- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-589-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- D. R., I. K.
- Ieškovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prei Žemės ūkio ministerijos, D. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-589-278/2016
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00471-2015-4
2016 m. birželio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. ir prie apeliacinio skundo prisidėjusios atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-420/2016 pagal ieškovo E. M. (E. M.) ieškinį atsakovams D. R., I. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prei Žemės ūkio ministerijos, D. R. dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovo D. R. priešieškinį dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. prašė teismą nustatyti 6 metrų pločio ir 0,4350 ha ploto atlygintinį kelio servitutą atsakovo D. R. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2015-04-02 R. J. įmonės parengtą schemą, suteikiantį ieškovui teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus bei tiesti požemines ir antžemines komunikacijas į jam priklausantį žemės sklypą, mokant 0,13 procentų dydžio šiam žemės sklypui nustatyto žemės mokesčio dydžio kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui. Teigė, kad nenustačius servituto, negalėtų normaliomis sąnaudomis naudotis savo žemės sklypo pagal paskirtį. Su priešieškiniu nesutiko.
2. Atsakovas D. R. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė nustatyti 0,3703 ha ploto 4 metrų kelio servitutą 30,8000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Jirgema“ žemės sklypo plane nurodytas koordinates; iš ieškovo jo naudai servituto nustatymo nuostoliams atlyginti priteisti periodines išmokas po 50 Eur kas mėnesį, suteikti ieškovui užstatymo teise rengti požemines komunikacijas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kelio krašto 3 metrų pločio juostoje bei už užstatymo teisės suteikimą iš ieškovo priteisti 10 000 Eur.
3. 2015-12-01 šalys pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame ieškovas nurodė, kad iš dalies atsisako ieškinio reikalavimų ir prašo nustatyti 30,8000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neatlygintinį 4 m pločio ir 0,4350 ha ploto kelio servitutą pagal 2015-04-02 R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus į 30,8000 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas) iki upelio (pagal R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą iki taškų 8 ir 44). Ieškovas sutiko su priešieškinio reikalavimu dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Jiregma“ parengtą planą, atsisakė reikalavimo suteikti teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas.
4. Atsakovai D. R. ir I. K. sutiko su ieškovo E. M. reikalavimu nustatyti 30,8000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 4 m pločio ir 0,4350 ha ploto kelio servitutą pagal 2015-04-02 R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus į 30,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) iki upelio (pagal R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą iki taškų 8 ir 44). Atsakovai atsisakė priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo 10 000 eurų ir reikalavimo suteikti ieškovui E. M. užstatymo teisę rengti požemines komunikacijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė 30,8000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 4 m pločio ir 0,3703 ha ploto kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu „S-4“, pagal 2015-08-24 UAB „Jiregma“ parengtą planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus į 30,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), priteisė iš ieškovo E. M. 300 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją atsakovui D. R. bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas konstatavo, jog šalys sutarė dėl servitutinio kelio, t. y. atsakovas savo sklype įrengė kelią, kuriuo ieškovas gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Nurodė, jog šalims pateikus prašymą, kuriame nurodoma, jog ginčas dėl kelio servituto išspręstas abipusiu sutarimu, servitutas tvirtintinas pagal šalių siūlomą servituto planą.
7. Nurodė, kad atsakovas neprašo priteisti nuostolių, susijusių su servitutinio kelio įrengimu, nepateikė jokių šiuos nuostolius patvirtinančių įrodymų, todėl spręstina dėl kompensacijos dydžio atsakovui D. R. už naudojimąsi jo žeme nustatymo.
8. Pažymėjo, jog atsakovas D. R. atsisakė nuostolius įrodinėti, nepaaiškino prašomos kompensacijos apskaičiavimo būdo. Nustatė, kad kelio servitutas užima 0,3703 ha plotą, atsakovas nepateikė jokių šios sklypo dalies skaičiavimų, nepateikė įrodymų, ar žemės sklypo vertė sumažės ir, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, konstatavo, jog kelio užimamos sklypo dalies vertė būtų apie 126 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai 2016 metams dar nenustatyti, o servitutinis kelias reikalingas bei naudingas ir atsakovui, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, siekdamas išvengti tarp šalių ateityje galimų ginčų dėl kompensacijos dydžio indeksavimo ar mokėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovui priteistina vienkartinė 300 Eur kompensacija už nuosavybės teisių suvaržymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinį byloje kilusį ginčą dėl kelio servituto nustatymo šalys išsprendė taikiai, teismas sprendė, jog byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš šalių po lygiai, o patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas D. R. prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys ir ieškinį atmesti, o iš ieškovo E. M. priteisti jo naudai 1 200 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, panaikinti sprendimo dalį, kuria kitoje dalyje priešieškinys atmestas, priimti jo atsisakymą nuo dalies reikalavimų ir bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines komunikacijas ir priteisti vienkartinę 10 000 Eur kompensaciją nutraukti bei grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 225 Eur; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš E. M. priteista 300 Eur vienkartinė kompensacija ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodo, kad ieškovo E. M. reikalavimas nustatyti 6 m pločio ir 0,4350 ha ploto kelio servitutą pagal 2015-04-02 R. J. įmonės parengtą schemą buvo atmestas, o patenkintas priešieškinio reikalavimas nustatyti 4 m pločio ir 0,3703 ha ploto kelio servitutą pagal 2015-08-24 UAB „Jiregma“ parengtą planą, todėl atitinkamai turėjo būti paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Pažymi, jog ieškovas atsisakė reikalavimo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, o atsakovai atsisakė reikalavimo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines komunikacijas ir priteisti vienkartinę 10 000 Eur kompensaciją, todėl teismas šioje dalyje bylą turėjo nutraukti, o ne atmesti reikalavimus. Nurodo, kad jam žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės.
13. Teigia, kad teismui priteisus vienkartinę kompensaciją, buvo pažeistas šalių dispozityvumo principas, leidžiantis šaliai pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Tvirtina, jog nustatyta vienkartinė kompensacija skirta dėl servituto atsiradusių nuostolių atlyginimui, todėl teismas nepagrįstai nurodė turint jam teisę kitoje byloje įrodinėti nuostolių dydį ir prisiteisti jų kompensaciją.
14. Nurodo, jog kompensacija privalėjo būti priteista abiems atsakovams, nes tarnaujantis daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkų nenustatyta. Teigia byloje neatskleista bylos esmė dėl atlyginimo formos ir dydžio už kelio servitutą, todėl ši bylos dalis turi būti grąžinta teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
15. Atsakovė I. K., prisidėdama prie atsakovo D. R. apeliacinio skundo nurodo, sutinkanti su skunde nurodytais reikalavimais, juos palaiko bei prašo apeliacinį skundą tenkinti.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. M. prašo skundą atmesti.
17. Nurodo, kad jis įrodė, o apeliantas D. R. pripažino kelio servituto nustatymo būtinybę, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai pareikštą ieškinį tenkino iš dalies.
18. Teigia, jog nepateikti dokumentai, įrodantys apelianto prašomas priteisti 1 200 Eur išlaidas už atstovavimą teisme, be to, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamai paskirsčius ir taikius CPK 93 straipsnio 4 dalį nėra skundžiama.
19. Mano, kad apeliantas D. R. galėjo prašyti pirmosios instancijos teismą priimti papildomą sprendimą dėl 225 eurų žyminio mokesčio grąžinimo, atsisakius dalies reikalavimų.
20. Teigia, jog teismas nepažeidė šalių dispozityvumo principo, nes šalių teisės nebuvo pažeistos, nei apribotos.
21. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių įrodymų apie privačios žemės nuomos kainą Zarasų rajone, neprašė priteisti kompensacijos, siejant ją su privačios žemės nuomos kaina. Nurodo, jog paskaičiavus jam tenkantį žemės nuomos mokestį servitutinio kelio užimamam plotui pagal savivaldybės tarybos nustatytus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus, mokestis sudarytų apie 4 Eur per metus, todėl teismas pagrįstai darė išvadą esant pagrindui priteisti vienkartinę kompensaciją.
22. Nurodo, jog atsakovė I. K. jokių reikalavimų dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos nereiškė, nepateikė apeliacinio skundo, o apeliantas D. R. neturi reikalavimo teisės I. K. vardu nesutikti su skundžiamu sprendimu.
23. Pažymi, kad klausimas dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos priteisimo gali būti sprendžiamas ir atskiroje byloje.
24. Teigia, jog teismas atskleidė bylos esmę, todėl grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siūlo skundą nagrinėti teismo nuožiūra, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo E. M. 30,8 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra Avilio ežero pusiasalyje ir turi bendrą ribą su atsakovų D. R. ir I. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog ieškovui norint naudotis ir valdyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra būtinas kelio servitutas per atsakovams priklausantį žemės sklypą (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.).
29. Apeliantas D. R. neginčija teismo sprendimo dalies dėl kelio servituto nustatymo, tačiau nesutinka su priteista kompensacija bei tenkintų reikalavimų įvertinimu ir iš to kilusiomis pasekmėmis. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl servituto nustatymo, jo būtinumo, dėl pagrįstos šios sprendimo dalies, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
30. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kas reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Kadangi servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija.
31. Teismui nurodžius, kad servitutas atlygintinas, turi būti išsprendžiama ir prievolė mokėti kompensaciją bei pasisakyta dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą yra atlygintinis, nes atsakovas kelią įrengė ir dėl to patyrė išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. ieškinyje nurodė sutinkantis mokėti 0,13 procentų dydžio šiam žemės sklypui nustatyto žemės mokesčio dydžio kompensaciją atsakovams. Atsakovas D. R. priešieškiniu prašė servituto nustatymo nuostoliams atlyginti priteisti periodines išmokas po 50 Eur kas mėnesį. Nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, teismas vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise bei atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Skundžiamame sprendime teismas kompensaciją už kelio servituto nustatymą apskaičiavo vadovaudamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis (užimamu kelio plotu, vidutine žemės sklypo verte, valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu, aplinkybe, jog keliu naudosis ir atsakovai) ir bendraisiais civilinės teisės principais (CK 1.5 str.). Apeliantas D. R., nesutikdamas su teismo pasirinktu kompensacijos apskaičiavimo būdu (valstybinės žemės nuomos mokesčiu), nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų apie privačios žemės nuomos kainą Zarasų rajone, nereiškė prašymo kompensacijos dydį skaičiuoti vadovaujantis privačios žemės nuomos kaina, todėl nustatyti kompensacijos dydžio pagal jo prašymą nėra pagrindo (CPK 12 str., 178 str.).
