Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kuriam prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones, gynėjai advokatei V. P.,

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertei J. D.,

nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones, V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 2012 m. rugsėjo 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn. 2013 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis pakeistas ir V. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam bausmę – 1 m. laisvės apribojimo;

2) 2012 m. gruodžio 12 d. Skuodo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės apribojimu 1 m. 10 mėn. 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2013 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę – 2 m. laisvės apribojimo,

įtariamas būdamas nepakaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V.

būdamas nepakaltinamas, t. y. negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės veikos padarymo metu ir negalėdamas savo veiksmų valdyti, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. S. (K), t. y. jis 2018 m. balandžio 15 d., apie 11 val. 30 min., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, sudavė 1 kartą ranka į veidą L. S. (K), sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. V. V. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. spalio 9 – lapkričio 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-122/2018 buvo nurodyta, kad V. V. dėl lėtinio psichikos sutrikimo yra socialiai pavojingas ir negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, V. V. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, jo interesus byloje atstovavo jam paskirtas gynėjas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. (K) parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. kartu su savo mažamečiu 8-9 mėnesių vaiku atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas tėtį, kad jį nuvežtų į ligoninę. Vaikas buvo užmigęs, laukė kieme tėčio, mama stovėjo namo tarpduryje, sesė buvo namo viduje. Tada į kiemą atėjo nekviestas V. V., kuris yra jos tėvų kaimynas, atėjimo priežasties nepaaiškino ir pradėjo vaikščioti ratais apie automobilį, vadino pasileidėle. Ji jo bijojo, bijojo, kad ko nors nepadarytų jos vaikui, kadangi žinojo, jog V. V. yra keistas, kelis kartus prašė, kad atsitrauktų, bet šis nesitraukė ir įžūliai atsakinėjo. Nukentėjusioji parodė, kad pasikvietė iš namo sesę, kad ši paimtų vaiką. V. V. ėjo iš paskos ir ūkė. Nukentėjusioji paaiškino, kad užstojo V. V. kelią, atsistojo tarp durų ir jis jai trenkė vieną smūgį į dešinį smilkinį, smūgis buvo stiprus, jai tuo metu skaudėjo, liko nežymus pakilimas, vėliau buvo nežymi mėlynė, žalsvos spalvos. Medikai pamatė tik patinimą, nes mėlynė pasimatė tik kitą dieną. Mama įvykio metu stovėjo tarpduryje, vaiką buvo paėmusi sesė. Nukentėjusioji parodė, kad ji V. V. nedaužė.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. K. parodė, kad L. K. S. yra jos dukra. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 15 d. dienos metu atvyko dukra Leonora su sūnumi, nespėjo net sūnaus iš mašinos paimti, kai į kiemą atėjo nekviestas kaimynas V. V., kuris elgėsi neadekvačiai, sukėlė chaosą, jis jau keli metai yra pasikeitęs, keistas. Namuose buvo dukros K. ir L., A. buvo išvažiavęs. Parodė, kad ji nuo dukros L. stovėjo netoli, gal 10-15 metrų, L. sakė, kad eitų šalin, vėliau atsidūrė name, V. V. sekė jai iš paskos, pradėjo ant jos šaukti. Vėliau dukra jai sakė, kad V. V. užgavo, trenkė į veidą.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad L. K. yra jo dukra. 2018 m. balandžio 15 d. įvykių daug nematė, kadangi kai dukra atvažiavo, jis išvažiavo. V. V. jau stovėjo pakelėje. V. V. prieš kelis metus pradėjo keistai elgtis. Liudytojas parodė, kad kai grįžo namo, V. V. stovėjo ir šypsojosi, keikėsi, keistai elgėsi, o dukra verkė. Paklausus, kas atsitiko, dukra atsakė, kad V. V. trenkė galvą, dukrai buvo paraudę galvos šone.

Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. viskas labai greitai vyko, sesė L. atvažiavo automobiliu, L. vaikas buvo mašinoje. Netrukus kieme atsirado kaimynas V. V., kuris lindo prie sesės automobilio, kur buvo vaikas. Liudytoja parodė, kad tuo metu buvo virtuvėje prie lango, dar namuose buvo mama B. Parodė, kad L. nepatiko, kad V. V. lenda prie jos automobilio, sakė jam atsitraukti. Ji paėmė vaiką, nes L. šūktelėjo ateiti paimti, paties įvykio nematė, tik girdėjo, kad abu šaukė. Vėliau jai sesė L. sakė, kad jai V. V. trenkė į smilkinį, buvo susiėmusi už galvos.

