Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams S. K. ir V. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys G. Š. – B., F. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai S. K. ir V. V. yra nepilnamečio vaiko S. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Iš 2019 m. spalio 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog vaikas S. V. yra išleidžiama iš ligoninės, tačiau vaiko tėvams neperduota dėl tėvų socialinių įgūdžių trūkumo.

Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog S. V. laikinai apgyvendinta pas V. K..

Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. spalio 18 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog S. V. laikinai apgyvendinta Vilniaus „SOS vaikų kaimas“.

Nuo 2020 m. birželio 10 d. S. V., Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas laikinasis globėjas, nustatant vaiko laikinaisiais globėjais G. Š. – B. ir F. B., nustatant vaiko globos vietą globėjų gyvenamojoje vietoje.

BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ rašto nustatyta, jog nuo 2019 m. birželio 19 d. atsakovai S. K. ir V. V. yra BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ žinioje. Šeimai nuo 2019 m. birželio 21 d. skirtas socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkas. Šeimai nustatytas antras socialinės rizikos reiškimosi lygis. 2019 m. liepos 22 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu šeimai sudarytas pagalbos planas ir nuspręsta teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugą namuose. 2019 m. lapkričio 5 d., 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. balandžio 30 d. buvo sudaryti pagalbos planai. S. K. turi sūnų A. C., vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su vaiko tėvu, priteistas išlaikymas. S. K. gyvena su sugyventiniu, nuomojamame vieno kambario bendrabučio tipo bute, kuris nėra pritaikytas augti kūdikiui. S. K. niekur nedirba, nuo 2020 m. gegužės 21 d. registruota Užimtumo tarnyboje, nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Atsakovas V. V. dirba. Abu tėvai stokoja socialinių įgūdžių, negeba funkcionuoti savarankiškai. Finansinė padėtis nestabili.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės 28 d. Vaiko globos peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iki karantino paskelbimo vaikas su mama ir močiute matėsi reguliariai po 2-3 val. jų namuose. Susitikimai vykdomi atsižvelgiant į močiutės darbo grafiką, mama susitikimų neiniciavo. Mama neturi kasdieninių tėvystės įgūdžių bendraujant su vaiku, vaikui vienam likti su mama yra nesaugu. Tėvas su dukra nebendravo.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. Vaiko globos peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog laikinosios globos nustatymo priežastys neišnyko. Tėvai nebendrauja su vaiku, nebendradarbiauja su specialistais, nekeičia gyvenimo būdo.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nustatyta, kad atsakovas V. V. yra teistas baudžiamąją tvarka.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, jog atsakovė S. K. daugelį kartų bausta administracine tvarka.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, vaiko ryšys su tėvais visiškai nutrūkęs. Atsakovams teiktos socialinės paslaugos ir pagalba nedavė teigiamų rezultatų. Taip pat matyti, jog šiuo metu atsakovai nėra pakeitę savo gyvenimo būdo ir sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, išlaikymo jam neteikia, vaiku nesidomi, jo beveik nelankė ir nesiekė susigrąžinti į šeimą. Toks atsakovų, kaip tėvų, pareigų nevykdymas – vangus bendravimas su vaiku, domėjimosi jo kasdiene buitimi, ugdymu ir sveikata stoka, vertintini kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams. Byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovų šeimoje padėtis gali iš esmės pasikeisti. Atsakovams buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, atsakovai žino apie šios civilinės bylos iškėlimą, tačiau bylos eiga nesidomėjo, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovų gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovai susitvarkys buitį. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovams S. K. ir V. V. į nepilnametį vaiką S. V. (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, doru elgesiu siekiant nepilnamečio vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimant Tarnybos pagalbą, vykdant rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, atsakovai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką S. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo iš atsakovės S. K. dukros išlaikymui priteisti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės bei iš atsakovo V. V. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Bylos duomenimis nenustatyta, jog atsakovė turėtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovės paaiškinimais atsakovė gyvena su sugyventiniu, savo gyvenamosios vietos neturi, jai nustatytas 45 proc. darbingumas, moka išlaikymą kitam savo vaikui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovė turi sveikatos sutrikimų, turi dar vieną išlaikytinį, iš jos priteisiamas 100 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 23 d.) iki S. V. pilnametystės.

Bylos duomenimis nenustatyta, jog atsakovas turėtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovas apie savo turtinę padėtį byloje duomenų nepateikė. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, iš jo priteisiamas ieškovės prašomas išlaikymas, t. y. po 230 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 23 d.) iki S. V. pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko S. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtini laikini globėjai G. Š. – B., F. B..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė prašo priteisti 2 530 Eur (11 mėn. x 230 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė nurodė, kad vaikui laikinoji globa nustatyta nuo 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas V. V. būdamas sveikas ir darbingas visiškai neteikė vaikui išlaikymo, todėl iš jo turėtų būti priteistas 2 530 Eur (11 mėn. x 230 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo V. V. priteisė po 230 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 23 d.). Vadinasi, ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. spalio 23 d. turėjo būti sumokėjęs 2 530 Eur (11 mėn. x 230 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y., kad išlaikymas vaikui priteistas nuo ieškinio padavimo teisme dienos, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymo atsakovas neteikė jokia forma, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais ir būtinybe teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo V. V. priteisti nepilnamečiam vaikui S. V. 2 530 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. spalio 23 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Šiuo metu S. V. yra nustatyta laikinoji globa. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinaisiais globėjais paskirti G. Š. – B. ir F. B., nustatant vaiko globos vietą globėjų gyvenamojoje vietoje. Todėl nepilnametės S. V. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje S. V. buvimo vietoje G. Š. – B. ir F. B. gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl S. V. nuolatinės globos ir jos globėjų paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. K., gim. (duomenys neskelbtini), į vaiką S. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), į vaiką S. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės S. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. V., po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. spalio 23 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. V., po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. spalio 23 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo V. V. 2 530 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui S. V., pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą.

Paskirti G. Š. – B. ir F. B. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko S. V. išlaikymui skirtas lėšas.

Nepilnamečio vaiko S. V. gyvenamąją vietą nustatyti laikinojoje globos vietoje – laikinųjų globėjų G. Š. – B. ir F. B. gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Sprendimo dalis dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnametei S. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.