32. Byloje nepaneigta, kad atsakovai įrengė servitutinį kelią. Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu D. R. neįrodinėjo patyręs konkrečius nuostolius dėl servitutinio kelio įrengimo, neprašė teismo jų atlyginti, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo prašymu (CPK 178 str.). Kompensacijos dėl servituto nustatymo priteisimas neužkerta kelio tarnaujančio daikto savininkui prašyti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia minėta kompensacija (CK 4.129 str.; CPK 12 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, jog 300 Eur kompensacija yra pakankama kompensuoti žemės savininko nuostolius ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ją didinti.
33. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypas, kuriam nustatytas kelio servitutas, nuosavybės teise priklauso atsakovui D. R. ir atsakovei I. K., todėl sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog kompensacija turi būti priteista abiems savininkams. Įvertinus, jog kompensacija priteista už žemės sklypui nustatytą kelio servitutą ir tarp atsakovų naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teisingai nustačius kompensaciją žemės sklypui, sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo keistina, patikslinant, jog 300 Eur kompensacija iš ieškovo E. M. priteistina kiekvienam iš atsakovų po 150 Eur ir šis patikslinimas nelaikytinas atsakovo teisių pabloginimu (CPK 313, 328 str., 329 str. 1 d.).
34. Byloje nustatyta, kad skundžiamu sprendimu teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą pagal jo pateiktą kelio servituto nustatymo planą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Priešieškiniu atsakovas D. R. prašė nustatyti kelio servitutą jam priklausančiame žemės sklype pagal jo pateiktą kelio servituto nustatymo planą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas pagrįstai ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nes patenkintas ieškovo prašymas nustatyti kelio servitutą bei atsakovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, pagal jo pateiktą kelio servituto nustatymo planą. Tai, kad nebuvo patenkintas ieškovo prašymas nustatyti kelio servitutą pagal jo pateiktą planą, nėra pagrindas konstatuoti, jog E. M. reikalavimas nustatyti kelio servitutą yra netenkinamas.
35. Bylą nagrinėjant iš esmės, ginčo šalys pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo buvo susitarta dėl kelio servituto nustatymo. Įvertinusi minėto dokumento reikšmę bylos baigčiai, teisėjų kolegija sprendžia, jog dalį byloje pareikštų tiek ieškovo, tiek atsakovo D. R. reikalavimų, šalys išsprendė abipusių nuolaidų būdu.
36. CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima (CPK 293 str. 4 p.). Ši įstatymo nuostata taikytina ir priešieškinį pareiškus atsakovui. Iš 2015-12-01 teismo posėdžio protokolo matyti, jog šalių prašymą dėl reikalavimų patikslinimo teismas priėmė ir prijungė prie bylos. Minėtu prašymu atsakovai D. R., I. K. atsisakė dalies pareikšto priešieškinio dėl servituto nustatymo, suteikiančio teisę tiesti požemines komunikacijas ir priteisti už jį 10 000 Eur kompensaciją. Nustatyta, kad teismas vertino 2015-12-01 tiek žodžiu, tiek raštu išreikštą atsakovų atsisakymą nuo priešieškinio dalies ir nenustatė, jog jų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms (2015-12-17 nutartis). Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų supažindinti su atsisakymo nuo ieškinio pasekmėmis, tačiau atsakovus atstovavo advokatas, kuris neatmestina, šias teises yra atsakovams išaiškinęs. Tai, jog atsisakymo nuo dalies reikalavimų pasekmės atsakovams yra žinomos, matyti iš apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje turėjo pagrindą bylą dėl atsisakymo nuo dalies priešieškinio reikalavimų nutraukti bei grąžinti atsakovui D. R. dalį sumokėto žyminio mokesčio. Dėl paminėto, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 87 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 326 str. 1 d. 3 p.).
37. Įvertinus bylos duomenis sutiktina su teismo motyvais, jog šalių patirtos išlaidos viena kitai nepriteistinos ir keisti sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 93 str. 4 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato draudimo skųsti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl atmestini ieškovo teiginiai, jog D. R. neturi teisės skųsti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o byloje nėra duomenų apie jų dydį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Už apeliacinį skundą atsakovas D. R. sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 350 Eur išlaidų.
39. Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinas 10 Eur žyminis mokestis atsakovo D. R. naudai, o iš D. R. priteistina 170 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo D. R. priešieškinio dalis atmesta ir šią bylos dalį nutraukti.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 300 Eur vienkartinė kompensacija atsakovui D. R., priteisiant iš ieškovo po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovui D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. rugsėjo 3 d. mokėjimu Nr. 919.
Priteisti iš E. M. (E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) žyminį mokestį D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur (šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų E. M. (E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.