Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-2016-656/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2A-2016-656/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12800-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė
Atsakovas
„Seesam Insurance AS“, Lietuvoje
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12800-2012-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1., 44.5.2.16., 121.14; 121.18
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) atsakovei „Seesam Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei „Seesam Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu byloje esant E. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo priteisti 17003,36 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka už išmokėtas našlaičių pensijas nuo 2009-05-17 iki 2012-01-31.

Ieškovas nurodė, kad 2009-05-17 dėl trečiojo asmens kaltės, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo, eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivė I. P. Pagal LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 d. mirusio asmens sutuoktinis ir vaikai turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. 2009-08-13 ieškovas gavo žuvusios I. P. motinos E. B. prašymą skirti žuvusiosios vaikams E. ir M. P. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. 2009-08-31 sprendimais Nr. 11-17-17699 ir 11-17-17700 E. ir M. P. nuo 2009-05-17 iki 2022-01-31 buvo paskirta po 261,72 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. Nuo 2009-05-17 iki 2012-01-31 E. ir M. P. buvo išmokėta po 8501,68 Lt (iš viso 17003,36 Lt) našlaičių pensijos. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 str. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 19 str. 10 d. nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Trečiojo asmens automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo atsakovo apdraustas. Atsakovas atsisakė grąžinti išmokėtas pensijas. CK 6.290 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, todėl ieškovas turi teisę regreso tvarka susigrąžinti ne tik socialinio draudimo išmokas, mokamas apdraustiems asmenims jų sveikatos sužalojimo atveju, bet ir socialinio draudimo išmokas, mokamas apdraustųjų asmenų mirties atveju. LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija yra apskaičiuojama vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kurios dydis priklauso ir nuo apdraustojo asmens turėtų draudžiamųjų pajamų dydžio. Apskaičiuojant našlaičių pensijos dydį, yra įvertinamos mirusiojo asmens iki mirties gautos draudžiamosios pajamos. CK 6.284 str. 1 d. nustato, kad teisę į žalos atlyginimą turi tie, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Našlaičiams buvo mokama po 260,00 Lt, ši suma nėra pernelyg didelė, vaikams nebuvo atlyginta daugiau, nei galėjo gauti iš motinos. Nesant objektyvių galimybių nustatyti faktišką pajamų dydį, yra apskaičiuojama pajamų dalis, kurią išlaikytinis turėjo teisę gauti.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2008-10-20 atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta transporto priemonė BMW520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime nurodė, kad socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Pagal TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. atsakingas draudikas moka išmoką, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Nukentėjęs trečiasis asmuo yra asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala, ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 15 d. socialinio draudimo įstaiga, dėl jai priskirtų socialinių funkcijų mokanti socialinio draudimo išmokas per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui, nėra laikoma nukentėjusiuoju trečiuoju asmeniu. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas išmokėjo socialinio draudimo išmokas (našlaičių pensijas), nesuteikia teisinio pagrindo reikalauti šios sumos iš atsakovės. Našlaičių pensija yra mokama visais atvejais mirusiojo vaikams iki 18 metų. Našlaičių pensijos dysis nėra siejamas su mirusiojo asmens iki mirties gautų pajamų dydžiu. Todėl našlaičių pensija negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jos dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Ieškovas neįrodė, kad M. ir E. P. dėl eismo įvykio patyrė 17003,36 Lt dydžio turtinę žalą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie žuvusios I. P. iki eismo įvykio gautas pajamas. Priešingai, byloje nustatyta, kad žuvusioji iki eismo įvykio gyveno Anglijoje, nedirbo. Vaikus išlaikė tėvas.