Teismo posėdžio metu dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, išdėstytas 2018 m. spalio 9 – lapkričio 7 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-122/2018, ir paaiškino, kad išvada tvirtinama dėl pakaltinamumo kriterijų ir dėl procesinio V. V. veiksnumo. Ekspertė J. D. paaiškino, kad V. V. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, kliedesiniu sutrikimu, asmuo sirgo tiek veikos metu, tiek ekspertizės metu ir negalėjo bei negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertė paaiškino, kad V. V. lėtiniu psichiniu sutrikimu serga apie tris metus, kliedesinės interpretacijos jam pasireiškė paskutinių trijų metų laikotarpyje, sergant tokiu psichikos sutrikimu asmeniui yra būdingas klaidingas aplinkos supratimas, kliedesiai. Ekspertė nurodė, kad V. V. serga (duomenys neskelbtini) ir yra visuomenei pavojingas, galimos trumpesnės ar ilgesnės remisijos, jam yra būtinas stacionarus stebėjimas specializuotoje įstaigoje, asmuo nėra niekada gydytas psichiatro, nėra kritiškas, vaistus nori geria, nori ne, todėl nėra garantijos, kad asmuo nevykdys naujų veikų.

V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymas, jis dėl pateikto įtarimo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad sudavė L. K., bet ne į veidą, o į krūtinę 1 kartą. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 11.30 val. nuėjo į B. K. kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). šiaip sau, niekas nebuvo kvietęs, matė, jog su automobiliu į kiemą atvažiavo L. Kieme buvo B., L. ir A., žino, kad L. turi mažą vaiką. L. buvo išlipusi iš automobilio, A. išvažiavo automobiliu, L. ir B. liko kieme. Parodė, kad per automobilio langą matė, jog automobilyje yra L. vaikas, buvo priėjęs prie automobilio, L. jam du kartus sakė, eiti nuo automobilio, nuo vaiko, pradėjo varyti žodžiais iš kiemo, jis neklausė ir nėjo iš kiemo. V. V. taip pat parodė, kad L. jam delnu sudavė į kairį skruostą vieną kartą, tada jis su dešine ranka jai sudavė į krūtinę, stūmė. V. V. parodė, jog jis L. sudavė gindamasis, kadangi ji jam pirma sudavė. Nurodė, kad rinko medžiagą, jog L. K. užsiima prostitucija, L. sudavė gindamasis, gailisi, kad L. sudavė (1 t., 196-199 b. l.).

Nukentėjusiosios L. S. (K) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymas, ji 2018 m. balandžio 15 d., apie 11 val., L. S. (K) su savo 9 mėn. sūnumi automobiliu atvažiavo pas mamą B. K. adresu (duomenys neskelbtini), nuvežti tėvą į Skuodo ligoninę. Po kelių minučių į kiemą atėjo V. V., kuris gyvena tame pačiame kaime, su juo nėra draugė, jis yra keistas. Netrukus jos tėvas A. G. išvažiavo automobiliu pas kaimyną, o mama stovėjo namo koridoriuje, durys buvo praviros, tad ji matė, kas vyksta kieme. Į kiemą atėjęs V. V. ėmė sukti ratus apie automobilį, atrodė keistas, savo tokiu elgesiu kėlė baimę, kalbėjo negražiai apie ją. Bijodama, kad jis nenuskriaustų jos kūdikio, kurį buvo palikusi miegantį automobilyje, ėmė sakyti V. V., kad pastarasis išeitų iš jos tėvų kiemo, nes niekas jo čia nekvietė. Tada V. V. ją pradėjo keikti, sakyti, ką jam aiškina, atrodė įžūlus, jautėsi kaip savo namų kieme. Ji pakvietė iš namo sesę K. G., kuri iš automobilio paėmė jos vaiką ir nusinešė į namus. Jai vis prašant V. V., kad jis išeitų, pastarasis pradėjo eiti link namo durų. Nubėgusi prie durų, užstojo įėjimą, norėjo uždaryti duris, kad V. V. neįeitų į namo vidų. Tada V. V. jai, stovinčiai prie lauko durų, staiga be jokios priežasties ranka sudavė vieną smūgį į dešinįjį smilkinį, sukeldamas fizinį skausmą. Ji labai išsigando, pabėgo toliau link kiemo ir iškvietė policijos pareigūnus, nes baiminosi, kad V. V. gali ją dar labiau sumušti bei pakenkti jos vaikui. Kol atvyko policija, V. V. kalbėjo įtartinai, grasino, jog pats parašys pareiškimą dėl to, jog ji neva užsiima prostitucija, yra palaido elgesio, jo kalbos atrodė neadekvačios (1 t., 42-43 b. l.).

Liudytojos B. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymas, ji V. V. pažįsta, nes gyvena viename kaime, su juo nėra draugai, tik pažįstami jis kartais ateina pas juos padėti atlikti ūkio darbus, žino, kad V. V. turi protinę negalią. 2018 m. balandžio 15 d. ji buvo namuose su sugyventiniu A. G. ir dukra K. G., kai apie 11 val. atvažiavo dukra L. K., kuri turėjo nuvežti tėvą į Skuodo ligoninę. L. įvažiavus automobiliu į kiemą, ji išėjo į lauką jos pasitikti. Išlipusi iš automobilio, L. automobilyje paliko miegantį savo kūdikį. Netrukus į kiemą atėjo V. V., ėmė vaikštinėti apie L. automobilį, apžiūrinėti jos vaiką. V. V. žvilgsnis buvo keistas, įkyrus. Ji ir dukra L. ėmė sakyti V. V., kad jis išeitų iš jų kiemo, tačiau pastarasis nereagavo ir toliau vaikštinėjo po kiemą. Tuo metu jos sugyventinis A. G. kažkur išvažiavo. Bijodamos dėl automobilyje palikto L. vaiko, liepė kitai dukrai K. paimti vaiką ir nunešti į namus. Jai su L. stovint koridoriuje, priėjo ir V. V., kuris galimai norėjo eiti į katilinę, nes žinojo, jog ten būna cigarečių. L. neleido jam įeiti ir tada V. V. ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus ir ranka sudavė L. vieną kartą per veidą. L. pradėjo verkti, sakė, kad skauda smilkinį, kur sudavė V. V.. Pati L. V. V. nedaužė, nebuvo net rankos pakėlusi (1 t., 60-61 b. l.).

Liudytojos K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymas, ji 2018 m. balandžio 15 d., apie 11 val., buvo namuose su mama B. K., kai atvažiavo sesuo L. K. su savo sūnumi, kuris dar neturi vienerių metų. Pažįsta V. V., jis yra jų kaimynas, padėjo nudirbti ūkio darbus, kai tėtis gulėjo ligoninėje. Matė, kaip, atvažiavus sesei L., netrukus į kiemą atėjo ir V. V.. Pro langą matė, kad V. kelis kartus buvo priėjęs prie automobilio, kur buvo paliktas sesers L. vaikas. Ji vienu metu pradarė duris ir pamatė sesę L. susiėmusią už veido ir verkiančią. Sesė jai pasakė, kad V. V. jai sudavė smūgį. L. jai iš automobilio staigiai padavė vaiką ir ji su vaiku nubėgo atgal į kambarį. Paskui matė per langą, kad V. dar žvalgėsi prie automobilio, mano, jog jis ieškojo vaiko, labai išsigando dėl tokio V. V. elgesio (1 t., 68-69 b. l.).

Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymas, jis V. V. pažįsta, nes gyvena viename kaime. 2018 m. balandžio 15 d. ryte paskambino dukrai L. K. ir paprašė, kad jį nuvežtų į Skuodo ligoninę. L. apie 11 val. atvažiavo automobiliu į jų kiemą, kartu atsivežė vaiką, kuris buvo automobilyje. Tuo metu, kai atvažiavo L., namuose buvo jis, žmona B. ir dukra K. Netrukus kieme pasirodė V. V., kuris ėmė eiti apie automobilį, apžiūrinėjo jame buvusį L. vaiką. Neįtardamas nieko blogo, pats sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į parduotuvę. Į namus grįžo už 15-20 min. ir rado kieme verkiančią L., kuri pasakė, kad V. V. jai sudavė į veidą, nes ji neleido eiti prie vaiko, varė jį iš kiemo. L. buvo paraudę ties smilkiniu, sakė, kad skauda nuo smūgio. L. buvo labai išsigandusi, sakė, kad iškvietė policiją. Visą tą laiką V. V. stovėjo toliau jų kieme, laukė policijos, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jau anksčiau buvo pastebėjęs, kad V. V. ateina į jų kiemą dažniausiai tada, kai atvažiuoja L. (1 t., 54-55 b. l.).

Iš 2018 m. balandžio 15 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės V. V. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad V. V. sumušimo ar kitų pakenkimų požymių nestebima, veido sužalojimų nerasta (1 t., 39 b. l.).

Iš 2018 m. balandžio 15 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės nukentėjusiosios L. K. (S) medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajai nustatyta diagnozė – galvos dešinės pusės kaktinės srities paviršinis sumušimas, suleisti analgetikai, paskirtas gydymas (1 t., 36 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 664/2018(03) matyti, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose L. K. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo vertinti jos sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., 35 b. l.).

Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, 2018 m. balandžio 15 d., 12.03 val. V. V. nustatytos 0.00 promilės, o L. K.2018 m. balandžio 15 d., 12.15 val. nustatytos 0.00 promilės (t. 1, 23-24 b. l.).

UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažymos duomenimis, V. V. nėra įrašytas į sergančių psichikos ligomis įskaitą (1 t., 102 b. l.).

Pagal 2018 m. spalio 9 – lapkričio 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-122/2018 išvadas: 1) V. V. serga (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; 2) Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2018 m. balandžio 15 d.) V. V. sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 3) V. V. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje); 4) V. V. dėl (duomenys neskelbtini) negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus; 5) V. V. dėl (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra socialiai pavojingas (1 t., 172-176 b. 1.).

konstatuoja:

dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje

Pagal LR BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią LR BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, apklausti liudytojai davė teismui išsamius parodymus ir jų nurodytos aplinkybės buvo analogiškos, t. y. jog 2018 m. balandžio 15 d., apie 11 val. į jų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), nekviestas atėjo kaimynas V. V., kuris elgėsi keistai, vaikščiojo apie nukentėjusiosios automobilį ir apžiūrinėjo nukentėjusiosios mažametį vaiką, likusį automobilyje. Pats V. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pripažino, kad buvo nukentėjusiosios tėvų kieme, buvo priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, apžiūrinėjo nukentėjusiosios vaiką. Tiek nukentėjusioji, liudytojai teisiamajame posėdyje, tiek pats V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusioji L. jam sakė eiti nuo automobilio ir iš kiemo, tačiau šis neklausė, buvo svetimoje žemės valdoje ir nepakluso nukentėjusiosios reikalavimui palikti privačią teritoriją. Ikiteisminio tyrimo metu visi apklausti liudytojai B. K., A. G., K. G. nurodė analogiškas faktines aplinkybes, kad nukentėjusioji verkė ir nurodė, kad V. V. jai sudavė į smilkinį. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. patvirtino, kad nukentėjusiajai buvo paraudę galvos šone, liudytoja K. G. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo susiėmusi už galvos. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad, kai V. V. sudavė smūgį, jai tuo metu skaudėjo, liko nežymus pakilimas, vėliau buvo nežymi mėlynė, tačiau ji pasimatė tik kitą dieną, todėl medikai pamatė tik patinimą. Iš 2018 m. balandžio 15 d. nukentėjusiosios L. K. (S) medicininių dokumentų išrašo (1 t., 36 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajai nustatyta diagnozė – galvos dešinės pusės kaktinės srities paviršinis sumušimas, suleisti analgetikai, paskirtas gydymas.

V. V. kaltę dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, be nukentėjusiosios, liudytojų teisiamajame posėdyje duotų parodymų, įrodo ir šie baudžiamojoje byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai: 1) V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 11.30 val. sudavė L. K., bet ne į veidą, o į krūtinę 1 kartą, nurodė, kad gailisi, jog sudavė L. (1 t., 196-199 b. l.); 2) nukentėjusiosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos ji parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d., apie 11 val., jai su 9 mėn. sūnumi automobiliu atvažiavus pas mamą B. K. adresu (duomenys neskelbtini), nekviestas į kiemą atėjęs V. V. jai, stovinčiai prie lauko durų, staiga be jokios priežasties ranka sudavė vieną smūgį į dešinįjį smilkinį, sukeldamas fizinį skausmą (1 t., 42-43 b. l.); 3) liudytojos B. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos ji parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. jos namuose apie 11 val. atvažiavusiai dukrai L. K., V. V. ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus ir ranka sudavė L. vieną kartą per veidą, L. sakė, kad skauda smilkinį, kur sudavė V. V. (1 t., 60-61 b. l.); 4) liudytojos K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos ji 2018 m. balandžio 15 d., apie 11 val., būdama tėvų namuose pro langą matė, kaip jos seseriai L. K. atvažiavus su sūnumi į kiemą V. V. kelis kartus buvo priėjęs prie automobilio, kur buvo paliktas sesers L. vaikas, vėliau matė sesę L. susiėmusią už veido ir verkiančią, sesė jai pasakė, kad V. V. jai sudavė smūgį (1 t., 68-69 b. l.); 5) liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos 2018 m. balandžio 15 d. jis matė, kaip vos tik pas juos į kiemą atvažiavus dukrai L. K., netrukus kieme pasirodė V. V., vėliau grįžęs į namus už 15-20 min. ir rado kieme verkiančią L., kuri pasakė, kad V. V. jai sudavė į veidą, nes ji neleido eiti prie vaiko, L. buvo paraudę ties smilkiniu, sakė, kad skauda nuo smūgio (1 t., 54-55 b. l.).

