- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-653-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Gudynienė, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- V. M., D. L., G. S.
- Kategorijos
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų V. M. , D. L. , G. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. M. , D. L. , G. S. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Jurbarko notarų biuras, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė tėvo V. S. , mirusio 1995-12-15, ir motinos M. S. , mirusios 2004-11-07, palikimą pradėdami valdyti jų turtą. Pateiktą pareiškimą pasirašė V. M. , prie pareiškimo pridėti D. L. , G. S. įgaliojimai.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti V. M. , D. L. , G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad D. L. ir G. S. įgaliojimuose V. M. nėra atskirai aptartos teisės atstovei V. M. atstovaujamųjų D. L. ir G. S. vardu pareikšti teismui ieškinį (pareiškimą), kaip to reikalauja CPK 59 straipsnio 2 dalis. Todėl teismas laikė, jog pareiškimą D. L. ir G. S. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Mano, kad nutartis yra nepagrįsta, nes atsižvelgiant į įgaliojimuose nurodytas teises ir vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo kriterijais, galima pripažinti, jog ji – apeliantė turi teisę pasirašyti pareiškimą teismui, be to, teismas galėjo nustatyti pareiškimo trūkumus ir priimti nutartį jiems šalinti. Taip pat teigia, jog pareiškimą teismas turėjo priimti ir nagrinėti bylą pareiškėjos V. M. dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 59 straipsnis reglamentuoja atstovo pagal pavedimą teises. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarti įgaliojime. Įgaliojimas atstovauti teisme atstovui iš esmės suteikia visas procesines teises, išskyrus dvi išimtis: CPK 59 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyti procesiniai veiksmai, kuriems atlikti būtinas atskirai išreikštas (nors ir tame pačiame įgaliojime) įgaliotojo sutikimas, taip pat įgaliotojas įgaliojime gali apriboti atstovo teises atlikti bet kurį kitą procesinį veiksmą. Iš byloje pateiktų įgaliojimų matyti, jog nei įgaliotoja D. L. , nei įgaliotojas G. S. įgaliojimuose nesuteikė teisės atstovei V. M. atlikti procesinį veiksmą – pareikšti ieškinį (pareiškimą) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimą D. L. ir G. S. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, o apeliantės argumentą, jog ji turi teisę įgaliotojų vardu pasirašyti pareiškimą teismui, laiko nepagrįstu. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 puntu, kuriame nurodoma, kad teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas asmuo. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. M. neturėjo teisės paduoti pareiškimą tik D. L. ir G. S. vardu, bet turėjo teisę paduoti pareiškimą teismui savo vardu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atsisakė priimti pareiškimą pareiškėjos V. M. atžvilgiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė iškeltą klausimą ( CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti tam pačiam teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo jai vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.