II.Teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. Sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Teismas nurodė, kad CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. numatyta, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o pagal su LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 1 d. nuostatas teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų. LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 d. nutarimu išaiškino tai, kad CK 6.290 str. 1 d. nuostatose nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa bei našlaičių pensija. Nurodyta, kad CK 6.290 str. 1 d. nuostatose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste. Pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, o pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių veiksmais buvo padaryta turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Atsakovė iš esmės vadovaujasi Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-634/2011, kuriame buvo konstatuota, kad nėra jokių įrodymų apie žuvusiosios iki eismo įvykio gautas pajamas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra būtina atsižvelgti ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, nes minėtame nuosprendyje nurodyta, jog remiantis 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11 p. ir CK 6.284 str. 2 d., skaičiuojant žalos atlyginimą netekus maitintojo, įstatymas nereikalauja būtinai nustatyti, kokią žuvusiojo pajamų dalį asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, faktiškai gavo, bet pakanka nustatyti, kokią tokių pajamų dalį jie turėjo teisę gauti. Pagal minėtos teisės normos prasmę, apskaičiavus žuvusiojo gautas pajamas, jos dalinamos iš asmenų, kuriuos žuvusysis išlaikė arba kurie turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, skaičiaus, įskaitant ir patį žuvusįjį. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, teismui turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žuvusiojo gautų pajamų dydį, išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, o tokių įrodymų teismui nepateikta. Todėl teismas nuosprendžiu pripažino nukentėjusiųjų asmenų teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą. Byloje taip pat buvo nustatyta, jog žuvusioji gyveno kartu su sutuoktiniu J. P., su vaikais E. P. ir M. P., juos siejo nuolatiniai šeimos santykiai. Taigi, darytina išvada, jog žuvusioji rūpinosi vaikais ir juos prižiūrėjo. Žūties momentu egzistavęs faktinis nepilnamečių motinos darbinių pajamų negavimas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti tai, kad nepilnamečiai vaikai visiškai nebuvo ir nebūtų buvę išlaikomi ir jokia žala jiems šiuo atveju yra nepadaryta. Šeimoje sutuoktiniai dalijasi savo teisėmis ir pareigomis, vienam iš jų faktiškai teikiant materialinį išlaikymą vaikams, kitas užsiima tiesiogine vaikų priežiūra ir auklėjimu, namuose, taip išvengiant galimų išlaidų auklėms ir kitoms vaikų priežiūrai reikalingoms priemonėms. Ieškovo mokama mirusiosios nepilnamečiams vaikams našlaičių pensija yra lygi po 261,72 Lt sumai kiekvienam nepilnamečiui per mėnesį, t. y. šiuo atveju beveik per pusę mažesnė suma už faktiškai teismų praktikoje pripažįstamą vieno iš tėvų teiktiną išlaikymą vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais atgrumentais:

1. Socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Vien našlaičių pensijos išmokėjimas nesuteikia teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš žala padariusio transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko.

2. Deliktinės atsakomybės atveju dėl asmens mirties yra atlyginama neturtinė žala, žala netekus maitintojo (CK 6.284 str.), laidojimo išlaidos. Atsakovui pareiga išmokėti draudimo išmoką kiltų tik tuo atveju, jei ieškovas, išmokėdamas minėtas socialinio draudimo išmokas, tokiu būdu būtų atlyginęs žalą dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims. Ieškovas neįrodė, kad tokiu būdu atlygino E. P. ir M. P. turtinę žalą.

3. Našlaičių pensija mokama visais atvejais mirusiojo vaikams ir įvaikiams iki 18 metų (LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 1 d.). Našlaičių pensijos dydis nėra siejamas su mirusiojo asmens iki mirties gautu pajamų dydžiu. Ieškovo sprendimai dėl valstybinio socialinio draudimo pensijos skyrimo E. P. ir M. P. buvo priimti ne atsižvelgiant į jų žuvusios motinos iki eismo įvykio gautas pajamas, bet pagal valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.

4. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias negautų pajamų institutą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2012 ir 2011-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2011 suformuluotos taisyklės, kad netiesioginiai nuostoliai sudaro ne tikėtinos negautos pajamos, bet realios negautos pajamos.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.284 str. 2 d. asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, todėl nebūtina nustatyti, kokią žuvusiojo pajamų dalį jie turėjo teisę gauti. Žūties momentu egzistavęs faktinis nepilnamečių motinos pajamų negavimas nėra pagrindas pripažinti tai, kad nepilnamečiai vaikai visiškai nebuvo ir nebūtų buvę išlaikomi, ir jokia žala jiems nepadaryta. Abu sutuoktiniai bendrai dalijasi savo pareigomis išlaikant ir prižiūrint vaikus, todėl nebūtinai abu turi teikti vienodą išlaikymą.

