Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1303-260/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-05
Bylos Nr.
2S-1303-260/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15923-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1303-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15923-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7.; 3.3.1.14. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atmesti ieškovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-621-848/2017 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. G. dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. 2016 m. gruodžio 1 d. kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. G. 130 Eur turtinę žalą, 1 070 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir teismo sprendimu pripažinti atsakovo D. G. (duomenys neskelbtini) 2011-01-19 pareiškime Nr. (duomenys neskelbtini) apie ieškovą paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą. Šiame pareiškime atsakovas sąmoningai tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią, pasitikėjimą ieškovu pakirtusią informaciją.

Ieškinyje ieškovas pareiškė prašymus : 1) ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 1200 Eur sumai; 2) užtikrinti įrodymus: iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti baudžiamojo proceso medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. 2011-01-19 pareiškimo, registracijos (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje Nr. (duomenys neskelbtini), originalą, (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrėjo V. B. 2011-02-18 nutarimą baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje įdarbinto G. P. 2011-02-10 akto Nr. (duomenys neskelbtini) originalą; iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato išreikalauti atsakovo D. G. gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresus; iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą; 3) į civilinę bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą ir (duomenys neskelbtini) prokuratūrą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė ieškovo V. J. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl įrodymų užtikrinimo atmesti, o prašymą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą spręsti parengiamojo teismo posėdžio metu.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK 178 straipsnį ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą ieškovui tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias, jog nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo išdėstytos aplinkybės, kad „atsakovas D. G. gali slėpti savo pajamas, vengti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą“, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo turtui ar piniginėms lėšoms. Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo priėmus galimai palankų sprendimą ieškovo atžvilgiu, tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo.

Taip pat nutartyje teismas nurodė, kad įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Vadovaujantis CPK 221 straipsniu, asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tokį pagrindą sudarančių aplinkybių, teismo vertinimu, ieškovas nenurodė ir neįrodė. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, pagrindinis ieškovo tikslas – teismo pagalba surinkti įrodymus ir juos pateikti į bylą. Tačiau įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė. Ieškovas savo prašymo užtikrinti įrodymus nepagrindė ir teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju yra grėsmė (objektyvios prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus, todėl ieškovo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo atmestinas.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti nepagrįstą ir neteisėtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių , įrodymų užtikrinimo ir trečiųjų asmenų įtraukimo išspręsti iš esmės.

Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad jis, kaip ieškovas, įvykdė pareigą pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Jis pateikė įrodymus, kad atsakovas slapstosi, slepia savo tikrąją gyvenamąją vietą, nėra duomenų apie jo darbovietę, darbines ir nedarbines pajamas. Tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šios faktinės aplinkybės preziumuoja atsakovo nesąžiningumą, būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą arba pasunkėjimą.

Nepagrįstai atsisakydamas užtikrinti įrodymus Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė ir aplinkybių patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą.

Yra akivaizdu ir įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) komisariatas ir (duomenys neskelbtini) prokuratūra įtrauktini dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nes bylos išsprendimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinyje pareikštus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti įrodymus, taip pat įtraukti byloje dalyvauti ieškovo nurodomus trečiuosius asmenis.

Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 17 str., 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015).

Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, jog nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kad atsakovas gali slėpti savo turtą ir kad 1200 Eur reikalavimo patenkinimo užtikrinimui yra būtina areštuoti atsakovo turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Teismas nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis CPK 221 straipsniu, asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus; įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą; pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Taip pat pagrįstai nutartyje teismas nurodė, kad įrodymų užtikrinimas nėra įrodymų rinkimo priemonė, o ieškovas savo prašymo užtikrinti įrodymus nepagrindė ir teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju yra grėsmė (objektyvios prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi atidėjo ieškovo prašymo įtraukti byloje dalyvauti trečiuosius asmenis svarstymą, šio prašymo iš esmės neišsprendė. Kadangi CPK 47 straipsnis nustato, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs ieškovo prašymą apsvarstyti ateityje dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, procesinių teisės normų nepažeidė.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo, iš esmės teisingai išsprendė šiuos ieškovo prašymus, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis