Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25245-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2020 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25245-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Jam paskirta 65 EUR bauda. A. Č. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 18.55 val., Vilniuje, Laisvės pr., vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu A. Č. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad su nusižengimu kategoriškai nenutinka, vairuodamas automobilį mobiliuoju telefonu nesinaudojo, tą pagrindžia byloje surinkti įrodymai. Iš jo vardu registruoto numerio (duomenys neskelbtini) detalios išklotinės apie išeinančius skambučius bei interneto duomenų sunaudojimą matyti, kad nurodomo administracinio nusižengimo padarymo metu nei išeinančių skambučių, nei SMS žinučių nefiksuota, interneto duomenų nenaudota. Neigdamas nusižengimo padarymą, analogiškas aplinkybes nurodė ir jį sustabdžiusiems pareigūnams, taip pat jiems pasiūlė apžiūrėti jo mobiliajame telefone užfiksuotus duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti vykusius pokalbius, rašytas SMS žinutes ar naudoto interneto duomenis. Pareigūnams apžiūrėjus mobilųjį telefoną, jo nurodomos aplinkybės pasitvirtino, tačiau pareigūnai nurodė, kad jis galėjo žiūrėti nuotraukas ar į laikrodį. Tokia pareigūnų pozicija yra nepagrįsta ir nelogiška. Baigęs darbą, automobiliu iš (duomenys neskelbtini) aikštelės įvažiavo į Laisvės pr. ir viaduku link Karoliniškių vyko namo. Matė, kad policijos pareigūnų automobilis važiavo ta pačia kryptimi, viaduko apačioje. Nusileidus nuo viaduko, jo vairuojamas automobilis ir policijos transporto priemonė atsidūrė lygiagrečiai skirtingose eismo juostose ir jis pareigūnų automobilį aplenkė. Jam, dar važiuojant ant viaduko ir kurį laiką matant ta pačia kryptimi važiuojantį policijos pareigūnų automobilį bei vėliau pareigūnų automobilį aplenkiant, telefone žiūrėti nuotraukas ar į laikrodį (kuris yra kiekvieno automobilio prietaisų skydelyje), ar dar kaip kitaip naudotis mobiliuoju telefonu, būtų nelogiška, tai niekaip neatitiktų apdairaus ir atidaus asmens standarto. Surašant administracinio nusižengimo protokolą patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vadas A. E. tvirtino, kad jo padarytas nusižengimas užfiksuotas pareigūnų automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi, tačiau atsisakė leisti peržiūrėti darytą vaizdo įrašą, nurodęs, kad vaizdo medžiagą bus galima peržiūrėti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. 2020 m. spalio 16 d. Institucijai raštu pateikė prašymus dėl duomenų iš UAB „Bitė Lietuva“ apie įeinančius skambučius bei vaizdo įrašo, užfiksuoto policijos automobilyje, išreikalavimo, šiuos prašymus pakartojo ir nurodė, kad juos palaiko ir 2020 m. spalio 20 d. 10 val., nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, dėl ko posėdis buvo atidėtas, tačiau 2020 m. spalio 28 d. paskambinusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi pareigūnė nurodė, kad įrašo pateikti nėra galimybės, priežasčių nenurodė, priimant skundžiamą nutarimą vaizdo įrašas nebuvo prijungtas prie administracinio nusižengimo bylos ir nebuvo peržiūrėtas. Į UAB „Bitė Lietuva“ dėl duomenų pateikimo Institucija net nesikreipė, nurodė, kad prašymus jis galės pareikšti teismui. Todėl prašo teismo išreikalauti duomenis iš UAB „Bitė Lietuva“ apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančius skambučius, kadangi šių duomenų pagal jo prašymą UAB „Bitė Lietuva“ nepateikė. Šie duomenys pagrindžia, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė ir vairuodamas automobilį mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo. Nagrinėjamu atveju Institucija neįvykdė ANK 567 straipsnyje įtvirtintos pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, turėdama pareigą įrodyti jo kaltę, nepašalino administracinio nusižengimo byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, jam nuo pat pradžių neigiant savo kaltę, neišreikalavo jo prašomų bylos nagrinėjimui svarbių duomenų, netyrė ir nevertino jo pateiktų įrodymų, nepagrįstai vadovavosi vien tik pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, todėl visos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai (b. l. 2-5).

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą bei A. Č. paaiškinimus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 18.55 val., Vilniuje, Laisvės pr., vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, jam nurodymu nepasinaudojus 2020 m. spalio 28 d. priimtas skundžiamas nutarimas ir A. Č. paskirta nuobauda ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose (b. l. 19).

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nedalyvavo.

Teismo posėdyje skundą padavęs A. Č. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), minučių tikslumu žino, kada išeina iš darbo, visada būna 48-49 min., jam reikia išjungti šviesą, aparatūrą, uždaryti duris, nusileisti iš aštunto aukšto, tai užtrunka iki 5 minučių, kol išeina iš savo darbo vietos. Kai jį sustabdė ir pasakė, kad sustabdė 51 min., pasakė, kad tai netiesa, nes tuo metu fiziškai buvo dar prie (duomenys neskelbtini). Tas skambutis, kuris užfiksuotas mobilaus ryšio operatoriaus išklotinėje, tai dar 18.50 val. būdamas stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) skambino žmonai. Pareigūnai jį sustabdė ne 18.51 val., o kai buvo lygiai 55 min., tai yra pareigūnų nurodytas sustabdymo laikas. Kiekvieną dieną iš darbo išvažiuoja tuo pačiu metu ir važiuodamas namo beveik kasdien mato ta pačia kryptimi važiuojančius pareigūnus, galbūt sutampa jų važiavimo laikas. Išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) aikštelės, važiavo viaduku link Lazdynų, matė policijos autobusiuką, nuo tos vietos iki ten, kur jį sustabdė yra 1,5 km (kitą dieną matavo). Visus 1,5 km matė pareigūnus, kurie kaip ir jis važiavo pirma eismo juosta. Greitis buvo apie 50-55 km/val., ties SODRA pasivijo pareigūnus ir antra eismo juosta juos aplenkė. Žiūrėjo į veidrodėlį, kad rikiuotis, tada pareigūnai įsijungė švyturėlius ir jį prisivijo, sustabdytas buvo tarp SODROS ir sporto klubo „Impuls“ pastatų. Prie jo buvo priėjęs pareigūnas E. K. ir pasakė, kad jis (A. Č.) naudojosi telefonu. Nesutiko, galbūt sakė, kad „va telefonas, su niekuo nešnekėjau“, telefonas gulėjo ant sėdynės, šalia buvo piniginė ir cigaretės. Automobilio „Volvo“ porankiai yra aukštai, viena jo ranka buvo ant porankio, kita ranka – ant vairo, tačiau telefono rankoje nelaikė. Važiuodamas mėgsta pats su savimi diskutuoti, lūpos galėjo krutėti, bet jo ranka tikrai buvo tuščia. Telefonas nėra toks mažas, kad jo negalima būtų pamatyti rankoje. Jam nesutikus su pažeidimu, pareigūnas E. K. per raciją pranešė kolegoms, kad jis nesutinka su pažeidimu, tada, kai jis nuėjo iki tarnybinio automobilio, priėjo pareigūnas Ž. A. (pareigūnas nebuvo prisistatęs), paprašė parodyti telefono aparatą, visus įeinančius ir išeinančius skambučius, žinučių sąrašą, parodė. Pareigūnas matė, kad 18.50 val. buvo skambutis žmonai, jis dar paprašė parodyti skambučio trukmę, skambučio trukmė buvo maždaug 33-34 sek., pareigūnas pasakė, kad būtent tuo metu jį ir sustabdė. Atsakė jam, kad taip negalėjo būti. Nieko neradęs pareigūnas apsisuko ir nuėjo. Už 20 min. atėjo su protokolu. Papildomai nurodė, kad prie mašinos buvo priėję du pareigūnai, pagal balsą atpažįsta, kad buvo priėję pareigūnai E. K. ir Ž. A., o pareigūnas A. E. priėjęs nebuvo. Dokumentus buvo pateikęs E. K., jam pateiktame vaizdo įraše matosi, kad pareigūnas E. K. prieina prie jo, jie su pareigūnu kalbėjo, buvo gana griežtai prašoma pateikti dokumentą. Kodėl pareigūnai jį apkalba nežino, galbūt dėl to, kad buvo bloga nuotaika, arba neįvykdytas planas, arba dėl to, kad jis juos aplenkė, kai kurie pareigūnai dėl to būna nepatenkinti. Pažymėjo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Gindamasis kreipėsi į „Bitę“, pats galėjo išimti tik išeinančių skambučių išklotinę, vaizdo registratoriaus neturi, todėl vaizdo įrašo, patvirtinančio, kad nesinaudojo telefonu, pateikti negali. Tyrimo metu prašė išreikalauti iš mobilaus ryšio operatoriaus medžiagą dėl išeinančių, įeinančių skambučių ir pateikti filmuotą medžiagą, tačiau po savaitės jam paskambino ir pasakė, kad filmuota medžiaga neišliko, o į mobilaus ryšio operatorių nesikreipė. Nagrinėjamu atveju nemato įrodymų visumos pagrindžiančios jam inkriminuotą pažeidimą, yra tik trijų pareigūnų parodymai, jokių filmuotų vaizdo įrašų nėra. Telekomunikacijų įmonės išklotinė yra pateikta, matosi, kad niekam neskambino, skambutis buvo tik 18.50 val. ir jo trukmė yra 33 sekundės. Pareigūnai jį sustabdė 18.55 val., tuo metu šnekėti tikrai negalėjo. Liudytoju apklaustas pareigūnas Ž. A. teisme nieko neatsiminė, nors iš „body“ kameros vaizdo įrašo, matosi, kad pareigūnas eina link jo. Liudytojas A. E. jį atpažino net su kauke, nors pats nebuvo išlipęs iš automobilio, o pareigūnas E. K. iš pradžių sakė, kad matė jį naudojantis telefonu, paskui aiškino, kad nėra tikras, kad matė telefoną. Visiškai sutinka, kad naudojimasis telefonu yra ne vien kalbėjimas, bet ir žinučių rašymas, nuotraukų, laikrodžio žiūrėjimas, tačiau važiuojant pusantro kilometro ir matant prieš save pareigūnus, nėra logiška ir protinga juos pasivijus ir lenkiant įjungti internetą, žiūrėti nuotraukas ar kalbėti telefonu. Kitaip, galbūt, būtų, jeigu pareigūnai būtų patruliavę su žiūronais ir jų nematai. Pažeidimo nebuvo, su tuo nesutiko iš karto. Dėl kamerų buvo kreiptasi po įvykio, tačiau jau tada jam įrašų nepateikė.

Teisme liudytojas A. E. parodė, kad A. Č. atsimena, su juo asmeniškai nėra pažįstami ir iki įvykio jo nepažinojo. Įvykio datos nepamena, buvo šviesus paros metas, patruliavo kartu su pareigūnais Ž. A. ir E. K., važiavo Laisvės pr. pirma eismo juosta, automobilį vairavo Ž. A.. Antra eismo juosta, važiuojant Laisvės pr. mažėjančia tvarka nuo Karoliniškių link Lazdynų juos aplenkė automobilis, kurio vairuotojas laikydamas rankoje telefoną su kažkuo bendravo. Iki tol, kol jų nepradėjo lenkti, automobilio nematė. Pareiškėjui lenkiant, jis pirmas lenkimo metu pamatė A. Č. kalbantį telefonu. Matė, kaip pareiškėjas laikė rankoje telefoną ir bendravo, iš veido matėsi, kad žmogus bendrauja. Telefoną vairuotojas laikė dešinėje rankoje. Nespėjo pasakyti kolegoms ir E. K. pamatė. Minėtą automobilį sustabdė, atrodo, ties „Impuls“ sporto klubu Karoliniškėse. Prie vairuotojo priėjo būrio vadas E. K., pabendravo, grįžęs atnešė dokumentus ir jis (A. E.) surašė asmeniui protokolą. Ar pareigūnas Ž. A. buvo priėjęs prie pareiškėjo, nepamena, pats tikrai nebuvo priėjęs. Laiko, kada tiksliai užfiksavo pažeidimą, negali pasakyti, nes iš karto, kai pamato pažeidimą į laikrodį žiūri, gali būti maždaug 1-2 min. skirtumas nuo sustabdymo, pakalbėjimo ir protokolo surašymo, nes būna nueini, pabendrauji, sugrįžti ir rašai protokolą. Laikas negali būti nurodomas sekundžių tikslumu. Padarytas pažeidimas galėjo būti užfiksuotas jų tarnybinio automobilio galine arba priekine kamera. „Body“ kameros įjungiamos tik tuo metu, kai eina bendrauti, kolega turėjo būti įjungęs kamerą, bet tiksliai nežino.

Teisme liudytojas E. K. parodė, kad buvo rugsėjis, pavakarė, patruliavo su kolegomis Ž. A. ir A. E.. Pastebėjo Laisvės pr. važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas viena ranka (kaire ranka) vairavo, o dešinėje rankoje – laikė telefoną, kas pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiama. Tai, kad asmuo laikė telefoną pamatė susilyginus jų automobiliams gal sekundę, dvi, iš karto, kai pastebėjo, ir pats pamatė, A. E. pasakė „o, telefoną rankoje laiko“. A. E. sėdėjo automobilio gale, tai jis pamatė per užtamsintą stiklą. Pats (E. K.) sėdėjo priekyje, dešinėje pusėje, o Ž. A. vairavo automobilį. Kai A. E. pasakė apie telefoną, atsisuko ir pats pamatė, kad tikrai, atsakė „akurat“. Ar švietė telefono ekranas, nematė, įvykis buvo dienos metu. Ž. A. įjungė švyturėlius ir jie sustabdė pareiškėjo automobilį. Kurioje tiksliai vietoje buvo sustabdytas automobilis, nepamena, jį sustabdė Laisvės pr., maždaug tarp Karoliniškių ir Lazdynų, pravažiavus Spaudos rūmus. Sustabdžius pareiškėjo automobilį, pats išlipo, priėjo, prisistatė, buvo įjungtas vaizdo registratorius, paaiškino situaciją, žmogus kategoriškai nesutiko, aiškino, kad jo telefonas buvo padėtas, jo rankose nelaikė ir nieko nedarė, tačiau kadangi jis su kolegomis matė pažeidimo faktą, asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tuo metu, kai priėjo prie pareiškėjo, telefonas, atrodo, gulėjo ant sėdynės ar daiktadėžėje, tiksliai nepamena, telefonas buvo šalia, asmuo jo netraukė iš kažkur. Galbūt pareiškėjas ir nekalbėjo, tačiau prasilenkiant automobiliams jo lūpos judėjo, jiems asmuo aiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau net jei jis ir nekalbėjo telefonu, jis telefoną laikė rankoje, kas vis tiek yra draudžiama pagal KET. Pagal KET taisykles, vairavimo metu draudžiama naudotis telefonu, nesvarbu ką tu darai, ar laikai rankoje, ar kalbi, tai yra KET pažeidimas. Pats tiesiogiai matė, kad asmuo naudojosi mobilia įranga iš rankos padėties ir daikto rankoje, t. y. konkrečiai matė, kad pareiškėjas laikė rankoje daiktą – telefoną. Telefoną asmuo laikė dešine ranka. Nuo to momento, kai pamatė pareiškėją naudojantis telefonu iki automobilio sustabdymo praėjo iki 1-2 min. Visada, kai sustabdo pažeidėją, pasižiūri į laikrodį ir atmeta maždaug minutę. Jau nemažai laiko dirba, supranta, kad tas veiksmas vyksta apie minutę. Aišku, kad tiksliai nurodyti laiko nesiekia, nes kai sustabdo, visada užfiksuoja sustabdymo laiką. Konkrečiai pažeidimo laiką užfiksavo pagal savo naudojamą laikrodį jau po to, kai automobilis buvo sustabdytas ir dar nebuvo išlipęs iš automobilio. Įjungė švyturėlius, pažiūrėjo į laikrodį ir tada priėjo prie pažeidėjo. Jo „body“ kamera filmavo pokalbį, buvo ją įjungęs. Kamerą įjungė prieš bendravimą, todėl mano, kad konkrečiai laikas joje neužfiksuotas. Kamera fiksuojamas einamas paros realus laikas, kuris dažniausiai sutampa su realiu laiku. Sustabdymo laiką užfiksavo su savo rankiniu laikrodžiu. Laiką nustato pats, nes tai jo pareiga, laikas fiksuojamas po to, kai pamato pažeidimą ir tai daryti yra saugu. Jo laikrodis neturi savybės skubėti, gerai rodo laiką. Ar „body“ kamerų įrašai yra išsaugoti, nežino, jie saugomi maždaug 60 dienų, tarnybiniame pranešime arba protokole turi būti nurodytas kameros numeris. Ar Ž. A. buvo priėjęs prie vairuotojo, neprisimena. Vietoje telefono netikrino. Tiksliai neatsimena, atrodo, žmogus rodė telefoną, kad su niekuo nekalbėjo, bet kaip minėjo, pažeidimo esmė nėra vien kalbėjimas, KET 20 punktas draudžia net laikyti telefoną rankoje.

