- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- II-163-547/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00052-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- S. K.
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl 2024 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-4342-2024 panaikinimo ir medžiagos grąžinimo Institucijai pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 76 straipsnio 1 dalį, 485 straipsnio 1 dalį bei 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2024 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas S. K. pateikė skundą, pašalinęs teismo nurodytus trūkumus, kuriame suformulavo tokį savo reikalavimą: panaikinti 2024 m. liepos 29 d. 10 val. 50 min. Nr. (duomenys neskelbtini) Nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ir grąžinti atsakovui bylos medžiagą procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti dėl šiame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su ANK76 straipsnio 1 dalimi, 485 straipsnio 1 dalimi bei 493 straipsnio 2 dalimi.
Skunde nurodoma, kad po Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties, kuria buvo grąžinta medžiaga institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, procesiniam sprendimui priimti, Alytaus AVPK 2024-07-29 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. K. skyrė 200 Eur baudą, tačiau atsisakė apklausti liudytojomis G. P., A. P., nepilnametę A. K. bei jos laikinąją globėją S. P.. S. K. nesutinka su nurodytais institucijos argumentais, jog prašyme išvardinti argumentai grindžiami tik prielaidomis, t. y. duomenimis, kuriais remiantis tik galima manyti, jog A. K. nepanoro atskleisti, kas jam pranešė apie galimą smurtą artimoje aplinkoje dėl to, kad tai galimai buvo jo nepilnametė sesuo, <...> tai nereiškia, kad Institucija privalo tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl naujų įrodymų, kurių nėra byloje, gavimo.
Šiame skunde S. K. išdėstė jau visiškai naujus argumentus ir prašymus priimti sprendimus dėl galimai padarytų nusižengimų, numatytų ANK 76 straipsnio 1 dalyje ir 485 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat skunde S. K. pasisakė ir dėl priimto nutarimo A. K. dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
Nukentėjusiuoju byloje pripažintas S. K. nurodė, jog 493 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas dėl to, kad nuslėptų ir sukliudytų ištirti kitus nusižengimus, numatytus ANK 76 straipsnio 1 dalyje ir 485 straipsnio 1 dalyje.
Skunde nurodo, kad institucija nenustatė, kada pareiškėjas skambino į BPC pranešdamas apie nepilnamečių girtavimą adresu (duomenys neskelbtini), neapklausė tą vakarą alkoholį vartojusių nepilnamečių, nenustatė asmens, kuris A. K. pranešė apie galimą smurtą tapatybės, jo neapklausė ir t. t. ir dėl to iš byloje surinktų įrodymų visumos negalima įvertinti pranešimo apie galimų nusižengimų, numatytų ANK 76 str. 1 d., 485 str. 1 d. ir 493 str. 2 d. pagrįstumą. Nurodo, kad A. K. patraukdami atsakomybėn, priėmė nepagrįstą 2024-07-29 nutarimą, nes buvo nevisapusiškai nustatytos administracinių nusižengimų aplinkybės.
S. K. prieštarauja tam, jog A. K. atsisakė įvardinti asmenį, kuris jam pranešė apie neva daromą nusižengimą ir tvirtina, kad tokiu būdu neatskleista administracinio nusižengimo esmė. Buvo prašoma papildomai nustatyti: kodėl A. K., pranešdamas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, prisistatė ne savo vardu, o pasinaudojo pseudonimu ,,V.“; kodėl A. K. nenori įvardinti asmens, kuris jam pranešė apie galimą smurtą; jeigu minėtas asmuo matė, kodėl pats nepranešė apie galimą smurtą; būtina nustatyti minėto asmens tapatybę ir jį apklausti; kodėl A. K. apie galimą smurto atvejį į BPC paskambino tą pačią dieną maždaug po 10 min., kai S. K. nepilnametės dukros buvimo vietos adresu, pagal jo (S. K.) pranešimą į BPC buvo paskambinta, kad ji vartoja alkoholį ir yra apsvaigusi (nes galimai A. K. joms atvežė alkoholio), atvyko pareigūnai ir netikrino nepilnamečių, nes tuo metu gavo pranešimą skubiai vykti dėl smurto artimoje aplinkoje.
Nurodė, kad neapklausus jo prašomų liudytojų sunku nustatyti tikrąją pažeidimo esmę. S. K. skunde nurodo, kad administracinis nusižengimas padarant melagingą pranešimą buvo padarytas siekiant nuslėpti kito nusižengimo, numatyto ANK 76 str. 1 d. ir 485 str. 1 d. įvykdymą.
Mano, kad administracinio nusižengimo byla buvo ištirta nevisapusiškai, todėl panaikinus nutarimą, byla turėtų būti vėl perduota institucijai tirti dėl visų nurodytų aplinkybių.
Posėdžio metu S. K. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti.
Alytaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su skundu, Institucija laiko, kad S. K. argumentai nepagrįsti.
Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Taigi atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas ,,žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Kokių nors motyvų buvimas ar nebuvimas neturi įtakos asmens veiksmų vertinimui, nes nėra būtinasis nusižengimo požymis ir neturi reikšmės kvalifikavimui.
Konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino dėl melagingo tarnybų iškvietimo, todėl nusižengimo esmė atskleista pilnai ir išsamiai.
Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai, nes jie iš esmės pagrįsti subjektyviu noru sužinoti kokiu tikslu, kieno iniciatyva buvo tas melagingas iškvietimas, tačiau institucija nustatinėja nusižengimus jų ribose, o ne renka visą pareiškėjus dominančią informaciją. Institucija įrodymų renka tiek, kiek jų pakanka daryti neabejotinas išvadas tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek dėl asmens kaltės.
Todėl mano, kad tyrimas buvo atliktas tinkamai ir skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
2023 m. lapkričio 21 d. skundu S. K. prašė panaikinti 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 str. 1 ir 2 dalis ir įpareigoti Alytaus AVPK Varėnos rajono PK veiklos skyrių pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi skundas buvo tenkintas iš dalies ir medžiaga grąžinta institucijai procesiniam sprendimui priimti.
Institucija, gavusi teismo nutartį, atliko papildomą tyrimą ir priėmė atitinkamus procesinius sprendimus, surašė administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau priėmė ir nutarimą A. K. pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
S. K. 2024-05-22 pateikė prašymą dėl papildomų duomenų surinkimo ir visapusiško ištyrimo administracinio nusižengimo byloje, kur ir prašė išsiaiškinti, kodėl A. K. prisistatė ne savo vardu, o ,,V. T.“; kodėl jis nenori įvardinti asmens, kuris jam pranešė apie galimą smurtą; kodėl minėtas asmuo pats neskambino į BPC; būtina nustatyti šio asmens tapatybę ir jį apklausti; kokiu būdu jis pranešė BPC ir pan.
2024 m. birželio 13 d. buvo apklaustas A. K., kuris nurodė, kad jo santykiai su tėvu yra įtempti, jie visai nebendrauja. Su tėvais kartu negyvena. 2023 m. rugpjūčio 15 d. vakare paskambinęs į BPC pranešė, kad namuose buvęs vyras S. K. muša žmoną (40 m.). Vaikų nėra. Jis patvirtino, kad padaręs šį pranešimą prisistatė V. vardu, nors tikrasis jo vardas yra A.. Kodėl prisistatė V. vardu negali paaiškinti. Kodėl padarė tokį pranešimą neįvardins ir daugiau paaiškinimų dėl šio įvykio neteiks. Su pažeidimu sutinka ir gailisi. Nurodė, kad jo materialinė padėtis sunki, prašė skirti minimalią baudą.
2024 m. balandžio 24 d. buvo apklaustas S. K., kuris paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. tarp 19-20 val. atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad gavo iš BPC pranešimą, kad jis smurtauja prieš buvusią sutuoktinę K. K.. Pareigūnai nurodė, kad pranešėjas prisistatė ,,V.“. Po kelių minučių atvyko ir greitoji pagalba. Jiems buvo nustatyti blaivumai, abu buvo blaivūs, nenustatyti jokie sužalojimai K. K., todėl pareigūnai greitai išvyko. Jie prašė nustatyti, kas kvietė pareigūnus, t. y. pranešė apie nesantį smurtavimo atvejį. Teisme išklausęs įrašą atpažino, jog tai jo sūnus A. melagingai iškvietė tarnybas. Patvirtino, kad jokių santykių su sūnumi nepalaiko.
2024 m. birželio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo A. K. kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
2024 m. liepos 29 d. buvo priimtas nutarimas kuriuo A. K. buvo nubaustas 200 Eur bauda už tai, kad padarė nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartyje buvo nurodyta ,,Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą medžiagą turi būti surenkama tiek duomenų, jog būtų galima nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, ar jas paneigti ir priimti pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra svarbiausia nustatyti asmenį(is), trauktiną (us)/netrauktiną(us) administracinėn atsakomybėn. Tokia pareiga kyla Institucijai, kuriai pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, priskiriant jai atlikti 493 straipsnyje numatytų administracinio nusižengimo tyrimą“.
Taigi, teismas daro išvadą, kad institucija įvertino S. K. 2023 m. lapkričio 23 d. skundą teismui, taip pat įvertino Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytus argumentus ir priėmė procesinį sprendimą, kuriuo buvo nustatytas asmuo – A. K., kuris buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą dėl melagingo pagalbos iškvietimo, žinant, kad pagalba nereikalinga.
Skundą 2024 m. liepos 29 d. surašęs ir 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateikęs nukentėjusysis S. K., bei teismo nurodymu pašalinęs skundo trūkumus, S. K. jau praplėtė savo reikalavimus, suformuluodamas reikalavimą taip: ,,Panaikinti 2024 m. liepos 29 d. 10 val. 50 min. Nr. (duomenys neskelbtini) Nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ir grąžinti Atsakovui bylos medžiagą procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti dėl šiame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su ANK 76 straipsnio 1 dalimi, 485 straipsnio 1 dalimi bei 493 straipsnio 2 dalimi“, t. y. jau iškeldamas reikalavimą atlikti tyrimą ir dėl ANK 76 straipsnio 1 dalyje ir 485 straipsnio 1 dalyje galimai padarytų nusižengimų.
Tyrimas byloje negali trukti neapibrėžtą laiką ir byloje neturi būti tiriamos visos galimai įmanomos aplinkybės, juolab, jeigu yra pakankamai duomenų, kad padarytas nusižengimas yra aiškus. Konkrečiu atveju institucija pagrįstai surašė administracinio nusižengimo nutarimą A. K., nes nėra jokių abejonių dėl to, kad jis padarė tokį nusižengimą ir už tai jam buvo paskirta bauda.
Apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
S. K. skundu prašo, kad Institucija atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą ir dėl kitų straipsnių, t. y. ANK 76 straipsnio 1 dalyje ir 485 straipsnio 1 dalyje galimai padarytų nusižengimų.
Teismas daro išvadą, kad S. K. neturėtų vienoje byloje, kurioje pradėtas tyrimas dėl vienokių klausimų vėliau kelti kitus naujus klausimus, juolab, kad tyrimas dėl kitų nusižengimų gali būti daromas savarankiškai. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, jeigu nukentėjusysis mano, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 76 straipsnio 1 dalyje, 485 straipsnio 1 dalyje, ir jeigu jis turi suinteresuotumą dėl įvykio, tai gali teikti naują prašymą institucijai, dėl tyrimo atlikimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo S. K. skundą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.