2. Ieškovo mokama našlaičių pensijos suma sudaro po 261,72 Lt per mėnesį ir yra beveik per pusę mažesnė, nei teismų praktikoje pripažįstama minimali išlaikymo suma, t.y. mažesnės nei padaryta žala.

3. Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 str. apskaičiuojant našlaičių pensijos dydį, yra įvertinamos mirusiojo asmens iki mirties gautos draudžiamosios pajamos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje sprendžiamas ginčas, ar socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį ir jo draudiką dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl asmens, kuriam atimta gyvybė šeimos nariams padaryta turtinė žala, konkrečiai, išmokėta našlaičio pensija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2012 ir 2011-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2011 suformuluotos taisyklės nagrinėjamoje byloje netaikytinos, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose nebuvo vertinamos socialinio draudimo įstaigų išmokėtų našlaičio pensijų išieškojimo regreso tvarka iš kalto asmens draudiko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl draudiminio įvykio nukentėjusio asmens reikalavimų priteisti iš kaltojo asmens draudiko darbo užmokestį, kurį nukentėjęs asmuo tikėjosi gauti, pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje be civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų taip pat taikytinos šeimos teisės normos. CK 3.192 str. („Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus“) numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymas nenustato kiekvieno iš tėvų pareigos skirti konkrečią pinigų sumą nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pirmos instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad žuvusioji gyveno kartu su sutuoktiniu J. P., su vaikais E. P., gimusia (duomenys neskelbtini), ir M. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), juos siejo nuolatiniai šeimos santykiai. Pirmos instancijos teismas padarė išvada, jog žuvusioji rūpinosi vaikais ir juos prižiūrėjo. Teisėju kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentu, jog žūties momentu egzistavęs faktinis nepilnamečių motinos darbinių pajamų negavimas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti tai, kad nepilnamečiai vaikai visiškai nebuvo ir nebūtų buvę išlaikomi ir jokia žala jiems šiuo atveju yra nepadaryta. Šeimoje sutuoktiniai dalijasi savo teisėmis ir pareigomis, vienam iš jų faktiškai teikiant materialinį išlaikymą vaikams, kitas užsiima tiesiogine vaikų priežiūra ir auklėjimu, namuose, taip išvengiant galimų išlaidų auklėms ir kitoms vaikų priežiūrai reikalingoms priemonėms. CK 3.192 str. nustatytame tėvų tarpusavio pareigų išlaikant nepilnamečius vaikus reguliavimo kontekste išlaikomiems nepilnamečiams vaikams padaryta turtinė žala netekus vieno iš tėvų (maitintojų) negali būti suprantama vien tik kaip žuvusiojo vieno iš maitintojų faktiškai gauto darbo užmokesčio praradimas.

Be to, CK 6.284 str. nustato, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Žuvusiosios I. P. nepilnamečiai vaikai neturi galimybės savarankiškai dirbti. Ieškovo mokama našlaičių pensijos suma sudaro po 261,72 Lt per mėnesį ir yra beveik per pusę mažesnė, nei teismų praktikoje pripažįstama minimali išlaikymo suma (nagrinėjamu laikotarpiu 400 Lt iš vieno iš tėvų), t.y. mažesnė nei išlaikymo suma, kurią turėjo teisę gauti žuvusiosios I. P. nepilnamečiai vaikai E. P. ir M. P .

Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 str. (2006 12 12 įstatymo Nr. X-979 (nuo 2007 01 01) redakcija) apskaičiuojant našlaičių pensijos dydį, yra įvertinamos mirusiojo asmens iki mirties gautos draudžiamosios pajamos, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad našlaičių pensijos dydis nėra siejamas su mirusiojo asmens iki mirties gautu pajamų dydžiu, yra nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai valstybinio socialinio draudimo mokamas našlaičių pensijos išlaidas įvertino kaip draudiminiu įvykiu padarytą žalą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėta bei pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 331 str.,

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Liuda UckienėAldona Tilindienė