Teisme liudytojas Ž. A. parodė, kad iš atsiųsto šaukimo ir jame nurodyto ROIK pasižiūrėjo, kad kalbama apie atvejį, kai buvo surašytas protokolas dėl to, jog asmuo, vairuodamas transporto priemonę naudojosi rankomis mobiliąja ryšio priemone. Įvykis buvo rugsėjo mėnesį, nuo rugsėjo iki sausio tokių įvykių įvyko ne vienas ir ne du, kai asmenims buvo surašyti protokolai, todėl šiuo metu įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Negali atsakyti, kaip konkrečiai asmuo naudojosi mobiliąja įranga, skaitė ar rašė, arba darė kažką kito, kurioje rankoje laikė telefoną ir pan., dėl tokių pažeidimų per darbo pamainą surašo ne vieną protokolą. Gali daryti prielaidą, kad patruliavo, pastebėjo, jog žmogus vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliąja ryšio priemone ir buvo sustabdytas. Tiksliai negali atsakyti, kurioje vietoje asmuo buvo sustabdytas ir kokią mašiną vairavo. Smulkiau aplinkybės galimai yra aprašytos tarnybiniame pranešime. Teisėjai trumpai pagarsinus tarnybinį pranešimą liudytojas nurodė, kad galimai pareiškėjas buvo sustabdytas ties SODROS pastatu. Šiuo atveju pažeidimas yra visiškai aiškus, nereikia painioti sąvokų „kalba“ ir „naudojosi“, nes nebūtinai reikia kalbėti mobiliuoju telefonu arba kita mobiliąja ryšio priemone, pagal ANK draudžiama rankomis naudotis mobiliąja ryšio priemone. Galima kalbėti, galima rašyti, skaityti, apsipirkinėti ir pan., visa tai traktuojama kaip naudojimasis. Daugelis žmonių aiškina, kad niekam neskambino, nerašė, vadinasi nesinaudojo, tačiau vien tai, jog telefonas yra laikomas rankoje jau reiškia naudojimąsi. Jeigu surašė protokolą už tai, kad naudojosi rankomis mobiliąja ryšio priemone, reiškia asmuo buvo pastebėtas ir naudojosi. Surašant protokolą nebuvo jokio suinteresuotumo, su pareiškėju nėra pažįstami. Jeigu asmeniui buvo surašytas protokolas, tai reiškia jis naudojosi mobiliąja ryšio priemone. Įvykio metu tarnybinį automobilį, tikriausiai, vairavo jis (Ž. A.), nes kai patruliuoja visada vairuoja automobilį pats. Kas iš jų su kolegomis pirmas pastebėjo pažeidimą, nepamena, tarnybiniame pranešime turi būti surašyta. Ar buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio ir priėjęs prie pareiškėjo, taip pat neatsimena, nesako, kad nebuvo išlipęs iš automobilio ir nebendravo su pareiškėju, galbūt ir buvo. Teisėjai pagarsinus visą tarnybinį pranešimą paaiškino, kad daugiau aplinkybių neatsimena. Palaiko kolegų duotus parodymus, kurie užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Tarnybinis pranešimas surašomas iš karto po įvykio, tai yra smulkiausi parodymai. Protokolą surašantis asmuo fiksuoja sustabdymo laiką, pasižiūrima į laikrodį ir fiksuojamas laikas. Laikas fiksuojamas pamačius pažeidėją, laikrodis yra automobilyje, ant rankos, kompiuteryje, pažiūri į laiką ir vėliau tą laiką įrašo į protokolą. Nebūtina kalbėti telefonu, kad būtų fiksuotas pažeidimas. Be to, kalbėtis galima įvairiomis platformomis ir policijos pareigūnas tikrai neprivalo tikrinti per ką buvo kalbama. Jeigu pareiškėjas buvo sustabdytas, tai reiškia tikrai naudojosi ryšio priemone. Ar pareiškėjas rodė jam mobiliojo ryšio priemonę, neatsimena.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vado A. E. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 19 val., patruliuojant kartu su būrio vadu Ž. A. ir E. K., važiuodami Laisvės pr. pastebėjo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairuodamas kaire ranka laikė vairą, o dešinėje rankoje, iškėlęs iki juosmens aukščio laikė mobilaus ryšio telefoną, bei iš veido matėsi, kad vairuotojas su kažkuo bendrauja. Tuo metu vairuotojas automobilyje buvo vienas. Minėtas automobilis buvo sustabdytas Laisvės pr. prie sporto klubo „Impuls“, ties nusukimu į L. Asanavičiūtės g. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtą automobilį vairavo A. Č.. Vairuotojui už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą buvo surašytas protokolas (b. l. 20).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. rugsėjo 16 d. A. Č. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-71567-2020, nurodant sumokėti siūlomą 30 EUR baudą iki 2020 m. spalio 1 d. Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo atsakomybėn traukiamas A. Č. nurodė, kad su nusižengimu nesutinka. Administracinio nusižengimo protokole nurodė savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7).

Iš detalios mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., 18.51 val. iš minėto telefono numerio buvo skambinta telefonu (duomenys neskelbtini), skambučio trukmė 00:00:34 val. (b. l. 9).

Pareiškėjas A. Č. 2020 m. rugsėjo 22 d. paklausimu kreipėsi į UAB „Bitė Lietuva“, prašydamas pateikti informaciją apie 2020 m. rugsėjo 16 d. nuo 18.30 val. iki 19.30 val., į jo abonementinį numerį (duomenys neskelbtini) gautus skambučius (b. l. 11). UAB „Bitė Lietuva“ atsakydama į pateiktą paklausimą nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ laikydamasi Asmens duomenų apsaugos įstatymo ir gerbdama piliečio teisę į privatų gyvenimą nepateikia įeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinių, nes tai yra kito abonento išeinantys skambučiai ir SMS žinutės, kurių pateikti trečiai šaliai be pastarojo sutikimo neturi teisės, išskyrus atvejus numatytus Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnyje, Operatyvinės veiklos 10 straipsnyje ir Baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje (b. l. 12).

Byloje pateiktas 2020 m. spalio 21 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, kad vaizdo įrašo iš automobilio borto Nr. V1710, įrašo data ir laikas – nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 15:50:00 iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 15:50:00 pateikti nėra galimybės, kadangi įrašai vidutiniškai saugomi nuo 15 iki 30 dienų (b. l. 26).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. paklausimu kreipeisi į UAB „Bitė Lietuva“, prašydamas pateikti informaciją apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 16 d. nuo 18.30 val. iki 19.30 val. įeinančių ir išeinančių telefono skambučių išklotines, taip pat esant galimybei pateikti duomenis apie interneto ryšio naudojimą nurodytu laikotarpiu (b. l. 46). UAB „Bitė Lietuva“ atsakydama į teismo paklausimą pateikė informaciją apie nurodyto abonentinio numerio įvykusius telekomunikacinius sujungimus per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 18.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 19.30 val. Iš pateikto duomenų išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., 18:51:08 val. fiksuotas išeinantis skambutis, kurio gavėjas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambučio trukmė 34 sek. Be to, išklotinėje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 18:51:04 val. (trukmė – 40 sek.) ir 18:51:44 val. (trukmė – 3 600 sek/val.) fiksuotas mobilaus ryšio telefono aktyvumas, siunčiant duomenis internetu, kuris reiškia, jog mobilaus ryšio telefonas buvo budėjimo režime, kita vertus, toks aktyvumas nepatvirtina konkrečių asmens naršymo internete veiksmų tuo metu (b. l. 51).

Pagal teismo pateiktą užklausą buvo pateiktas pareigūno E. K. kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pareiškėjo pokalbis su pareigūnu E. K.. Įraše girdisi, kaip A. Č. pareigūnui sako, jog telefono nelaikė, pats su savimi šnekėjo, svarstė apie mašinos pirkimą. Pareigūnas informuoja, kad matė, kaip pareiškėjas juos aplenkė ir rankoje laikė telefoną, visi jo kolegos matė pažeidimo faktą, taip pat automobilyje yra vaizdo kamera, kuria turėjo būti užfiksuotas įvykis (b. l. 68).

Skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju A. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. KET 20 punktas numato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi iš pateikto reglamentavimo matyti, jog ANK yra numatyta administracinė atsakomybė ne tik už kalbėjimą telefonu, bet ir bet kokį kitą naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis vairavimo metu.

Atsakomybėn patrauktas A. Č. su nusižengimu kategoriškai nesutiko, teigė, kad telefonu nesinaudojo, niekam neskambino ir rankoje telefono iš viso nelaikė. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus teismas laiko jo gynybine pozicija ir jais nesivadovauja, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Teisme liudytojais apklausti pareigūnai E. K. ir A. E. nurodė automobilio lenkimo metu aiškiai matę pareiškėjo rankose mobilaus ryšio telefoną. Abu pareigūnai patvirtino, kad telefoną asmuo laikė būtent dešinėje rankoje, o kita jo ranka buvo ant automobilio vairo. Liudytojas A. E. taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo veido matėsi, jog jis su kažkuo bendravo. Tokie liudytojų parodymai visiškai sutampa su tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad vairuotojas vairą laikė kaire ranka, o dešinėje rankoje, iškėlęs iki juosmens aukščio laikė mobilaus ryšio telefoną ir su kažkuo bendravo. Nors teisme liudytoju apklaustas Ž. A. įvykio aplinkybių neprisiminė, tai galima paaiškinti tuo, kad pažeidimo fiksavimo metu jo dėmesys buvo nukreiptas į kelią, nes jis vairavo patrulių automobilį, be to, nuo įvykio iki pareigūno apklausos praėjo pakankamai ilgas laikotarpis (pažeidimas fiksuotas rugsėjo 16 d., o liudytojas teisme apklaustas gruodžio 15 d.) taip pat dėl pareigūno darbo specifikos (kaip nurodė liudytojas, atvejis nebuvo niekuo išskirtinis, dėl tokių pažeidimų per darbo pamainą surašo ne vieną protokolą). Visgi, pareigūnas patikino, kad jeigu asmeniui buvo surašytas protokolas, pažeidimas tikrai buvo užfiksuotas, pagarsinus tarnybinį pranešimą liudytojas palaikė jame nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, kad tarnybinis pranešimas surašomas iš karto po įvykio, todėl jame tiksliausiai ir smulkiausiai nurodomos užfiksuotos aplinkybės. Teisme apklaustų liudytojų parodymus ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes iš dalies patvirtina paties pareiškėjo duoti paaiškinimai. A. Č. neneigė, kad automobilio vairą jis laikė tik viena ranka, nors kitą ranką teigė buvo padėjęs ant porankio ir nieko rankoje neturėjo. Pareiškėjas pripažino ir tai, kad įvykio metu jo lūpos galėjo krutėti ir pareigūnams galėjo susidaryti įspūdis, kad jis su kažkuo bendrauja, kadangi važiuojant mėgsta pats su savimi diskutuoti, nors ir toliau kategoriškai neigė, jog su kažkuo bendravo telefonu kaip ir naudojimosi telefonu faktą. Visgi šie A. Č. paaiškinimai atrodo visiškai nelogiški. Kaip minėta, iš esmės visi trys pareigūnai patvirtino, kad pareiškėjas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, kas paneigia atsakomybėn patraukto asmens versiją, jog jis dešinę ranką tiesiog buvo padėjęs ant automobilio porankio. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų šališki ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti pareiškėją tariamo nusižengimo padarymu ar kaip nors kitaip jam pakenkti. Pareigūnai teisme patvirtino, jog nei vienas jų A. Č. asmeniškai nepažinojo ir jokie ryšiai jų nesiejo, atitinkamai pagrindo apkalbėti arba be dingsties sustabdyti pareiškėjo vairuotą automobilį jie neturėjo. Pats pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti logiškos priežasties, kodėl pareigūnai būtų norėję jį apkalbėti. Iš vaizdo įraše užfiksuoto pokalbio tarp pareigūno E. K. ir pareiškėjo matyti, jog jo sustabdymo priežastis būtent ir buvo naudojimasis telefonu vairavimo metu, tą pareigūnas iš karto įvardijo pastarajam. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pažeidimo fiksavimo metu buvo pakankamai šviesu (tą teisme patvirtino ir liudytojai E. K. ir A. E.), pareigūnų tarnybinis automobilis buvo aukštesnis už A. Č. vairuotą automobilį, pareigūnų automobilį pareiškėjas lenkė iš kairės, o mobiliojo ryšio priemonę, kaip nustatyta iš liudytojų parodymų, jis laikė dešinėje rankoje, taigi pareigūnai pareiškėjui juos lenkiant galėjo puikiai matyti pareiškėjo rankoje laikomą telefoną (tą teisme pareigūnai E. K. ir A. E. ir nurodė – kad telefono naudojimo faktą pamatė automobiliams susilyginus), niekas jiems matomumo neribojo. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog atsakomybėn patrauktas A. Č. pats nurodė, kad telefonas yra pakankamo dydžio, kad jį būtų galima pastebėti, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog pareigūnai pareiškėjo rankoje matė būtent telefoną, kuriuo pastarasis naudojosi automobilio vairavimo metu, ir negalėjo suklysti. Be to, kaip nurodė liudytojas E. K., jam priėjus prie pareiškėjo telefonas nebuvo toli, jo nereikėjo ieškoti, galimai gulėjo ant keleivio sėdynės, tą patvirtino ir pats pareiškėjas. Taigi telefonas buvo padėtas taip, kad jo nereikėtų ilgai ieškoti norint telefonu pasinaudoti. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairavimo metu.

Pareiškėjas teismo posėdžių metu akcentavo skundžiamame nutarime nurodytą jo sustabdymo laiką ir pateiktas mobilaus ryšio operatoriaus išklotines, iš kurių matyti, jog iš jo mobilaus ryšio telefono buvo skambinta 18.51 val., o skambučio trukmė vos 34 sek., tuo tarpu sustabdytas jis buvo 18.55 val., atitinkamai sustabdymo metu telefonu nekalbėjo, jokių išeinančių žinučių iš mobiliojo ryšio telefono jam inkriminuojamo pažeidimo metu taip pat nefiksuota. Be to, teigė, jog kiekvieną kartą iš darbo išeina tuo pačiu metu, atlieka tuos pačius veiksmus ir vien dėl to žino, jog nutarime nurodytu laiku, t. y. 18.55 val. negalėjo kalbėti telefonu, o mobiliojo ryšio operatoriaus fiksuotas skambutis vyko jam dar būnant automobilių stovėjimo aikštelėje. Kita vertus, kaip teisme nurodė liudytojais apklausti pareigūnai, pažeidimo laikas nėra nurodomas sekundžių tikslumu. Iš liudytojo E. K. parodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju laiką pagal savo naudojamą laikrodį fiksavo jis, jau po to, kai automobilis buvo sustabdytas, dar nebuvo išlipęs iš automobilio, įjungė švyturėlius, pažiūrėjo į laikrodį ir tada priėjo prie pažeidėjo. Taigi iš esmės laikas buvo fiksuojamas sustabdžius asmenį, atitinkamai pažeidimo fiksavimo laikas sekundžių tikslumu negalėjo atitikti skambučio pradžios ar pabaigos laiko. Nors pareigūnas E. K. nurodė, kad jo laikrodis neturi savybės skubėti, tačiau laiko paklaida bet kuriuo atveju yra galima (gali nesutapti pareiškėjo ir pareigūnų naudojamų priemonių rodomas laikas). Be to, fiksuoto skambučio laiko ir nurodyto asmens sustabdymo laiko nesutapimas nepaneigia naudojimosi telefonu fakto. Kaip minėta, ANK numatyta atsakomybė ne tik už kalbėjimą telefonu, bet ir bet kokį kitą mobilaus ryšio priemonės naudojimą rankomis, o šią faktinę aplinkybę patvirtina aukščiau išdėstyti įrodymai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. Č. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už naudojimąsi rankomis mobiliąja ryšio priemone automobilio vairavimo metu, kas atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu tokios aplinkybės taip pat nenustatytos. A. Č. baustas administracine tvarka už KET pažeidimo padarymą, nuobauda galioja. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatyta bauda nuo 60 EUR iki 90 EUR. Skundžiamu nutarimu A. Č. paskirta bauda yra artima minimaliai sankcijoje numatytai baudai – 65 EUR. Teismo vertinimu paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, paskirta įvertinus pažeidėjo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Č. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25245-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.