiai nuvežtas į objektą. Minėtas krovinys nebuvo tinkamai pakrautas iš pirmo karto, todėl darbuotojas turėjo pagrindą tuo įsitikinti pakartotinai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nukentėjęs darbuotojas atliko kokius nors nebūtinus veiksmus, kad medžiagos ir darbo priemonės būtų saugiai pakrautos į automobilio priekabą ir nugabentos į objektą. Tam, kad galima būtų teigti, jog nelaimingo atsitikimo priežastis yra kokie nors M. Ž. neleistini / netinkami veiksmai, būtina juos įvardyti ir nurodyti, kokie darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys ar UAB „EnergoLT“ vietiniai (lokaliniai) teisės aktai buvo pažeisti. Akimirkai prarastas budrumas nėra nei neatsakingas, nei savavališkas elgesys, tuo labiau tai nėra konkretaus teisės akto pažeidimas. Pareiškėjos skunde įvardijamas M. Ž. pažeistas Mechanizatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos 35 punktas – „darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiminėti pašaliniais darbais, nesikalbėti su pašaliniais, netrukdyti dirbti kitiems“, vertintinas tik kaip bendro pobūdžio formuluotė, jei tam darbdavys nėra sudaręs saugių darbo sąlygų bei numatęs tinkamų priemonių pavestam darbui atlikti. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog nukentėjęs darbuotojas įvykio metu buvo nedėmesingas bei neatidus. Taip pat nėra duomenų, jog įvykio metu jis būtų užsiiminėjęs pašaliniais darbais, kalbėjęsis su pašaliniams asmenimis ar trukdęs dirbti kitiems. Nenustačius tokių aplinkybių, pareiškėjos cituojamas pažeistas norminio teisės akto punktas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, galėjusio nulemti įvykį darbe. Akte nuosekliai ir išsamiai išnagrinėtos bei aprašytos įvykio darbe metu susidariusios sąlygos, dėl kurių ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Darbdavys, vadovaudamasis DSSĮ bei poįstatyminiais norminiais teisės aktais, privalo sukurti tokias darbo sąlygas bei aplinką, kad darbuotojo žmogiškasis faktorius (esamu atveju budrumo praradimas) negalėtų nulemti įvykio darbe. DSSĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodoma, jog darbdavys imasi priemonių, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; sprendžia kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja jų įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis; diegia saugius darbo ir technologijos procesus. Privalomieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai darbovietėms yra nustatyti Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233. Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 28.1 papunktyje nurodyta: „Judėjimo keliai, <...>, krovimo aikštelės bei platformos turi būti tokių matmenų ir išdėstyti taip, kad pėstiesiems ir transporto priemonėms būtų galima saugiai judėti ir nekeltų pavojaus darbuotojams, esantiems šalia šių judėjimo kelių.“ Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 28.4 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad, atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir jų įrengimą, kur reikalinga darbuotojų apsaugai, turi būti aiškiai pažymėtos judėjimo kelių ribos. Tų pačių nuostatų 37.1 papunktyje nustatyta sąlyga, jog minimi 28 punkto reikalavimai yra taikomi ir darbovietėms lauke.
Pareiškėjos teigimas, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė tik nukentėjusiojo neatsargumas, o darbdavys nieko negalėjo padaryti, kad krovinių pakrovimo darbai būtų vykdomi saugiai ir toks įvykis neįvyktų, yra neteisingas prevencine prasme ir vertinamas, kaip mėginimas išvengti teisės aktais nustatytos atsakomybės / pasekmių. Akto 10 punkte įvardytos nelaimingo atsitikimo priežastys (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas) ir sukonkretinta, kuo tai pasireiškė. Taigi, vykdant krovos darbus įmonės teritorijoje, nebuvo kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrintas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių. Įmonės teritorijoje nebuvo nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nenustatytos pavojingos zonos ir neapribotas patekimas į jas. Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi. Tokiu būdu, nustatant prieš tai minėtus ir kitus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Akte aiškiai nurodoma, į ką darbdavys turi atkreipti dėmesį, numatydamas ir įgyvendindamas prevencines priemones, kad tokie ar panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nepasikartotų ateityje.
Kaip vienas iš pagrindinių VDI veiklos tikslų, įvardytų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316, 7.2 papunktyje, yra vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją.
DSSĮ 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti.
Tiriant įvykį darbe vadovautasi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatomis, kurių 29 punkte nurodyta, kad kiekvieno įvykio darbe tyrimo tikslai yra:
1) nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (aplinkybes);
2) nustatyti įvykio darbe priežastis;
3) numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.
Atliekant įvykio darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjos darbuotojas M. Ž., tyrimą, įgyvendinti visi pagrindiniai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punkte nustatyti įvykio darbe tyrimo tikslai.
Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 30 p.). Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi Akte vadovaujantis Metodiniais nurodymais (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 p.). Ištyrus įvykį darbe, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 87 p.).
Kadangi įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, VDI inspektorius, tirdamas įvykį darbe, vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai lėmė įvykį darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, bei kokių priemonių turi imtis darbdavys, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų.
Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl to, kad darbdaviai, pažeisdami darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neužtikrina darbuotojams saugių darbo sąlygų, o darbuotojai nesilaiko vietinių (lokalinių) darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, darbdavio vaidmuo užtikrinant saugias ir darbuotojų sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas yra esminis, nes nuo jo pareigų, nustatytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ar nevykdymo priklauso, ar darbuotojai dirba saugiai, ar patenka į tokias situacijas, kurios gali pasibaigti jų žūtimi ar sunkiomis traumomis. DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.
Ištyrus įvykį ir nurodžius nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu sunkų pakenkimą sveikatai patyrė darbuotojas M. Ž., priežastis (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas), pagrįstai nurodyta, kad darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neužtikrino, kad, vykdant krovos darbus įmonės teritorijoje, būtų tinkamai kontroliuojamas sunkių krovinių pakrovimo procesas, neužtikrino, kad būtų laikomasi saugaus atstumo tarp dirbančių darbuotojų ir vidaus transporto priemonių. Taip pat nepasirūpino, kad įmonės teritorijoje butų nustatytos bei paženklintos vidaus transporto priemonių ir pėsčiųjų darbuotojų judėjimo kelių ribos bei kryptys, nustatytos pavojingos zonos ir apribotas patekimas į jas. Darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės vidaus eisme, nebuvo nustatytas reikalavimas dėvėti ryškiaspalvius drabužius ar liemenes, kad atkreiptų eismo dalyvių dėmesį ir būtų gerai pastebimi.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji pareiškėjos, atsakovių ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
2023 m. kovo 8 d. pareiškėjos atstovė pateikė teismui prašymą priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji nelaikytina bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40–41 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EnergoLT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.