V. V. gynėja teisiamojo posėdžio nurodė, kad abejoja, ar asmuo apskirtai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kadangi V. V. parodė, jog jis L. sudavė gindamasis, kadangi ji jam pirma sudavė. Pažymėtina, jog iš 2018 m. balandžio 15 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicininių dokumentų išrašo matyti, kad V. V. sumušimo ar kitų pakenkimų požymių nestebima, veido sužalojimų nerasta (1 t., 39 b. l.), nė vienas iš liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nenurodė, kad V. V. nukentėjusioji sudavė. Todėl, nesant baudžiamojoje byloje jokių įrodymų apie nukentėjusiosios galimą smurtą prieš V. V., nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. V. nukentėjusiajai sudavė gindamasis.

Įvertinus byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų visumą, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad V. V. nukentėjusiajai L. S. (K) 2018 m. balandžio 15 d., apie 11 val. 30 min., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, sudavė 1 kartą ranka į veidą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. LR BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo 1) negalėjo suvokti jos pavojingumo arba 2) valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Teismas įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje esančios ekspertizės akto išvadas, ekspertės teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus daro išvadą, kad V. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (LR BK 17 straipsnis), kadangi jis dėl sveikatos sutrikimų – kliedesinio sutrikimo –, veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Ekspertizės akte nurodoma, kad pastebimi įtariamojo emocinis neadekvatumas, stebimas įtarumas, priešiškumas, mąstymo nenuoseklumas, kritikos stoka, kas ir yra būdinga kliedesiniam sutrikimui, įtariamojo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas. Patikimų duomenų, kurie duotų pagrindą manyti esant kitaip, byloje nėra. Teismo psichiatrinės ekspertizės ekspertų komisijos išvados bei ekspertizės akte išdėstytos aplinkybės vertintini kaip svarbūs duomenys šioje byloje sprendžiant klausimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių V. V. taikymo. Kaip parodė ekspertė teisiamojo posėdžio metu, V. V. nėra niekada gydytas psichiatro, nėra kritiškas, vaistus nori geria, nori negeria, nėra garantijos, kad asmuo vėl nepadarys nusikalstamos veikos. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad V. V. pavojingumas dėl jos psichinio sutrikimo egzistuoja, jam reikalingas gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje, priešingu atveju V. V. gali kelti pavojų aplinkiniams bei sau pačiam. Atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas ir ekspertizę atlikusios teismo psichiatrės ekspertės J. D. paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad šiuo metu V. V. yra pavojingas visuomenei ir jo pavojingumas gali būti suvaldytas taikant asmens stacionarinį stebėjimą bei gydymą tęsiant specializuotoje įstaigoje. V. V. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pažymėtina, jog teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (LR BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 405 straipsnį minėtus klausimus svarsto teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą. Atsižvelgiat į tai, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga pagal priverčiamosios medicininės priemonės taikymo vietą įpareigotina ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės asmeniui taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą. Taip pat ir pati sveikatos priežiūros įstaiga, esant pagrindui, gali kreiptis į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą, vertindamas pateiktą sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie asmens sveikatos būklę bei kitus reikšmingus duomenis, nusprendžia, ar būtinas tolesnis šios priemonės pratęsimas, taip pat, ar yra pagrindas ją pakeisti ar panaikinti.

V. V.

buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 5-6 b. 1.), kuri, šiai teismo nutarčiai dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo įsiteisėjus, naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, LR BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

pripažinti, kad V. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti V. V. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Panaikinti, nutarčiai įsiteisėjus, V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įpareigoti psichikos sveikatos priežiūros įstaigą pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės V. V. taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.